- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-989-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02908-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- Ž. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 220 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį, o D. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 240 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį, iš visų rūšių pajamų, iki jie sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant pagal Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą, nustatant, kad ieškovė tvarkys lėšas uzufrukto teise; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, viso 1 870 Eur; 3) priteisti laikiną išlaikymą: nustatyti, kad nuo ieškinio teisme gavimo dienos, iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, atsakovas nepilnamečių vaikų V. G. ir S. G. išlaikymui mokės po 220 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį, o D. G. išlaikymui mokės po 240 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; 6) nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad viena išlaiko nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su ja. Pažymėjo, kad vienai sunku išlaikyti vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017-10-18 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą V. G., S. G. ir D. G. po 190 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį; nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė V. G., S. G. ir D. G. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove.Nurodė, kad teismas vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį atsižvelgia į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 380 Eur. Sprendė, kad būtiniausiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas, atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o duomenų, jog ieškovė netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu – nėra, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinosios gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą: po 103 Eur sūnaus D. G., po 103 Eur dukros S. G., po 90,50 Eur dukros V. G. laikinam išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, -indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismui netenkinus prašymo dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-18 nutarties dalį dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo, nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą: po 103 Eur sūnaus D. G., po 103 Eur dukros S. G., po 90,50 Eur dukros V. G. laikinam išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš VšĮ Lazdynų poliklinikos ieškovės ligos istorijos išrašus ir pažymą su informacija apie tai, kada ir nuo ko gydėsi ieškovė už laikotarpį nuo 2017-01-01, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pažymą su informacija ar 2017 m. liepos mėnesį buvo iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), papildomai nurodant iškvietimo tikslią datą, laiką ir iškvietimo priežastis bei kokių veiksmų buvo imtasi, kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoja Ž. L., priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad su ieškove vaikai gyventi negali, nes ieškovė netinkamai įgyvendina savo kaip motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir daro jiems žalingą įtaką. Ieškovė ne vieną kartą buvo palikusi nepilnamečius vaikus vienus bute, palikusi atviras buto balkono duris, o butą užrakinusi, nepaliekant vaikams raktų. Dėl to vaikams grėsė pavojus, kadangi vaikai galėjo iškristi iš daugiabučio namo ketvirtame aukšte esančio atidaryto buto balkono. Ieškovė nuolatos gąsdino atsakovą ir jų nepilnamečius vaikus, jog nusižudys ir tokiais veiksmais naudojo psichologinį smurtą atsakovo ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovui būnant darbe, ieškovė 2017-07-14 nepilnamečių vaikų akivaizdoje bandė pasikarti vonios patalpoje, 2017-07-24 nepilnamečių vaikų akivaizdoje išgėrė didelį kiekį įvairių vaistų ir tokiu būdu bandė nusižudyti. Teigia, kad šiuo metu ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais ir juos nuteikinėja prieš atsakovą.Nurodo, kad ieškovės pajamos sudaro apie 390 Eur. Atsakovo pajamos – 756,47 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – 161,76 Eur, pajamos išskaičius įsipareigojimus kreditoriams – 594,71 Eur. Teigia, kad vaikų maksimalūs poreikiai per mėnesį iš viso bendrai sudaro 593 Eur sumą. Pateikia išlaikymo, reikalingo vaikų poreikiams tenkinti, paskaičiavimo lentelę. Nurodo, kad sumokėjus skundžiama teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikams po 190 Eur, kas bendrai sudaro 570 EUR sumą, atsakovui pragyvenimui liktų tik 24,71 Eur suma, kurios nepakaktų jo būtiniausiems poreikiams tenkinti.Ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad visa atskirajame skunde aprašoma situacija, susijusi su jos emocine būsena susiklostė po to, kai ji iškėlė klausimą dėl gyvenimo atskirai. Pažymėjo, kad pretenzijos iš atsakovo pusės prasidėjo tik iškėlus klausimą dėl gyvenimo atskirai ir pradėjus spręsti vaikų gyvenamosios vietos, o ypatingai išlaikymo problemą. Nei iki to, nei iškėlus bylą teisme jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais nėra. Nurodo, kad ieškovės gyvenimo sąlygos yra geros, dirba, visus pinigus skiria vaikams išlaikyti. Pažymi, kad šiuo metu ji yra geros sveikatos būklės ir gali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, ką ir daro. Teigia, kad atsakovas, gyvendamas šeimoje, vaikų neprižiūrėjo, jais rūpinosi iš esmės ieškovė, todėl atsakovas nežino nei vaikų režimo, nei poreikių. Nurodo, kad vaikai gyvena nepertraukiamai kartu su motina, kuri jais tinkamai rūpinasi, sudariusi tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Nurodo, kad teismas vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų. Teigia, kad pritaria teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams. Pažymi, kad atsakovas yra darbingas ir gauna pajamų ne tik iš oficialaus darbo užmokesčio, tačiau ir papildomai iš kitos veiklos, gali tinkamai išlaikyti vaikus. Nurodo, kad atsakovo teikiami paskaičiavimai, vaikų poreikių lentelės, neatitinka faktinės situacijos.Dėl prašymo išreikalauti įrodymus, nurodo, kad neslepia ir neginčija, kad turėjo sveikatos sutrikimų dėl nepakeliamo atsakovo elgesio. Neneigia, kad konfliktinės situacijos įkarštyje buvo kviesta policija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas negalėjo teikiamų įrodymų pateikti nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat į vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo bylose vyraujantį viešąjį interesą, įvertinus, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, su atskirojo skundo pateiktus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).Apeliantas prašo išreikalauti papildomus įrodymus ir kviesti liudytoją. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė pripažįsta atsakovo nurodytas aplinkybes bei neginčija, kad turėjo sveikatos sutrikimų, bei kad buvo kviesta policija, teismas apelianto prašymų išreikalauti papildomus įrodymus ir kviesti liudytoją netenkina.Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde, o kiti byloje dalyvaujantis asmenys atsiliepimuose į atskirąjį skundą, todėl byla pagal atskirąjį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą bylos šalių vaikams ir nustatė bylos šalių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.Iš ieškinio, atsiliepimo į ieškinį bei Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-11-14 išvados (b. l. 92) matyti, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame būste. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai elgiasi su vaikais, kelia grėsmę jų interesams. Apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovė netinkami rūpinasi vaikais (CPK 178 straipsnis). Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovė ne vieną kartą buvo palikusi nepilnamečius vaikus bute, dėl ko vaikams grėsė pavojus jų gyvybei ir sveikatai, nepagrįsti įrodymais. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė bandė atimti sau gyvybę, gąsdino vaikus, kad nusižudys ir tokiais veiksmais naudojo psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nagrinėjamos bylos stadijoje nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė netinkami rūpinasi vaikais. Ieškovė neneigė bandžiusi žudytis dėl konfliktinės situacijos šeimoje šalims gyvenant kartu, tačiau šiuo metu gyvendama su vaikais atskirai nuo atsakovo yra pajėgi pasirūpinti vaikais. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina ir Trakų savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2017 11 14 išvados, kurios laikytinos objektyviu oficialiu rašytiniu kompetentingos institucijos pateiktu įrodymu, remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi turinčiu didesnę įrodomąją galią.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į vaikų interesus, teisėtai ir pagrįstai iki teismo sprendimo priėmimo vaikų laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.Apeliantas atskirąjį skundą grindžia taip pat tuo, jog priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis ir neproporcingas vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai.Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės, t. y. nevertina, kokie yra realūs šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atsakovo galimybės teikti nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio (po 190 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui) laikiną išlaikymą vertintinos tik preliminariai, prioritetą suteikiant būtinųjų vaikų poreikių patenkinimo užtikrinimui. Konkrečios galimybės, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, tikrąją jo turtinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams, nepilnamečių vaikų poreikius, bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmėsApeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvus 380 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, nepilnamečių vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius jų poreikius), neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, pagrįstai vertino, kad 190 Eur laikinas materialinis išlaikymas yra protingas, pagrįstas ir būtinas esminiams (būtiniesiems) nepilnamečių vaikų poreikiams bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkinti.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.