Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. e2-13320-600/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
e2-13320-600/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07988-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
Y. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13320-600/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07988-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Y. P. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 856,26 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovė gavo iš Danijos kompetentingos institucijos sąskaitas, patvirtinančias, kad atsakovui Danijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 856,26 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui Italijoje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 856,26 Eur. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Už atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas sąskaitas. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje Europos Sąjungos šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje Europos sąjungos šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje, asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga valstybės institucija. Atsakovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, pateikęs Europos sveikatos draudimo kortelę, nebūdamas apdraustas ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam užsienio valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus, ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 856,26 Eur. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 856,26 Eur PSDF biudžetui padarytai žalai atlyginti pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (856,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 19,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje patirta 8,95 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovo Y. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 856,26 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 26 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 856,26 Eur sumos nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Y. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27,95 Eur (dvidešimt septynis Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė