- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e1-685-649/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-0017186-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), A. J. įmonės savininkas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. J., nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d., būdamas A. J. įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vykdančios gyvulių ir krovinių pervežimo paslaugas, galvijų supirkimą ir pardavimą, savininku ir vadovu, o pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio 2 dalį, kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija, šių pareigų pagrindu, kaip ūkio subjekto vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, pagal 14 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-930 redakcija (nuo 2017 m. gruodžio 29 d.)), būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, veikdamas per vyriausiąją buhalterę R. M., atsakingą už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, nepateikdamas jai visų apskaitos dokumentų, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., apgaulingai tvarkė A. J. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:
- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”,
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus ,,Pinigai iš kasos išimami pagal kasos išlaidų orderį“ ir 16 punkto reikalavimus ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”,
nes, 2018 - 2020 m. sausio - gegužės mėn. į A. J. įmonės apskaitą nebuvo įtrauktas ir neapskaitytas Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose, Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, kasos knygoje bei neišrašius kasos išlaidų orderių, įmonės vairuotojui V. S. nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. išmokėtas 20533 Eur (2018 m. - 3227 Eur, 2019 m. – 12316 Eur, 2020 m. sausio - gegužės mėn. – 4990 Eur,) neoficialus darbo užmokestis, todėl pagal pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus dėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo įmonės vairuotojui V. S. iš dalies negalima nustatyti 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. A. J. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
be to, A. J. nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d., būdamas A. J. įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vykdančios gyvulių ir krovinių pervežimo paslaugas, galvijų supirkimą ir pardavimą, savininku ir vadovu, o pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio 2 dalį, kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija, šių pareigų pagrindu, kaip ūkio subjekto vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 5 straipsnio 1 d. ir 7 straipsnio 1 d. bei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus; Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2604 (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1348 pakeitimais nuo 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio nurodymus; Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5, 6, straipsnių 1 dalių, 24 straipsnio 1 dalies, nurodymus, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė VSDF ir VMI ataskaitose, deklaracijose žinomai neteisingus duomenis apie GPM, VSD, PSD mokesčius ir įmokas bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, nes A. J. įmonė neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje 20533 Eur V. S. neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio ir neapskaičiavo mokėti 4410 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą; 3075 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo draudimo įmokų (mokėtojas darbuotojas), 1160 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (mokėtojas darbdavys), viso 8645 Eur o būtent:
- 2018 m. spalio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 919,60 Eur, o turėjo nurodyti 684,3 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1179 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2018 m. lapkričio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 921,56 Eur, o turėjo nurodyti 408,34 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 816,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2018 m. gruodžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2481,65 Eur, o turėjo nurodyti 576,12 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1030,00 Eur neoficialus darbo užmokestis;
