Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1224-28/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Turto bankas“ ieškinį atsakovams V. K. , S. G. , L. G. (Miceikienei) dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komercinis bankas (toliau – KB) „Kredito bankas“ (kurio teisių perėmėjas AB „Turto bankas“) 1999 m. birželio 21 d., atsižvelgdamas į Revizijų departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos išvadą, kurioje konstatuota, kad KB „Kredito bankas“ vadovų neteisėtais veiksmais bankui padaryta žala, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 pareiškė 50,3 mln. Lt civilinį ieškinį atsakovams V. K. , S. G. ir L. G. (Miceikienei). Vilniaus apylinkės prokuratūros ENTS prokuroras pripažino KB „Kredito bankas“ civiliniu ieškovu, nurodydamas, kad šio banko valdybos pirmininkas S. G. ir pavaduotoja L. G. bei tarybos pirmininkas V. K. , 1994 - 1995 metais išduodami ekonomiškai nepagrįstas paskolas, iššvaistė banko turtą stambiu mastu, padarydami bankui 50,3 mln. Lt žalą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 KB „Kredito bankas“ padarytos žalos atlyginimui iš S. G. priteista l 836 465 Lt, o civilinio ieškinio dalyje KB „Kredito bankas“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nesant galimybės apskaičiuoti neatlygintos žalos dydį, nes neaišku, kokia suma paskolų, pagal baudžiamojoje byloje minimas paskolų sutartis, priteista bei padengta.

Aukščiau minėtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko S. G. ir KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininko V. K. veiksmų, išduodant paskolas, nustatyta:

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui AB ,,Turto bankas”: iš S. G. 4 367 596 Lt žalos atlyginimui, iš S. G. ir V. K. solidariai 5 197 020 Lt žalos atlyginimui, iš V. K. 1 581 194 Lt žalos atlyginimui, iš L. M. (ankstesnė pavardė Grigonienė) 2 105 105,48 Lt žalos atlyginimui, o likusią ieškinio dalį atmetė (3 t., b. l. 151-163). Teismas nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. ir Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-01-14 nuosprendžiu, kuris buvo iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2004-07-01 nutartimi, ieškovui KB „Kredito bankas“ buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl nuteistųjų V. K. , S. G. , L. G. (dabartinė pavardė Miceikienė) padarytos žalos atlyginimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. KB „Kredito bankas“ reikalavimo teisės, į kurių patenkinimą pripažinta teisė išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, buvo perleistos AB Turto bankui, kuris turi reikalavimo teisę dėl šioje byloje prašomų priteisti sumų žalos atlyginimui. Teismo teigimu, LKB „Kredito bankas“ perleido savo reikalavimo teises į banko skolininkus pagal 2004-04-01 „Galutinį atsiskaitymo su LKB „Kredito bankas“ kreditoriais, perleidžiant banko reikalavimo teises, planą“ iš viso 6 529 216,64 Lt (2 t., b. l. 47).

Teismo teigimu, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. dėl nustatytų KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko S. G. veiksmų, išduodant paskolas, nustatyta:

Dėl 1 epizodo iš S. G. priteistina 684 440 Lt, nes dėl S. G. neteisėtų veiksmų ši suma susidarė pagal banko išduotą 1993-09-23 garantiją (t. 8, b. l. 108-112). Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1995-12-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2⁷-2355/1995, kuriuo iš V. Š. priteista išduotos paskolos grąžinimui, o sprendimo pagrindu išduoti vykdomasis raštas ir aktai apie išieškojimo negalimumą (2 t., b. l. 34-37) patvirtina, jog pinigai nebuvo sugrąžinti bankui, nors ši aplinkybė, kaip ir reikalavimo teisės į minėtą skolą perleidimas, neturi reikšmės žalos atlyginimo klausimui.

