- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 2YT-387-753/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01768-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- V. K., R. K., G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Jonas Leonavičius
dalyvaujant pareiškėjų – V. K., R. K. ir G. K. – atstovui advokato padėjėjui Jonui Leonavičiui,
nedalyvaujant pareiškėjams: V. K., R. K. ir G. K., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų – V. K., R. K. ir G. K. – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai paveldėjimo teisių įgyvendinimui prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini). miręs A. K. priėmė palikimą po sutuoktinės E. K. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų tėvai, A. K. ir E. K., susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė V. K., R. K. ir G. K. Jie po abiejų tėvų mirties liko įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai. Kitų mirusių tėvų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra. Po (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo mirties pareiškėjai priėmė palikimą Kaišiadorių r. sav. 1-ajame notaro biure. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini). įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė. Niekas iš jų į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė. Notarui Gintautui Butkus užvedęs paveldėjimo bylą po pareiškėjų tėvo mirties, jiems paaiškino, kad A. K. ir E. K. turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi likęs nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais), esantis (duomenys neskelbtini), mirusiems pareiškėjų tėvams priklauso po ½ dalį. Po motinos mirties pareiškėjai paveldėjimo nepradėjo, nes tėvas pergyveno motiną, po jos mirties jis iki pat savo mirties toliau valdė, išlaikė ir prižiūrėjo likusį turtą kaip savininkas, pareiškėjai manė, kad tėvui automatiškai pereis motinos dalis kaip pergyvenusiam sutuoktiniui. Dėl to, būdami įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, pareiškėjai neturi įstatyminių galimybių priimti jų mirusiai motinai priklausančios bendro santuokinio turto dalies ir užbaigti paveldėjimo procedūros po mirusio tėvo mirties. Jų tėvas nuolat gyveno su jų motina jiems priklausančiuose namuose. Sutuoktinei mirus jis toliau prižiūrėjo likusį turtą, valdė, rūpinosi namais kaip savo turtu, naudojosi ir disponavo turtu, mokėjo mokesčius, tokiu būdu pradėjo valdyti visą likusį savo žmonos turtą ir taip tapo pilnavertis pareiškėjų motinai priklausiusių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų savininkas ir valdytojas. A. K. faktiškai valdyti paveldimą turtą pradėjo per įstatymo nustatytą terminą. Kaip tikras savininkas valdydamas turtą, rūpindamasis juo kaip savu, naudodamasis ir disponuodamas A. K. priėmė palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirusios jo sutuoktinės E. K. mirties (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 33-34).
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš santuokos liudijimo kopijos (b. l. 10) matyti, kad pareiškėjų – V. K., R. K. ir G. K. – tėvai (b. l. 16, 17, 19, 20, 21, 23) – A. K. ir E. K. (M.) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė vaikai: V. K. (b. l. 16), R. K. (b. l. 19) ir G. K. (b. l. 23).
Pareiškėjų motina E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 13). Pareiškėjų tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 14).
Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro Gintauto Butkaus 2017 m. lapkričio 29 d. liudijimo (b. l. 14) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. K. palikimą priėmė jo vaikai: R. K., V. K. bei G. K.
Paveldėjimo byla po E. K. mirties (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono 1-ajame notaro biure nebuvo užvesta; Testamentų registre duomenų apie E. K. palikimo priėmimo faktus nėra (b. l. 13).
Iš Nekilnojamojo turto registro 2017 m. lapkričio 30 d. centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 24) matyti, kad E. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 10/25 žemės sklypo dalių, gyvenamasis namas, ūkio pastatai, tvartas, viralinė, šiltnamiai, pirtis ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. K. sutuoktinis A. K. iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu (t. y. kilnojamuoju ir nekilnojamuoju) naudojosi ir jį prižiūrėjo, taigi palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. E. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (b. l. 33-34). Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog A. K. mirusios sutuoktinės E. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.