- 2019 m. sausio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 0 Eur, o turėjo nurodyti 522,46 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1096,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. vasario mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 1691,02 Eur, o turėjo nurodyti 386,96 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 920,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. kovo mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 1507,90 Eur, o turėjo nurodyti 410,05 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 950,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. balandžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 1509,50 Eur, o turėjo nurodyti 433,15 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 980,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. gegužės mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 1694,64 Eur, o turėjo nurodyti 463,94 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1020,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. birželio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 1918,18 Eur, o turėjo nurodyti 340,75 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 860,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. liepos mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2000,00 Eur, o turėjo nurodyti 425,46 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 970,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. rugpjūčio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2000,00 Eur, o turėjo nurodyti 456,25 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1010,00 Eur neoficialus darbo užmokestis;
- 2019 m. rugsėjo mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2555,00 Eur, o turėjo nurodyti 564,03 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1150,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. spalio mėn. mėn. pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 3175,79 Eur, o turėjo nurodyti 602,74 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1320,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. lapkričio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2450,00 Eur, o turėjo nurodyti 394,87 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1050,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2019 m. gruodžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 4345,00 Eur, o turėjo nurodyti 348,67 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 990,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2020 m. sausio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 0 Eur, o turėjo nurodyti 462,23 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1150,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2020 m. vasario mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2600,00 Eur, o turėjo nurodyti 239,67 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 870,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2020 m. kovo mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2600,00 Eur, o turėjo nurodyti 406,60 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 1080,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2020 m. balandžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2600,00 Eur, o turėjo nurodyti 215,32 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 940,00 Eur neoficialus darbo užmokestis,
- 2020 m. gegužės mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) 5-oje eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nurodė 2600,00 Eur, o turėjo nurodyti 303,25 Eur daugiau, nes V. S. buvo išmokėtas 950,00 Eur neoficialus darbo užmokestis;
Kaltinamasis A. J. parodė, jog su A. J. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada susipažino ir įtarimą pripažįsta, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą, tiksliau neperdavė įmonės apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. M. visų dokumentų ir informacijos apie V. S. darbo užmokestį, kad ji galėtų teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį. Tuo pačiu gavosi, kad ir duomenis valstybei buvo pateikti neteisingi. Tiesiog tuo laikotarpiu taip gavosi. V. jam padėdavo ir prie ūkio, ir buvo neblogas suvirintojas, tai jis jam papildomai mokėjo už tuos darbus. Tokių dalykų į darbo užmokestį neįskaičiuodavo, o tiesiog jam sumokėdavo pinigus. Buhalterė skaičiuodavo pagal oficialus dokumentus. Kitiems vairuotojams, kurie dirbo jo įmonėje, buvo mokamas oficialus darbo užmokestis, papildomai jis nemokėdavo jiems. A. J. įmonė užsiima gyvulių pervežimu ir su logistika. Nuo 2015 metų jis yra A. J. įmonės vadovas. Įmonėje skirtingu laikotarpiu dirbo nuo vieno iki devynių darbuotojų. Įmonė turi savo vardu registruotus automobilius, kurių šiuo metu yra virš dvylikos. Visus paskaičiavimus, susijusius su darbo užmokesčiu atlikdavo buhalterė, pagal jo pateiktus duomenis, o ataskaitas valstybinėms institucijoms irgi pateikdavo