Dėl 5 epizodo ekspertai pateikė išvadą, kad 300 000 JAV dolerių neteisėtai suteikta paskola nebuvo grąžinta KB Kredito bankui, ką patvirtina 1997-03-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2097/1997 dėl 4 797 135,64 Lt skolos priteisimo, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir aktas apie išieškojimo negalimumą, pagrindžiantys, jog skola bankui nebuvo grąžinta ar išieškota (2 t., b. l. 38-40). Todėl šiame epizode ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo S. G. priteistina 1 200 000 litų suma žalos atlyginimui.

Dėl 9 epizodo ekspertai pateikė išvadą, kad 50 000 JAV dolerių paskola, pagal paskolos sutartis buvo įforminta, sudarius 1994-12-29 sutartį Nr. 237, pagal kurią skola pagal ekspertų pateiktą išvadą (3 t., b. l. 73-110) KB Kredito bankui nebuvo grąžinta, ką patvirtina ir 1995-10-24 Ūkinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 3T/2725/1995 dėl 7 158 641,55 Lt skolos priteisimo iš UAB „Optimalita“, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuriame nėra atžymos apie sprendimo įvykdymą (2 t., b. l. 24-25).

Dėl 10 epizodo Dokumentinės revizijos akte nurodyta (b. b. 7 t., b. l. 9), kad 1 305 000 Lt paskolos grąžinimas buvo įformintas, sudarius 1994-12-29 sutartį Nr. 237, pagal kurią skola pagal ekspertų pateiktą išvadą (3 t., b. l. 73-110) KB Kredito bankui nebuvo grąžinta.

Dėl 16 epizodo Dokumentinės revizijos akte nurodyta (b. b. 7 t., b. l. 9), kad 240 600 Lt paskolos grąžinimas buvo įformintas, sudarius 1994-12-29 sutartį Nr. 237, pagal kurią skola pagal ekspertų pateiktą išvadą (3 t., b. l. 73-110) KB Kredito bankui nebuvo grąžinta. Pagal 1995-10-24 Ūkinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3T/2725/1995 dėl 7 158 641,55 Lt skolos priteisimo iš UAB „Optimalita“, jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, skola bankui nebuvo išieškota (2 t., b. l. 24-25).

Dėl 32 epizodo Dokumentinės revizijos akte nurodyta (b. b. 7 t., b. l. 10), kad 7 158 641,55 Lt paskolos grąžinimas buvo įformintas, surašius 1994 12 29 sutartį Nr. 237, pagal kurią skola pagal ekspertų pateiktą išvadą (3 t., b. l. 73-110) KB Kredito bankui nebuvo grąžinta. Pagal 1995-10-24 Ūkinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3T/2725/1995 dėl 7 158 641,55 Lt skolos priteisimo iš UAB „Optimalita“, jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, skola bankui nebuvo išieškota (2 t., b. l. 24-25).

Apibendrinęs 9,10,16,32 epizodų duomenis, teismas, nurodė, kad Ekspertizės akte nustatyta, jog UAB „Optimalita“ pagal 1994-12-29 kredito sutartį Nr. 237 buvo suteikta 3 672 074,55 Lt paskola, 1995-10-24 Ūkinis teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 3T/2725/1995 iš UAB „Optimalita“ priteisė 7 158 641,55 Lt skolos, pagal 2004-06-23 reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 41 naujajam kreditoriui perleista pagal minėtą sprendimą priteista 2 000 000 Lt suma. Todėl ieškovo reikalavimas šiuose epizoduose yra galiojantis į tą skolos dalį, kuri nėra perleista reikalavimų perleidimo sutartimi, ir tenkintinas, iš atsakovo S. G. priteistina 660 600 litų suma žalos atlyginimui.

Dėl 19 epizodo ekspertai pateikė išvadą, kad Dokumentinės revizijos akte nurodyta (b. b. 7 t., b. l. 13), kad minėtos paskolos grąžinimas buvo įformintas, surašius 1994 12 29 sutartį Nr. 159, pagal kurią skola pagal ekspertų pateiktą išvadą (3 t., b. l. 73-110) KB Kredito bankui nebuvo grąžinta. Pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1997-03-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2097/1997 dėl 4 797 135,64 Lt skolos priteisimo, jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir aktą apie išieškojimo negalimumą, skola bankui nebuvo grąžinta ar išieškota (2 t., b. l. 38-40). Reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 41 pagal šį teismo sprendimą reikalavimo teisė nebuvo perleista (1 t., b. l. 172), taip pat nebuvo perduota LKB „Kredito bankas“ kreditoriams pagal galutinio atsiskaitymo planą (b. l. 182). Todėl šiame epizode ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo S. G. priteistina 1 822 556 litų suma žalos atlyginimui.

