- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-27
- Bylos Nr.
- eII-10-1189/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00206-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis, Kristijonas Paliutis Kaunas
- Kategorijos
- 1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. ir jo atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimu, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 424 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 27 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę „Citroen Evasion“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai teisę vairuoti buvo praradęs ir jos nesusigrąžino, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Už šiuos administracinius nusižengimus jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 21 mėnesiui.
A. P. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodoma, kad nesutinkama su nutarimo dalimi dėl patraukimo atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Nurodoma, kad A. P. turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę, turi du tai patvirtinančius pažymėjimus. 2016 m. kovo 1 d. Jungtinėje Karalystėje (Europos Sąjungos valstybėje) jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio pagrindu VĮ ,,Regitra“ jam 2023 m. rugpjūčio 22 d. išdavė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). A. P. atstovas Institucijos prašė pateikti įrodymus, kurių pagrindu A. P. yra reiškiamas kaltinimas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, gavus dokumentus nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų A. P. reiškiamą kaltinimą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Skunde nurodoma, kad A. P. ir jo atstovas nedisponuoja tarnybiniuose pranešimuose minimomis duomenų bazėmis, o policija nepateikė jokių įrodymų kada ir kokiu pagrindu iš A. P. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Institucijai buvo pateikti įrodymai, kad A. P. turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Institucija nepateikė įrodymų, kad teisė iš pareiškėjo buvo atimta ir atitinkamai pažeidė nuostatas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, suprantamai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, tam, kad galėtų nuo jo gintis, nėra nustatytos esminės aplinkybės su kuriomis yra siejama atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį: 1) ANK 424 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatyto pažeidimo padarymas; 2) nuo nutarimo, kuriuo asmuo buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 arba 4 dalį, įsiteisėjimo dienos iki pažeidimo padarymo dienos yra praėję mažiau, kaip vieneri metai. Prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. vasario 6 d. nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, administracinio nusižengimo byloje.
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, pareiškėjui inkriminuojamų administracinių nusižengimų numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje sudėtys yra pilnai įrodytos. Remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, Pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 8 d. buvo priimtas nutarimas, kuris įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 28 d., dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo. Nutarimu buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. Pagal šį nusižengimą paskirta nuobauda yra nesumokėta, todėl nuobauda yra galiojanti, atitinkamai skundžiamoje byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nusižengimas numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra inkriminuotas tinkamai, nes nėra suėję vieni metai nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos. Byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) Institucijos priimtas nutarimas įsiteisėjęs, apskųstas per įstatymų nustatytą terminą nebuvo, todėl jis yra privalomas vykdyti. Pažymi, kad byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), A. P. apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną puikiai žinojo, atitinkamai žinojo ir kuo yra kaltinimas, kadangi administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam dalyvaujant ir įteiktas pasirašytinai. Byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimas, kuriuo A. P. buvo nubaustas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, buvo išsiųstas taip kaip numatyta ANK 573 straipsnyje, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo įteiktas asmeniškai, dalyvaujant, pasirašytinai, todėl ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė. Taigi jis sąmoningai nesidomėjo savo teisine padėtimi ir paskirta nuobauda, nors tokią galimybę turėjo. Taigi po šio aptariamo nusižengimo, pareiškėjas nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonių, nuobaudos neįvykdė ir atitinkamai skundžiamoje byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas atsakomybėn dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Asmuo siekiantis susigrąžinti teisę vairuoti turi atitikti tam tikrus reikalavimu, pagrindas, AB „Regitra“ darbuotojui, pradėti teisės vairuoti grąžinimo procedūrą yra asmens gautas prašymas. Šį prašymą asmuo teikia asmeniškai. Taip pat asmuo už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai jam yra taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas privalo baigti papildomus mokymus. Šioje byloje tokių duomenų nenustatyta, t. y. pareiškėjas po teisės vairuoti transporto priemone atėmimo iki šio aptariamo nusižengimo padarymo dienos nesikreipė su prašymu į bet kurį AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodantį padalinį ir nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonių, bei neišklausė privalomų mokymų, todėl jis teisės vairuoti transporto priemones nusižengimo padarymo metu, neturėjo.