buhalterė. Labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Liudytojas V. S. parodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. pradėjo dirbti A. J. individualioje įmonėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartį pasirašė su A. J.. Jei gerai prisimena, darbo laikas sutartyje buvo numatytas nuo 8.00 val. iki 17.00 val., darbo užmokestis pradžioje 420 į rankas, o vėliau keitėsi - 550 į rankas. Iš pradžių taip ir dirbo, bet nuo 2018 metų lapkričio mėn. jo buvo paprašyta dirbti kitu grafiku, t. y. jau nebedirbo nuo 8 val., o dirbo padrikai - turėdavo būti nurodytuose objektuose (kompleksuose) krovimo valandai, o jos būdavo ir 6 valanda ir 8 valanda, netgi 4 valanda ryto. Priklausomai kiek reisų darydavo per dieną, jis grįždavo namo ir 14, ir 15, o kartais ir 20 valandą. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbdavo. Šis jo darbo laikas neatsispindėjo darbo sutartyje. Darbo užmokestis realiai buvo mokamas priklausomai nuo reisų skaičiaus. Už pirmą reisą jam mokėdavo 30 Eur, už sekantį - 20 Eur. Daugiausia yra padaręs 4 reisus per dieną, bet tai buvo vieną kartą. Vidutiniškai padarydavo po du reisus į dieną. Karantino laikotarpiu, t. y. tris mėnesius vidutiniškai buvo po tris reisus. Vidutiniškai į rankas per mėnesį gaudavo 850 Eur, o prieš didžiąsias šventes - 1400-1500 Eur į rankas. Darbo užmokestį jam išmokėdavo pats J. kiekvieno mėnesio pradžioje. Duodavo grynais tik tą dalį pinigų, kuri buvo virš oficialaus darbo užmokesčio. Oficialus jam buvo pervedamas į asmeninę Swedbank sąskaitą. Kad gauna pinigus grynais, jis niekur nepasirašydavo. Apie gaunamą oficialų darbo užmokestį pasirašydavo pas buhalterę žiniaraščiuose. Įmonės buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Jam buvo priskirta mašina valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti du vairuotojai vežiojo krovinius. Po visų apklausų policijoje A. J. pradėjo jam sakyti, jog neturėjo sakyti, kad jis gauna grynais, nes jis negali jam išrašyti sąskaitų už jo atliktą darbą, t. y. automobilio remontą. Moka remontuoti furas ir jei sugesdavo, o jis galėdavo tą gedimą sutvarkyti, tai sutvarkydavo ir A. J. jam už tą remontą sumokėdavo grynais. J. sakė, kad jis neturi įmonės ir negali išrašyti sąskaitų už tokį darbą, todėl negerai gavosi. A. J. mokėjo atskirai grynais pinigais ir jis jokiuose dokumentuose nepasirašydavo. Kelionės lapai atsirado tada, kai J. nusipirko logistines mašinas, nes iki to laiko tai nebūdavo. Jis dėl savęs iš pradžių žymėdavosi kiek kilometrų pravažiuodavo, o paskui, kadangi reisai kartodavosi, tai jau kilometrų nebesirašydavo. Viską rašydavosi į savo užrašų knygelę, kuri buvo paimta iš jo 2020 m. birželio 17 d. kratos mašinoje metu. Pagal knygelės užrašus 2018 m. rugsėjo 25 d. važiavo į Rokiškį į UAB (duomenys neskelbtini) ir vežė gyvas kiaules į V. B. įmonę, pravažiavo 206 kilometrus. Jo parašyti skaičiukai 50 ar 30, reiškia kiek pinigų jis turėjo gauti už tą reisą. A. sakydavo, kad labai negerai, kad jis rašydavosi, nes gaudavosi, kad jis susirašydavo visus važiavimus ir jo atlyginimas turėtų būti didesnis nei oficialiai gaudavo. Knygelėje jis įrašydavo ir jo sumokėtą kelių mokestį, kurį jam vėliau grąžindavo A. J. grynais pinigais, kai jis jam paduodavo čekį. 2018 m. spalio 5 d. knygelėje yra įrašęs, jog važiavo maršrutu Biržai, t. y. į UAB (duomenys neskelbtini) ir į V. B. įmonę, o paskui kaip papildomas reisas ne su kiaulėm, o su A. J. galvijais, kuriuos jis pats būdavo supirkęs, vežė į (duomenys neskelbtini), t. y. pasikrovė galvijus nuo Utenos, nes ten prie ūkininko fermos iš J. kitos mašinos persikraudavo gyvulius į savo mašiną ir veždavo į (duomenys neskelbtini). Važiavimas būdavo vakare ir todėl apmokėdavo jam brangiau, kilometražas būdavo didelis, sakykim buvo 794 kilometrai. A. J. dar būdavo palieka pririštus gyvulius, kuriuos reikėdavo pačiam sutempti į mašiną. Už A. J. galvijų nuvežimą jam būdavo mokama atskirai. J. sumokėdavo iš karto prieš vežant gyvulius, vienas reisas buvo 70 eurų.
Liudytojas V. G. parodė, kad prieš tris metus dirbo A. J. įmonėje vairuotoju. Vairavo gyvuliams skirtą automobilį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. J. įmonei. Kai darbinosi pas A. J. turėjo skolų antstoliams tai prašė, kad jam ant popieriaus rodytų mažesnį atlyginimą, nes antstoliai atsiskaičiuodavo nuo atlyginimo jo skolas. Atlyginimą visą gaudavo grynais pinigais, tik tiek, kad ant popieriaus buvo rodomas mažiau negu minimumas, o likusią dalį, priklausomai nuo reisų, jam mokėdavo grynais. Už pirmą reisą dienos metu mokėdavo 30 Eur, už antrą reisą J. duodavo mažiau. Visada grynais išmokėdavo A. J.. Už oficialų atlyginimą reikėdavo pasirašyti blankuose, kurias jam duodavo A.