Teismo teigimu, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. dėl KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko S. G. ir KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininko V. K. veiksmų, išduodant paskolas, nustatyta:

Dėl 6 epizodo S. G. ir V. K. pagal 1994-04-05 paskolos sutartį Nr. 124 išdavė UAB „VAC“ ir pervedė firmai „W. L. .“ 532 800 JAV dolerių (pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 2 131 200 Lt) paskolą (b. b. 7 t., b. l. 3). Dokumentinės revizijos akte nurodyta, kad nors minėtos paskolos grąžinimas ir buvo įformintas 1994-04-28 sutartimi Nr. 146, paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta (3 t., b. l. 74). Todėl šiame epizode ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų S. G. ir V. K. solidariai priteistina 2 131 200 Lt žalos atlyginimui.

Dėl 14 epizodo S. G. ir V. K. pagal 1994-04-13 paskolos sutartį Nr. 132-1 išdavė UAB „Badva“ 57 000 Lt paskolą (b. b. 7 t., b. l. 4) ir ją pervedė UAB „VAC“, kuri KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, ką patvirtino ir ekspertų išvada (b. b. 3 t., b. l. 73-110).

Dėl 20 epizodo. S. G. ir V. K. pagal 1994-05-05 paskolos sutartį Nr. 157 išdavė UAB „Adek“ 255 000 Lt paskolą (b. b. 7 t., b. l. 15) ir ją pervedė UAB „VAC“, kuri „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, ką patvirtino ir ekspertų išvada (b. b. 3 t., b. l. 73-110).

Dėl 24 epizodo S. G. ir V. K. pagal 1994-06-16 paskolos sutartį Nr. 142 išdavė UAB „VAC“ 4 880 JAV dolerių (pagal tuo metu galiojusį lito ir JAV dolerio kursą atitinka 19 520 Lt) paskolą (b. b. 7 t., b. l. 2), kuri KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, nors grąžinimas ir įformintas, surašius 1994-08-15 sutartį Nr. 153, kreditas įformintas, pažeidžiant 1994-03-31 Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 19, 3 p. bei 1993-10-21 Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 40 (b. b. 7 t., b. l. 2, 17), ką patvirtino ir ekspertų išvada (b. b. 3 t., b. l. 73-110).

Dėl 27 epizodo S. G. ir V. K. pagal 1994-07-13 paskolos sutartį Nr. 180 išdavė UAB „Badva“ 833 000 Lt paskolą (b. b. 7 t., b. l. 2), kuri KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, nors grąžinimas ir įformintas, surašius 1994-08-15 sutartį Nr. 153, kreditas įformintas, pažeidžiant 1994-03-31 Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 19, 3 p. (b. b. 7 t., b. 1. 2, 16), ką patvirtino ir ekspertų išvada (b. b. 3 t., b. l. 73-110).

Dėl 35 epizodo S. G. ir V. K. pagal 1994-08-29 paskolos sutartį Nr. 202 išdavė UAB „VAC“ 657 000 Lt paskolą (b. b. 7 t., b. l. 1), kuri KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, nors grąžinimas ir įformintas, surašius 1995-01-31 sutartį Nr.8V-95, kreditas įformintas, pažeidžiant 1994-03-31 Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 19, 3 p., bei 1993-10-21 Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 40 (b. b. 7 t., b. 1. 2, 17), ką patvirtino ir ekspertų išvada (b. b. 3 t., b. l. 73-110).