Pareiškėjas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, paaiškino, jog 2023 m. rugpjūčio 19 d. buvo sustabdytas pareigūnų, jam buvo surašytas protokolas, po kuriuo jis pasirašė. Į bylos nagrinėjimą nevyko, nes skambino į policiją ir jam pasakė, kad bus rašytinis procesas. Turėjo lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, todėl daugiau nesidomėjo, manė, kad viskas bus gerai. Policija jam nieko neatsiuntė, jeigu būtų gavęs nutartį iš karto būtų apskundęs. Galvojo, kad viskas išsisprendė rašytinio proceso tvarka. 2007 metais buvo baustas dėl vairavimo neblaiviam, tada jam buvo atimta teisė vairuoti. Negyveno Lietuvoje, todėl Lietuvoje nesiėmė veiksmų susigrąžinti teisę vairuoti. Sveikatos patikrinimą reikalingą vairuotojo pažymėjimui gauti yra praėjęs, nes reikėjo, kai keitėsi vairuotojo pažymėjimą. Apie 2023 m. rugpjūčio 19 d. pažeidimą žinojo, pareigūnas sustabdęs jam pasakė, kad jis pasikeistų vairuotojo pažymėjimą ir viskas bus gerai, todėl jis tiesiog pasikeitė, nežinojo, kad teisė vairuoti jam atimta. Administracinį nusižengimą ginčija tik dėl pažeidimo už vairavimą neturint teisės, kitų dviejų nusižengimų neginčija.
Pareiškėjo atstovas advokatas Kristijonas Paliutis posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad byloje konstatuota, kad 2024 m. gruodžio 27 d. A. P. vairavo transporto priemonę, kai neturėjo teisės vairuoti, nurodant, kad teisė atimta 2007 m. rugsėjo 22 d. dėl tuometinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Duomenų, kad nusižengimo padarymo metu 2023 m. rugpjūčio 19 d. A. P. turėjo teisę vairuoti Lietuvoje nėra. Pačiame nutarime nurodytos dvi skirtingos nusižengimo datos, pradžioje 2024 m. gruodžio 27 d., kas žinoma iš protokolo, kad būtent tada buvo sustabdytas A. P. ir 2023 m. rugpjūčio 19 d., kodėl yra ši data – klausimas, iš institucijų paaiškinimo nėra nustatyta, akivaizdu, kad čia yra nuoroda į kitą bylą. Nuo pat protokolų surašymo ir bylos iškėlimo akcentavo, kad vertinimas priklauso nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo galiojimo, kur buvo keliamas klausimas dėl 2023 m. rugpjūčio 19 d. įvykių, kuomet pareiškėjas buvo sustabdytas ir pradėta kita administracinė teisena. Atstovas visą laiką reikalavo pateikti nutarimą, jis nebuvo pateiktas. Kauno apygardos teismas apeliacine instancija nagrinėdamas šią bylą ir naikindamas pirmosios instancijos nutartį bei gražindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo būtinybę gauti nutarimą ir matyti jo turinį, nes tai yra esminė šios bylos aplinkybė. Kai galiausiai buvo pateiktas nutarimas, teismas sustabdydamas šios bylos nagrinėjimą konstatavo, kad tas nutarimas šios bylos nagrinėjimui turi esminę reikšmę. Iš nutarimo sunku nuspręsti, kada asmuo prarado teisę vairuoti ar 2007 metais, ar 2023 m. rugpjūčio 19 d., sunku suprasti institucijos protokolą. Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 23 d. naikindamas nutartimi 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą dalyje dėl nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje teiseną nutraukdamas pažymėjo, kad A. P. veikloje nėra to nusižengimo požymių, kad toks pažeidimas nepadarytas. Teismas konstatavo, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. 21.20 val. vairuodamas transporto priemonę Lietuvoje, A. P. turėjo teisę vairuoti ir nepadarė pažeidimo. Tokia teismo nutartis reiškia, kad A. P. nebuvo atimta teisė vairuoti. To užtenka konstatuoti, kad šioje byloje skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Papildomai gali paminėti, kad toje kitoje pasibaigusioje administracinio nusižengimo byloje teismas aiškinosi ar tariamo teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti, padarymo metu – 2007 m. rugsėjo 22 d. A. P. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, po to, kai ji buvo atimta. Teismas konstatavo, kad 2007 m. pažeidimo padarymo metu A. P. nebuvo Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas ir pareigūnams pateikė Jungtinės Karalystės išduotą pažymėjimą. Kai iš jo buvo atimta teisė vairuoti, buvo atimtas Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas ir jis susigrąžino teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje – nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, kai Lietuvoje skirtos nuobaudos terminas jau buvo suėjęs. Administracinių nusižengimo registro informacinėje sistemoje 2021 m. kovo 23 d. senoje 2007 m. ROIK byloje, policija pažymėjo, kad visos teisė vairuoti transporto priemones sąlygos yra įvykdytos. 2023 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas pareigūnams pateikė 2016 m. kovo 1 d. Jungtinės Karalystės išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris teismo vertinimu galioja ir asmuo turėjo teisę vairuoti pagal šį pažymėjimą. Regitra 2023 m. rugpjūčio 22 d. išdavė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kurį pareiškėjas turi iki šiol. Akivaizdu, kad priimdama skundžiamą nutarimą institucija tų aplinkybių nevertino. Skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, atsižvelgiant į kitoje byloje nustatytus faktus, teismui atsiranda galimybė teiseną nutraukti dėl ANK 424 straipsnio pažeidimo.
