- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- A6.-792-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01107-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. U.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) buvęs vadovas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė 2022 m. vasario 8 d. – 2022 m. vasario 9 d. turėdama atitinkamai 9 269,34 Eur ir 8 536,88 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, minėtomis dienomis įvykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriumi (prekių/ paslaugų tiekėju) „(duomenys neskelbtini)“ už 41 000 eurų ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.
Be to, G. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie nemokios Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 1 d. privalėjo inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, neįvykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo taip pat pažeidė kreditorės VMI interesus.
Šiais savo veiksmais G. U. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. U. į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai ir laiku, pasirašytinai pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 102). Savo poziciją dėl pareikšto administracinio kaltinimo G. U. išdėstė rašytiniame atsiliepime. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Pareiškėja VMI prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 97). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla nagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. 2022 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 8 346,77 Eur, iš jų: 2 240,66 Eur gyventojų pajamų mokestis, 26,62 Eur delspinigiai, 4 955,94 Eur pelno mokesčio avansas, 1 Eur pelno mokestis, 1121,82 Eur abiejų jų delspinigiai, 0,73 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Bendrovės mokestinė nepriemoka, jos delspinigiai susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais Bendrovei nesumokėjus Bendrovės deklaruoto 2020 m. gegužės – lapkričio mėnesių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio (mokėjimo terminai nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.), 2019 m. spalio mėnesio mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio (mokėjimo terminas – 2019 m. lapkričio 25 d.); 2019 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio ir 2019 m. IV ketvirčio, 2021 m. I-IV ketvirčių mokestinių laikotarpių pelno mokesčio avanso (mokėjimo terminai nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d.).
2020 m. gruodžio 15 d. Bendrovė su mokesčių administratoriumi sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-26075 dėl 17 065,60 Eur sumokėjimo išdėstymo be palūkanų nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. spalio 25 d. Bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygų, 2022 m. vasario 9 d. sutartis buvo nutraukta, neapmokėtas prievolių likutis sudarė 17 065,60 Eur.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. vasario 8 ir 9 dienomis turėdama atitinkamai 9 269,34 Eur ir 8 536,88 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, minėtomis dienomis įvykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės nei VMI kreditoriumi (prekių/paslaugų tiekėju) „(duomenys neskelbtini)“ už 41 tūkstantį eurų, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Tuo ji pažeidė kreditoriaus VMI interesus, nes minėtų lėšų laikantis įstatymų leidėjo numatyto atsiskaitymų eiliškumo būtų visiškai pakakę padengti įsiskolinimą biudžetui. Taip pat Bendrovės vadovui G. U. turėjo būti žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme (Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių), jau 2021 m. liepos 26 d., nes Bendrovė neįvykdė įsipareigojimo sumokėti pirmą įmokos į valstybės biudžetą pagal mokestinės paskolos sutartį. Vėlesnių įmokų pagal šią sutartį taip pat nemokėjo. G. U., žinodamas, kad Bendrovė nėra pajėgi mokėti įsiskolinimo biudžetui, privalėjo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas Nr. Xlll-2861. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jis taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino (toliau – karantinas). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val., kuris galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val., bei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ dar kartą paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val., kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, susijusį su karantinu, vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Bendrovės vadovo pareigas ėjusiam G. U. atsirado neabejotina pareiga, Bendrovei esant nemokiai, inicijuoti jos nemokumo procesą, pateikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, ko jis nepadarė. Tuo jis taip pat pažeidė kreditorės VMI interesus ir turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Prieš teismo posėdį G. U. pateikė atsiliepimą į VMI pareiškimą, kuriame nurodė, jog su VMI teiginiais nesutinka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas yra sąlygotas ne jo, o būtent Pareiškėjos veiksmų. UAB „(duomenys neskelbtini)“, rinkoje veikdamas daugiau nei 26 metus, teikė aviabilietų paieškos sistemos, kelionių organizavimo paslaugas. Pasauliniai įvykiai, įskaitant COVID-19 pandemiją, tiesiogiai paveikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašą, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, vėliau mokestinės pagalbos priemonės taikytos iki 2021 m. spalio 31 d. Sustojus turizmui ir lėktuvų skrydžiams, UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdamas tęsti veiklos vykdymą, turėjo priimti sprendimus dėl tolimesnių planų, kas leistų skubiai persiorientuoti rinkoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 30 d. buvo sudaręs sutartį dėl iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Inovatyvių paslaugų naudojimas kuriant bei diegiant dizaino ir rinkodaros inovacijas „(duomenys