Dėl 37 epizodo S. G. ir V. K. pagal 1994-09-05 paskolos sutartį Nr. 212 išdavė UAB „VAC“ 24 300 Lt paskolą (b. b. 7 t., b. l. 1), kuri paskola KB „Kredito bankas“ nebuvo grąžinta, ką patvirtino ekspertų išvada (b. b. 3 t., b. l. 73-110).

Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą (3 t., 166-173). Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:

1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Banko finansinės veiklos revizija buvo atlikta gana seniai, todėl revizijos išvadose esantysr duomenys negali būti įrodymu, nustatant ieškovui padarytos žalos dydį. Apylinkės ir apygardos teismai konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti ieškinių dydžio, nes banko pateikti duomenys apie paskolų grąžinimą yra pasenę (b. l. 303, 319), nėra duomenų, kiek paskolų išieškota nuosprendžio priėmimo dieną. Nors iš ieškovo ne kartą buvo prašyta ir jam buvo siūloma pateikti įrodymus apie tai, kaip iš banko skolininkų buvo išieškomos skolos, ieškovas tinkamų įrodymų nepateikė.

2. Dėl pirmojo epizodo. Už garantinį raštą atsakomybę prisiėmė banko klientas - V. Š. , nes nurašius nuo KB „Kredito bankas” sąskaitų pinigines lėšas, V. Š. vardu buvo įformintas tokios pat sumos kreditas, kokia buvo nurašyta nuo banko sąskaitų.

3. Ieškovas iš UAB „Optimalita” yra civilinio proceso tvarka prisiteisęs visas negrąžintas paskolas su visomis palūkanomis bei delspinigiais laikotarpyje nuo 1995m. iki 1997 m. Ieškovo skolininkų sąrašuose tokių skolų, kurias jis nurodo šiame ieškinyje, nėra. Ieškovas reikalavimo teises, susijusias su iš UAB „Optimalita” priteistomis sumomis, perleido savo kreditoriams. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad paskolos, pagal kurias ieškovas reikalavo priteisti jam padarytą žalą, buvo sudarytos ne su UAB „Optimalita”.

4. Dėl epizodų, susijusių su UAB „VAC”, apeliantas nurodė, kad visas paskolas iš UAB „VAC” yra su visomis palūkanomis ir delspingiais, priteistos civilinio proceso tvarka dar 1995-1997 m., vykdant bankroto procedūrą. Dalis šių paskolų LKB „Kredito bankas” yra sugrąžinta. Be to, UAB „VAC” yra bankrutavusi, ieškovas, vykdydamas LKB „Kredito bankas” bankroto procedūrą, ieškovas visas UAB „VAC” negrąžintas skolas yra nurašęs. Be to, ieškovas į skolininką UAB „VAC” yra perleidęs reikalavimus (2004-04-01 galutinio atsiskaitymo su kreditoriais, perleidžiant banko reikalavimo teises, planas - p. 9 450 000 Lt).

5. Dėl epizodų, susijusių su žalos padarymu, išduodant paskolas UAB „Badva” ir epizodo, išduodant paskolą UAB „Adek”, apeliantas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimus, kurie jau seniai yra patenkinti civilinio proceso tvarka.

6. Teismas priėmė sprendimą, remdamasis tais pačiais įrodymais, kuriais ieškinys jau buvo atmestas. Anksčiau paminėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas buvo nustatęs, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kuriems esant, būtų galima nustatyti žalos dydį ir kad tuos įrodymus būtina išreikalauti iš ieškovo. Tačiau teismas nereikalavo iš ieškovo naujų įrodymų, o jeigu reikalavo, tai ieškovas nurodė, kad tokių neturi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB ,,Turto bankas“ prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą (4 t., b. l. 1-5). Savo prašymą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Skola, susidariusi pagal 1993-09-23 garantinį raštą Nr. 07, buvo performinta V. Š. vardu, 1997-09-16, 2000-03-14 surašyti aktai apie išieškojimo negalimumą iš V. Š. , kuris 2005-06-24 mirė.

