Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, susipažinusi su pareiškėjo V. R. J. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. balandžio 10 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemė ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) suprojektuoti ir atmatuoti pareiškėjui prie atkurtos natūra žemės nuosavybės Vilniaus rajone 100 procentų žemės priedą arba nurodytą teisinį dokumentą, kuris draudžia jį duoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. Vadovaujantis ABTĮ 33 str. 1 d., skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą kelia dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į 100 procentų padidintą žemės sklypą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas dėl žemės sklypo ploto padidinimo iki 100 procentų į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi dar 2008 m., 2010 m., 2011 m. Pareiškėjui nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos 2012 m. rugsėjo 14 d. NŽT sprendimu Nr. 48S-990, tačiau žemės sklypų plotas nebuvo padidintas. Taigi nuosavybės teisių atkūrimo procesas į žemę buvo užbaigtas, nes minėto sprendimo 4 p. nėra nurodyta, kad pretendentas dar turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę vėliau.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, nesutikdamas su nuosavybės teisių į žemę atkūrimo apimtimi, turėtų teisę skųsti minėtą 2012 m. rugsėjo 14 d. NŽT sprendimą Nr. 48S-990. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. šio įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, taigi darytina išvada, jog pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą minėtam NŽT sprendimui apskųsti ir šio termino atnaujinti neprašo.

Teismas pažymi, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Remiantis ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p. skundą atsisakoma priimti, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir šio termino atnaujinti neprašo, taigi pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p. pagrindu.

Išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 105–106 str., 149 str. 3 d.,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. R. J. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.