neskelbtini) UAB“ dėl 89 880 Eur vertės projekto įgyvendinimo (toliau – ir Sutartis). Galutiniam projekto įgyvendinimui nebuvo jokių kliūčių, išskyrus Pareiškėjos veiksmus – Vilniaus apygardos teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. G. U. tikėjosi, jog projekto įgyvendinimas leis UAB „(duomenys neskelbtini)“ persiorientuoti rinkoje, pasiūlytas rinkai naujas paslaugas, kas leistų visiškai atstatyti mokumą. Projektas buvo sėkmingai vykdomas, paskutinė LVPA išmoka buvo suplanuota padengti visą skolą Pareiškėjai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal galimybes visą laiką vykdė įsipareigojimus Pareiškėjai. Pavyzdžiui, Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Pareiškėjai 2022 m. vasario 9 d. sudarė 17 065,60 Eur, o 2022 m. birželio 28 d. pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo – skola nurodoma 8 678,69 Eur (t. y. per pusę mažesnė). Tai reiškia, kad paskutinės LVPA įmokos 14 710 Eur sumoje būtų užtekę visiškai padengti Pareiškėjos reikalavimus ir dar būtų likę kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiškėjos Pareiškime nurodytas mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas siejant su projekto įgyvendinimu, tai pasirinktas tiekėjas pagal aukščiau aptartą LVPA Sutartį. Jei teismas laikytų, kad G. U. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ANK 120 straipsnio kontekste, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi Sutarties galutinį įgyvendinimą nutraukė pati Pareiškėja, kas ir sąlygojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
1. Dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos
Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu 8 iš 33 turimų/turėtų Bendrovės bankų sąskaitų vyko piniginių lėšų judėjimas. Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų „(duomenys neskelbtini)“ (Luminor Bank AS Lietuvos filialas), „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „Paysera“) išrašų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. vasario 8 d. – 2022 m. vasario 9 d. turėdama atitinkamai 9 269,34 Eur ir 8 536,88 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, tomis pačiomis dienomis įvykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriumi (prekių/paslaugų tiekėju) „(duomenys neskelbtini)“ už 41 000 Eur. Pažymėtina, kad lygiagrečiai tuo pačiu laikotarpiu – 2022 m. vasario 9 d. buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 15 d. su Bendrove sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl 17 065,60 sumokėjimo išdėstymo, kadangi Bendrovė per didesnį nei vienerių metų laikotarpį nepajėgė sumokėti nei vienos įmokos pagal šią sutartį (sutarties nutraukimo dienai neapmokėtas prievolių likutis tebebuvo 17065,60 Eur). Tokiu būdu nekyla abejonių, kad Bendrovė iš tiesų nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais ir esant tokiai situacijai jai buvo kilusi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta pareiga laikytis aukščiau minėto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kuris buvo pažeistas atliekant mokėjimus „(duomenys neskelbtini)“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtinybę pažeisti įstatymų leidėjo įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą motyvavo tuo, jog „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinktas tiekėjas pagal aukščiau aptartą LVPA Sutartį, ir mokėjimas jam buvo atliktas siekiant įgyvendinti vykdomą projektą, kuris turėjo atkurti Bendrovės mokumą. Tačiau įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nepaisant to, kad mokėjimai žemesniems kreditoriams yra motyvuojami siekiu išsaugoti įmonių veiklos tęstinumą. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.
Nagrinėjamu atveju Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriumi. Bendrovės vadovas, neužtikrindamas, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Juridinių asmenų registro duomenimis, G. U. vadovo pareigas eina nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. (b.l. 5-6). Jam, kaip Bendrovės vadovui, neabejotinai buvo žinoma jos finansinė situacija ir finansinių įsipareigojimų dydžiai. Bendrovė akivaizdžiai nebuvo pajėgi sumokėti mokestinės nepriemokos. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, kuria tenkintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstatuota, jog pagal bendrovės teismui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus 2022 m. liepos 26 d., bendrovės turtas sudaro 231 222 Eur (trumpalaikis – 226 682 Eur, ilgalaikis – 2 108 Eur), 2021 metais sudarė – 233 257 Eur, trumpalaikis 226 669 Eur, ilgalaikis – 4 157 Eur. Mokėtinos sumos 2022 metais – 209 236 Eur, 2021 metais – 134 926 Eur. Bendrovė 2022 metais patyrė 76 345 Eur nuostolių, 2021 metais – 108 695 Eur. Teismui pateiktais duomenimis bendrovė registruotino turto neturi. Bendrovėje yra vienas apdraustasis asmuo. Pagal pateiktus duomenis teismas padarė išvadą, kad įmonė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad įmonės įsiskolinimas ženkliai didėja ir yra iš esmės lygus įmonės turto vertei. Teismas nenustatė, jog atsakovui būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo nustatytus duomenis, teismas sprendė, jog atsakovas yra nemokus, jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas yra gyvybingas – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl iškėlė bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog jau 2022 m. vasario 9 d. fiksuojamas didelis įsiskolinimas VMI – 17065,60 Eur, iki 2022 m. birželio vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai įsiskolinimą sumažino, tačiau jo nepanaikino, 2022 m. birželio 28 d. VMI kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vis dar fiksuojama 8 346,77 Eur Bendrovės mokestinė nepriemoka, konstatuojant, jog jos išieškoti galimybių nebėra, tuo tarpu bendra Bendrovės įsiskolinimų suma jau siekia mažiausiai 23 752,96 (skolų suma pagal vykdomas išieškojimo bylas).