2. Paskoloms, išduotoms UAB „Optimalita”, UAB „VAC”, UAB „Badva”, UAB „Adek”, padengti buvo surašytos kredito sutartys, tačiau realiai paskolos bankui nebuvo grąžintos. Ekonomiškai nepagrįstas paskolų išdavimas ir sudarė prielaidas toms paskoloms negrąžinti bei žalai atsirasti.

3. Tikslindamas negrąžintų paskolų, išduotų minėtiems fiziniams bei juridiniams asmenims, dydžius, AB ,,Turto bankas” paprašė teismo skirti bankininkystės ekspertizę, kuri dar kartą patikrino KB „Kredito banko" buhalterinius dokumentus apie paskolų išdavimą bei grąžinimą.

Ieškovas AB ,,Turto bankas“, paaiškindamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė: (b. l. ...

Dėl 1 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2355 1995 m. pagal 1994-04-28 kredito sutartį Nr. 145 iš V. Š. priteista 766 572 Lt paskola ir 1 050 126 Lt palūkanos, V. Š. mirė 2005-06-24, todėl matyti, kad nebuvo galimybės išieškoti bent dalį skolos iš V. Š. ;

Dėl 5 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad N. P. skolinga bankui 1 880 147,64 Lt pagal 1994-12-29 paskolos sutartį Nr. 238;

Dėl 9 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad UAB „Optimalia“ skolinga bankui 1 880 147,64 Lt pagal 1994-12-29 paskolos sutartį Nr. 237;

Dėl 10 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad UAB „Optimalita“ skolinga bankui 1 880 147,64 Lt pagal 1994-12-29 paskolos sutartį Nr; 237;

Dėl 16 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad UAB „Optimalita“ skolinga bankui 1 880 147,64 Lt pagal 1994-12-29 paskolos sutartį Nr. 237;

Dėl 19 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-05-04 paskolos sutartį Nr. 132A N. P. suteikta 517 792 JAV dolerių paskola, o realiai bankui buvo grąžinta tik 62 153 JAV dolerių;

Dėl 32 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-08-19 paskolos sutartį Nr. 197 UAB „Optimalita“ išduota 100 000 Lt paskola, kuri nebuvo grąžinta;

Dėl 6 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-04-05 paskolos sutartį Nr. 124 UAB „VAC“ išduota 532 800 JAV dolerių paskola, kuri nebuvo grąžinta;

Dėl 7 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-03-04 paskolos sutartį Nr. 120 UAB „VAC“ išduota 105 000 JAV dolerių, kuri nebuvo grąžinta;

Dėl 13 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-0441 paskolos sutartį Nr. 128 UAB „VAC“ išduota 150 000 JAV dolerių, kuri nebuvo grąžinta;

Dėl 24 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-0646 paskolos sutartį Nr. 142 UAB „VAC“ išduota 4 880 JAV dolerių paskola, kuri nebuvo grąžinta;

Dėl 35 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-08-29 paskolos sutartį Nr. 202 UAB „VAC“ išduota 657 000 Lt paskola, kuri nebuvo grąžinta;

Dėl 37 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-09-05 paskolos sutartį Nr. 212 UAB „VAC“ Išduota 24 300 Lt paskola, kuri nebuvo grąžinta;

Dėl 8 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-03-25 paskolos-sutartį Nr. 128 UAB „Badva“ išduota 200 000 Lt paskola, kuri nebuvo grąžinta;

Dėl 14 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-04-13 paskolos sutartį Nr. 132 UAB „Badva“ išduota 57 000 Lt paskola, kuri nebuvo grąžinta.

Dėl 27 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-07-13 paskolos sutartį Nr. 180 UAB „Badva“ išduota 833 200 Lt paskola, kuri nebuvo grąžinta.