2020 m. birželio 17 d. kratos protokolu, kad atlikus kratą A. J. įmonės automobilyje MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S., rasta ir paimta užrašų knygutė, 76 lapų su rankraštiniais įrašais.
Apžiūros protokolu, kad knygelės viduje lapai sunumeruoti pieštuku nuo 1 iki 76. Ant užrašų knygelės viršelio ranka užrašyta "KELIONĖS". Užrašų knygelėje rankraštiniai įrašai yra iki 31 lapo. Remiantis liudytojo V. S. parodymais, knygelėje fiksuotas važiavimo maršrutas, kilometrų skaičius, tą dieną uždirbtų pinigų suma, nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. birželio 17 d. važiavimo maršrutai, pravažiuotų kilometrų skaičius buvo fiksuojamas iki 2019 m. spalio 1 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. važiuota: į Rokiškį 13 kartų, į Biržus 30 kartų, į Radviliškį 9 kartus, į Molėtus 15 kartų, į Kazliškius 8 kartus, į Piktagalį 7 kartus, į Klovainius 1 kartą, į Kužius 2 kartus, į Kybartus 1 kartą, į Rudilius 14 kartų, į Krekenavą 1 kartą, į Janušavą1 kartą, į Ignaliną 3 kartus. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. važiuota: į Rokiškį 11 kartų, į Biržus 111 kartų, į Radviliškį 24 kartus, į Molėtus 47 kartus, į Piktagalį 21 kartą, į Klovainius 1 kartą, į Kužius 1 kartą, į Rudilius 79 kartus, į Krekenavą 146 kartus, į Janušavą 12 kartų, į Joniškį 1 kartą, į Klovainius 1 kartą, į Šalnaičius 1 kartą, į Kauną 3 kartus, į Girkalnį 4 kartus, į Marijampolę 4 kartus, į Salamiestį 6 kartus. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 17 d. važiuota: į Molėtus 20 kartų, į Krekenavą 63 kartus, į Biržus 63 kartus, į Rudilius 23 kartus, į Janušavą 6 kartus, į Kužius 2 kartus, į Radviliškį 13 kartų, į Rokiškį 13 kartų, Į Piktagalį 5 kartus, į Juodupę 2 kartus, į Girkalnį 1 kartą.
2021 m. vasario 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie VRM) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad pagal A. J. įmonės 2018-2020 m. sausio - gegužės mėn. buhalterinius apskaitos dokumentus, kurie buvo pateikti FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybai ūkinės finansinės veiklos tyrimui, nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. buvo tvarkoma nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 straipsnių reikalavimų:
- 6 straipsnio 2 dalies: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Pagal pateiktus 2018-2020 m. sausio - gegužės mėn. A. J. įmonės dokumentus nustatyta, kad į apskaitą nebuvo įtrauktas V. S. nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. išmokėtas 20533 Eur darbo užmokestis. Liudytojo V. S. apklausų protokolų parodymus apie jam išmokėtą neoficialų darbo užmokestį patvirtino asmeninės užrašų knygelės įrašai.
- 12 straipsnio 1 dalies: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Nustatyta, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. A. J. įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas vairuotojui V. S. išmokėtas 20533 Eur neoficialus darbo užmokestis. Nustatyta, kad A. J. įmonėje Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, kasos išlaidų orderiuose ir kasos knygoje nebuvo užfiksuotas V. S. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. išmokėtas 20533 Eur darbo užmokestis.