Nors savo atsiliepime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog būtų turėjęs galimybę atsiskaityti su VMI, jei ši nebūtų inicijavusi bankroto bylos, kai LVAP būtų išmokėjusi paskutinę 14 710 Eur išmoką pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas šiuos teiginius laiko deklaratyviais. Pagal minėtą projektą nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. birželio 16 d. Bendrovei buvo sumokėtos 30 000,36 Eur ir 16 700 Eur sumos, tačiau vykdant mokestinės paskolos sutartį (kol ši nebuvo nutraukta) ar savo iniciatyva VMI nebuvo sumokėta nei cento. Neatsiskaityta ir su kitais kreditoriais, sprendžiant pagal priverstinai išieškomus įsiskolinimus bankroto iškėlimo dienai.
2022 m. birželio 22 d. (bankroto bylos iškėlimo dieną) Bendrovė turėjo mažiausiai 23 752,96 Eur įsiskolinimą įvairiems kreditoriams (vien pagal vykdomąsias bylas) ir jokio turto nekilnojamo ar kito registruotino turto. Teismui pagrindo manyti, jog gavus išmoką iš LVAP, būtų buvę atsiskaityta būtent su VMI, o ne kitais kreditoriais, pagrindo nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog Bendrovė pagal galimybes visą laiką vykdė įsipareigojimus VMI, kadangi 2022 m. vasario 9 d. duomenimis (mokestinės paskolos sutarties nutraukimo dienai) skola biudžetui sudarė 17 065,60 Eur, tuo tarpu bankroto iniciavimo dienai – jau tik 8 678,69 Eur. Tačiau teismas pažymi, jog tik po mokestinės paskolos sutarties nutraukimo buvo pradėti priverstiniai mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (duoti nurodymai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitų ir priimti sprendimai išieškoti ją iš Bendrovės turto), tad skolos sumažėjimas 2022 metais nuo 17 065,60 Eur iki 8 678,69 Eur greičiausiai susietas su jais, o ne su Bendrovės gera valia mokėti įsiskolinimą.
Bankroto bylos iškėlimo dieną teismo buvo konstatuota, jog Bendrovė veiklos nebevykdo: jos turėta Kelionių organizatorių veiklos licencija buvo sustabdyta, o nuo 2020 m. gruodžio 21 d. kelionių organizatoriaus pažymėjimas iš viso panaikintas. Mokesčių administratoriaus duomenimis, Bendrovė nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. rugsėjo nebevykdė jokios PVM apmokestinamos veiklos, nebuvo deklaruojama jokių pardavimų, jos darbuotojų skaičius nuolat mažėjo, o atsiliepime akcentuojamo projekto vykdymo laikotarpiu Bendrovė praktiškai nebeturėjo darbuotojų (Projekto pradžioje jų dar buvo du, vėliau vienas). Visos šios aplinkybės sudaro teismui pagrindą abejoti, kad Bendrovė iki bankroto bylos iniciavimo turėjo realių galimybių atstatyti mokumą vykdomo Projekto pagrindu, nes tokiu atveju rūpestingas ir atsakingas vadovas būtų šią galimybę įrodinėjęs mokesčių administratoriui tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisme, nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nieko panašaus jis nesiėmė.
G. U., žinodamas, kad Bendrovė nemoka įsiskolinimo biudžetui, privalėjo atsakingai įvertinti valdomos ir vadovaujamos bendrovės finansinę būklę, o bendrovės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti, o tokių sprendimų nesant ar jiems nepasiteisinus, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesant galimybių atsiskaityti su kreditore VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. U. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bet jis neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo.
Tokiu būdu bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. U., žinodamas apie nemokios Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 1 d., to nepadarė, neįvykdydamas JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo pažeidė kreditorės VMI interesus.
Abi aukščiau paminėtos G. U. veikos kvalifikuotinos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
G. U. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į G. U. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su bendrovės vadovo pareigų vykdymu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors pareiškėja VMI prašė Bendrovės vadovui skirti maksimalią sankcijoje numatytą baudą, teismas tam pagrindo nemato. G. U. net po Bendrovės turėtos licencijos panaikinimo ir ilgus metus vykdytos veiklos nutrūkimo vis tik dėjo pastangas atnaujinti Bendrovės veiklą ir atkurti mokumą, tik jam matomai to padaryti nepavyko. Teismas neturi pagrindi netikėti, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas ne dėl piktybiško mokestinių prievolių ignoravimo, o, nors ir netinkamai, t. y. pažeidžiant kreditorės interesus, stengiantis įgyvendinti Projektą, atkurti Bendrovės veiklą ir mokumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Bendrovės vadovui skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-792-961/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.