Institucijos atstovė S. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas popierine siunta. Jeigu matoma, kad elektroninio pašto jokio nėra, tai siunta siunčiama registruotu paštu. Jeigu asmuo tokios siuntos neatsiima pašte, tokia siunta būtų grįžusi, tačiau jeigu gerai atsimena negrįžo. Jeigu būtų grįžus, kaip neįteikta siunta, negali pasakyti ar būtų siunčiama pakartotinai. Nutarimu pats asmuo turi domėtis. Atrodo, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą siuntė, tačiau gali būti, kad susimaišė, nutarimą pateiks el. paštu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimu A. P. buvo pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad 2024 m. gruodžio 27 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę „Citroen Evasion“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai teisę vairuoti buvo praradęs ir jos nesusigrąžino, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Už tai jam buvo paskirta galutinė 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 21 mėnesiui. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė buvo skirta už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Ginčo dėl ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymo nėra, skunde keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje pripažinimo padarytu. Todėl teismas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto skundo ribose, dėl nusižengimų numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse plačiau nepasisako.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus padarė pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Už šį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir vadovaujanti šio straipsnio 7 dalimi privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Kaip jau minėta A. P. 2025 m. vasario 6 d. nutarimu buvo nubaustas už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo, kai teisę vairuoti buvo praradęs ir jos nesusigrąžino. Remiantis bylos duomenimis pakartotinumas A. P. veiksmuose buvo nustatytas todėl, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. jam buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 19 d. 21.20 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai šią teisę yra praradęs, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, jam skirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Nagrinėjamoje byloje aktualu paminėti, kad, susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis, nustatyta, jog 2025 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismui A. P. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis pateikė skundą dėl 2023 m. rugsėjo 8 d. surašyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo prašoma atnaujinti terminą skundui pateikti ir nutarimą panaikinti. Teismas skundą priėmė nagrinėti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 23 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartimi skundas tenkintas iš dalies, nurodant, kad nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), dalyje dėl A. P. inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, panaikintas ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. pažeidimo padarymo metu A. P. turėjo galiojantį, Jungtinėje Karalystėje išduotą, vairuotojo pažymėjimą. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 17 d.
2026 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turi esminės reikšmės šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjant pareiškėjo atstovo skundo pagrįstumą dėl A. P. pripažinimo, skundžiamu nutarimu, padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 23 d. teismas priimdamas sprendimą konstatavo, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. A. P. vairavo transporto priemonę turėdamas galiojantį vairuotojo pažymėjimą, dėl ko teisena pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta. Tokiu būdu, neabejotina, jog 2024 m. gruodžio 27 d., kai šis vairavimo pakartotinumas buvo siejamas su 2023 m. rugpjūčio 19 d. neva tai padarytu administraciniu nusižengimu, numatyt ANK 424 straipsnio 4 dalyje, pareiškėjas A. P. vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, kai ši teisė nebuvo atimta, dėl to ir pakartotinumas jo veiksmuose negalėjo būti nustatytas. Teismas, įvertinęs 2026 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas išvadas ir priimtą sprendimą, konstatuoja, kad A. P. 2024 m. gruodžio 27 d. 14.45 val. vairavo transporto priemonę, tokią teisę turėdamas, dėl ko jo veiksmuose nėra ANK 424 straipsnio 5 dalies sudėties. Todėl Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, keistinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nutrauktina, nenustačius A. P. veikoje administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju iš naujo spręstinas subendrintos nuobaudos skyrimo klausimas. Skundžiamu nutarimu A. P. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirta 75 Eur bauda, o pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 75 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. P. skirtina galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.
Pareiškėjas prašo priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas 1875,50 Eur, kurias sudaro 726 Eur už prašymo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl informacijos pateikimo ir rašytinių paaiškinimų institucijai rengimą bei skundo teismui dėl 2025 m. vasario 6 d. nutarimo rengimą bei atstovavimą teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje, 605 Eur už apeliacinio skundo rengimą, 181,50 Eur už atstovavimą 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje, 363,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje.
ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, galiojantys teisės aktai nenustato šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-168-594/2023).
Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).
Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo trukmę, sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad byla po išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, buvo apskųsta apeliacine tvarka, kur 2025 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, įvertinus tai, kad advokatas teisinę pagalbą teikė nuolatos, tai yra teikė skundus tiek policijoje, tiek ir teisme, teikė papildomą informaciją, atstovavo pareiškėją visuose teismo posėdžiuose, kuomet byla buvo nagrinėjama iš esmės teisme, taip pat į protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat atsižvelgiant į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo”, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai, iš valstybės priteisiant 1875,50 Eur patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio skundą tenkinti, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) – panaikinti nutarimo dalį, kuria A. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių;
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. P. paskirti galutinę 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti A. P. 1875,50 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 50 ct) advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.