Dėl 20 epizodo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-20/2002 m. nustatyta, kad pagal 1994-05-05 paskolos sutartį Nr. 157 UAB „Adek“ išduota 255 000 Lt paskola, kuri nebuvo grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimą, pareikštą apeliantui, dėl teismo sprendime nurodytų motyvų, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis), o pagal CPK 179 straipsnį, jeigu byloje neužtenka įrodymų, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Teismas, vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali paskirti ekspertizę. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

Apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė aukščiau nurodytų proceso įstatymo nuostatų bei įrodymų vertinimo taisyklių ir turėjo pagrindo teigti, kad ieškovas pagrindė įrodymais teismo sprendimu patenkintą dalį ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui S. G. , o savo išvadas išsamiai motyvavo sprendime, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą atsakovams atlyginti padarytą žalą grindė aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais: atsakovams S. G. ir V. K. –Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, o atsakovei L. M. (buvusi pavardė – G.) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. sausio 14 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartimi, kuriais nustatyta, kad atsakovai nusikalstamais veiksmais padarė ieškovui žalos, ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, tačiau klausimas dėl žalos dydžio nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, kad, nepateikus papildomų įrodymų, nėra galimybės nustatyti žalos dydžio, o taip pat kitais bylos dokumentais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateikta baudžiamoji byla Nr. 1-97-20/2004 (78 tomai) bei papildomi nauji įrodymai dėl padarytos žalos dyžio nustatymo (tarp jų atlikta teismo ekspertizė dėl klausimų, susijusių su paskolos santykių įforminimu LKB „Kredito bankas“ buhalterinės apskaitos dokumentuose – 2007-10-04 teismo ekspertizės aktas, b. t. 3, l. 73-110; pridėtos kitų teismų bylos bei kiti dokumentai, b. t. 3 – 4, priedai), kuriuos apygardos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė teismo posėdyje bei įvertino skundžiamame teismo sprendime.

Apygardos teismas teisingai nurodė, jog oficialiais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad KB „Kredito bankas“ reikalavimo teisės, į kurių patenkinimą pripažinta teisė išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, buvo perleistos AB Turto bankui, kuris turi reikalavimo teisę dėl šioje byloje prašomų priteisti sumų žalos atlyginimui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, pagrįsdamas ieškovo teisę reikalauti priteisti teismo sprendime nurodytą žalos atlyginimą iš atsakovo S. G. . Teismas turėjo pagrindo nesutikti su atsakovo S. G. argumentais, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą dėl išduotų paskolų, kurios yra nurašytos LKB „Kredito bankas“ kaip beviltiškos, taip pat į žalos atlyginimą dėl paskolų, kurios buvo priteistos kreditoriui teismo sprendimais, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai konstatuodamas, kad reali žala pasireiškė tuo, kad kreditorius teismo nustatytomis baudžiamojoje byloje aplinkybėmis išdavė paskolas, kurios nebuvo grąžintos bankui ir jų nebuvo galimybės išieškoti priverstine tvarka (1 t., b. l. 124-131, 2 t., b. l. 25-27, 29-32, 37, 39-41, 43-45, 70-71, 170-173).

Apygardos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, atskirai išnagrinėjo ieškovo reikalavimus pagal nuosprendžiu nustatytas atskiras nusikalstamas veikas (epizodus) dėl atsakovo S. G. - KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko veiksmų, išduodant paskolas, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, ištirdamas ir tinkamai įvertindamas nurodytomis veikomis padarytos žalos bankui dydį patvirtinančius įrodymus (tarp jų 2007-10-04 teismo ekspertizės aktą; b. t. 3, l. 73-110), teisingai nustatydamas faktines bylos aplinkybes, o savo išvadas dėl patenkintų ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui S. G. , pagrįstumo išsamiai motyvavo sprendime.