- 13 straipsnio 1 dalies ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“ reikalavimų. Tyrimo metu išnagrinėjus įmonės pateiktų 2018-2020 m. gegužės mėn. krovinio važtaraščių duomenis nustatyta, kad 58 krovinio važtaraščiuose įrašyti duomenys apie kiaulių kiekį ir svorį neatitiko tikrovės. Pagal tyrimui pateiktus A. J. įmonės dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir liudytojo V. S. parodymus apklausų protokoluose, kurių duomenis pagrindė pokalbių mobiliais telefonais garsiniais įrašais, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. S. V. B. įmonei transportavo 2764 kiaulių ir 281346 kg daugiau, negu užfiksuota 58 krovinio važtaraščiuose.
Pagal tyrimui pateiktus 2018 - 2020 m. gegužės mėn. A. J. įmonės dokumentus nustatyta, kad 58 krovinio važtaraščiuose užfiksavus 2764 mažesnį kiaulių kiekį ir 281346 kg svorį, buvo sudarytos sąlygos perkelti neteisingus duomenis į kiaules pardavusių-pirkusių įmonių buhalterinę apskaitą.
Atliktų priešpriešinių patikrinimų su kiaulių pardavėjais - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ir kiaulių pirkėja - V. B. įmone duomenimis, kad 2018 - 2020 m. gegužės mėn., 58 krovinio važtaraščių neteisingi duomenys perkelti ir apskaityti minėtų įmonių buhalterinėje apskaitoje.
A. J. įmonė nuo V. S. išmokėto 20533 Eur neoficialaus darbo užmokesčio neapskaičiavo privalomų mokesčių į valstybės biudžetus ir fondus: gyventojų pajamų mokesčio (GPM); privalomojo sveikatos draudimo (PSD), bendrosios valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos kartu su įmokomis į Garantinį fondą ir į Ilgalaikio darbo išmokų fondą.
Laikotarpiu nuo 2018 - 2020 m. gegužės mėn. A. J. įmonėje nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto nurodymais: ,,Pinigai iš kasos išimami pagal kasos išlaidų orderį“ ir 16 punkto nurodymais: ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, nes įmonės vairuotojui V. S. nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. neišrašius kasos išlaidų orderių, buvo išmokėtas 20533 Eur neoficialus darbo užmokestis, kurio nefiksavo kasos knygoje.
Pagal tyrimui pateiktus A. J. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus dėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo V. S. tyrimo metu nustatyta, kad įmonėje nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. gryni pinigai buvo naudojami be apskaitos dokumentų.
Tyrimo metu nustatyta, kad A. J. įmonėje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimais, todėl pagal pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus dėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo įmonės vairuotojui V. S. tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti 2018-2020 m. gegužės mėn. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal tyrimui pateiktus A. J. įmonės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. nevykdė mokestinių įstatymų reikalavimų, neteisingai apskaičiavo, deklaravo privalomus mokesčius ir įmokas į valstybės biudžetą ir įmokų fondus.
Pagal vairuotojo V. S. asmeninės užrašų knygelės duomenis ir liudytojo V. S. parodymus apklausų protokoluose už darbą A. J. įmonėje laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. gegužės 31 d. buvo išmokėtas 20533 Eur neoficialus darbo užmokestis, iš jų: 2018 m. - 3227 Eur, 2019 m. – 12316 Eur, 2020 m. sausio - gegužės mėn. – 4990 Eur.
Pagal tyrimui pateiktus A. J. įmonės dokumentus tyrimo metu nustatyta, kad įmonė nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. gegužės 31 d. neteisingai apskaičiavo mokesčius ir įmokas:
I. Gyventojų pajamų mokestis. A. J. įmonė nevykdė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5, 6, straipsnių 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, nes tyrimo metu pagal įmonės buhalterinės apskaitos ir ikiteisminio tyrimo dokumentus nustatyta, kad A. J. įmonė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė V. S. išmokėto 20533 Eur darbo užmokesčio ir neapskaičiavo mokėti 4410 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą.
II. Valstybinio socialinio draudimo įmokos. A. J. įmonė nevykdė Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr.IX-2535 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus.
A. J. įmonėje nesivadovavo Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2604 (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1348 pakeitimais nuo 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio nurodymais, nes įmonė neapskaičiavo mokėti GF įmokų ir ilgalaikio darbo išmokų kartu su VSD darbdavio įmokomis į fondo biudžetą.
Pagal A. J. įmonės pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo dokumentus nustatyta, kad įmonė neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje 20533 Eur V. S. darbo užmokesčio ir neapskaičiavo mokėti 3075 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo draudimo įmokų (mokėtojas darbuotojas), 1160 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (mokėtojas darbdavys).
Nustatyta, kad A. J. įmonė VSDF ir VMI ataskaitose, deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie GPM, VSD, PSD mokesčius ir įmokas:
- mėnesinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn.,
- metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose už 2018, 2019, 2020 metus nedeklaravo 20533 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų ir 4410 Eur GPM sumos,
-2018-2020 m. gegužės mėn. SAM pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį buvo pateikti neteisingi duomenys apie pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, dydis bei įmokų sumos.
Tyrimo metu A. J. įmonės buvo papildomai apskaičiuoti nesumokėti į biudžetus ir pinigų fondus 8645 Eur mokesčiai ir įmokos už 2018-2020 m. gegužės mėn., iš jų: GPM – 4410 Eur, VSD, PSD - 3075 Eur, VSDĮ – 1160 Eur.
Panevėžio apskrities VMI ir VSDFV Panevėžio skyriaus raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. J. savanoriškai norėdamas padengti padarytą žalą, turėtų atlikti pavedimus į minėtų įstaigų sąskaitas, nurodant pavedimo kodus 6930 ir 252.
2022 m. birželio 7 d. AB "Swedbank" mokėjimo nurodymu Nr. 132, kad į VMI prie LR FM, nurodant įmokos kodą 6930, pervesta 4410 Eur.
2022 m. birželio 7 d. AB "Swedbank" mokėjimo nurodymu Nr. 133, kad į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaita, nurodant įmokos kodą 252, pervesta 4235 Eur.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas arba į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisėtus duomenis apie asmens pajamas, pelną, ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai bei būdamas įmonės savininkas atsakingu už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nepateikdamas visų apskaitos dokumentų, apgaulingai tvarkė A. J. įmonės buhalterinę apskaitą, todėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta dėl mokesčių nesumokėjimo valstybei padaryta žala, dėl to padarytos turtinės žalos atlyginimas taip pat laikytinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytos dvi apysunkės nusikalstamos veikos (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuriomis pasikėsinta į finansų sistemą. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už padarytas nusikalstamas veikas skirti prokuroro siūlomas bausmes – baudas. Baudų dydis parenkamas sankcijų ribose didesnis už minimalias. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kadangi kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirta subendrinta bausmė sumažinama trečdaliu.
Daiktas – užrašų knygelė, spec. paketo Nr. HA8944615, 2022 m. birželio 6 d. nutarimu perduota saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinama liudytojui V. S. (BPK 94 straipsnio 5 dalis). V. S. išaiškinama, jog šį jam priklausantį daiktą jis privalo pasiimti per 3 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jos neatsiėmus per teismo nustatytą laiką, bus sunaikinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 120 MGL (vieno šimto dvidešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) baudą.
A. J. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir skirti 110 MGL (vieno šimto dešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą 120 MGL (vieno šimto dvidešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) baudą.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 80 (aštuoniasdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo jo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokesčio kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Daiktas – užrašų knygelė, paimta kratos metu (spec. paketo Nr. HA8944615), perduota saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Panevėžyje, Tulpių g. 60, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinama liudytojui V. S. (BPK 94 straipsnio 5 dalis). V. S. išaiškinama, jog šį jam priklausantį daiktą jis privalo pasiimti per 3 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jos neatsiėmus per teismo nustatytą laiką, bus sunaikinta.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.