Teismas teisingai nurodė, kad ieškovo reikalavimas 9,10,16,32 epizoduose yra galiojantis į tą skolos dalį, kuri nėra perleista reikalavimų perleidimo sutartimi, ir pagrįstai iš atsakovo S. G. priteisė įrodymais (tarp jų Teismo ekspertizės akto, Dokumentinės revizijos akto, Ūkinio teismo bylos dokumentų duomenimis) patvirtintą 660 600 litų sumą žalos atlyginimui; pagal 1 epizodą iš S. G. teismas teisingai priteisė 684 440 Lt, kadangi įrodymais nustatyta, kad tokia žala susidarė dėl S. G. neteisėtų veiksmų pagal banko išduotą 1993-09-23 garantiją (t. 8, b. l. 108-112), o pagal 5 epizodą iš atsakovo S. G. motyvuotai priteisė 1 200 000 litų žalos atlyginimui, nes pagal bylos įrodymų duomenis (tarp jų ir 2 t., b. l. 38-40), KB Kredito bankui nebuvo grąžinta (ir neišieškota) 300 000 JAV dolerių neteisėtai suteikta paskola. Pagal 19 epizodą teismas turėjo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą, priteisdamas iš atsakovo S. G. 1 822 556 litų sumą žalos atlyginimui, kadangi, bylos įrodymų duomenimis, tokia žala padaryta dėl nurodyto atsakovo veikos, negrąžinus paminėto dydžio skolos bankui, kuri nebuvo ir išieškota.

Neturi pagrindo apelianto argumentai, susiję su žalos priteisimu pagal pirmąjį epizodą, kad nepagrįstai iš jo priteistas šis žalos atlyginimas, kad jis nėra atsakingas, kad atsakomybę už garantinį raštą prisiėmė banko klientas (V. Š. ). Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais apylinkės teismo nuosprendžiais bei apygardos teismo nutartimi, kurie yra privalomi nagrinėjant šią civilinę bylą, nustatyta, kad atsakovai nusikaltimais padarė ieškovui žalos, t. y. yra nustatyta jų kaltė ir priežastinis ryšys tarp žalos ir nuteistųjų veiksmų, todėl atsakovas neturi pagrindo įrodinėti, kad jis nekaltas dėl atsiradusios žalos. Beje, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2355/1995 m. iš V. Š. pagal 1994-04-28 kredito sutartį Nr. 145 priteista 766 572 Lt paskola ir 1 050 126 Lt palūkanos, tačiau iš V. Š. nebuvo išieškota skola, o 2005-06-24 V. Š. mirė.

Apygardos teismas turėjo pagrindo priteisti iš atsakovų S. G. ir V. K. solidariai žalos atlyginimui dėl KB „Kredito bankas“ valdybos pirmininko atsakovo S. G. ir KB „Kredito bankas“ tarybos pirmininko atsakovo V. K. veikų, išduodant paskolas: 6 epizode - 2 131 200 Lt, pagal 7,8, 13, 14, 20, 24 epizodus – 2 094 520 Lt, o pagal 27, 35, 37 epizodus – 972 300 Lt, savo išvadas pagrįsdamas bylos įrodymais, be to, teisingai motyvuodamas ir tuo, kad tokio dydžio skolos nebuvo grąžintos ar išieškotos.

Dėl aukščiau paminėtų argumentų neturi pagrindo ir apeliacinio skundo motyvai, kad apygardos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl ginčo skolų, išieškotų iš banko skolininkų, o ieškovas nepateikė apie tai tinkamų įrodymų.

Minėta, kad apygardos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, tarp jų pateiktus ieškovo ir papildomai surinktus apygardos teisme (tarp jų 2007-10-04 teismo ekspertizės aktą, nagrinėjamoje byloje pridėtų baudžiamosios, civilinių, ūkinio teismo bylų dokumentus), ir iš dalies patenkindamas pareikštus ieškinio reikalavimus (kurių suma buvo 50,3 mln. Lt), ženkliai sumažinęs reikalaujamą priteisti žalos dydį, priteisė ieškovui iš atsakovo S. G. 4 367 596 Lt žalos atlyginimui, iš atsakovų S. G. ir V. K. solidariai 5 197 020 Lt žalos atlyginimui, iš atsakovo V. K. 1 581 194 Lt, o iš atsakovės L. M. (ankstesnė pavardė G.) 2 105 105,48 Lt žalos atlyginimui.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų ir kitų apygardos teismo sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 84, 92, 93, 96 str.; b. t. 4, l. 10).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. G. 50,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.