- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1-309-771/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13557-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, Rasai Jonaitienei, Monikai Šiaulytei, Rasai Jančauskienei, Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei, nukentėjusiosios M. K. įgaliotam atstovui Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui, ekspertei Ievai Salialionienei, Sigutei Stanaitienei, kaltinamajai G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti Šiaulių lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere, gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą, 163 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2017 metų sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, sistemingai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametę dukterį M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: bute, esančiame Architektų g. 18B-36, Šiauliai, panaudodama fizinį smurtą, tai yra: nenustatytą skaičių kartų ranka suduodama nukentėjusiajai M. K. per galvą, tampydama už rankos, tempdama už plaukų, suduodama aukštakulniu bateliu, smūgiuodama įkrovėjo laidu per koją, suduodama per sėdmenis, suimdama už plaukų ir trenkdama į komodos kampą, 2017 m. sausio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, suimdama už plaukų ir trenkdama galvą į stalą, taip sukeldama nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą bei panaudodama psichinį smurtą, tai yra: žodžiu grasindama nukentėjusiajai M. K. išvežti ją į vaikų globos namus, palikti gatvėje, trenkti per nagus, vadindama žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais „padla, durne, debile“, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė savo artimam giminaičiui – mažametei dukrai M. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą - kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), kuris sutrikdė jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją ilgiau kaip 10 dienų.
Kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino bei parodė, kad turi dvi dukras. D.– 15 m., M. K. – 10 m. Vaikai gimė šeimoje. Su vyru išsituokė, kai M. K. buvo 5 m. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Šeimoje buvo problema, kad vaikai nesitvarkydavo. M. K. namuose nesitvarkydavo piktybiškai. Savo elgesį M. K. teisindavo pilvo skausmais. Dėl to ji mergaitėms namuose ribodavo naudojimosi internetu, išeiti į lauką, susitikti su draugais. Ji ant abiejų mergaičių užšaukdavo dėl nesitvarkymo namuose, tačiau fizinio smurto nenaudodavo. M. K. nebuvo vadinusi žodžiais: „Padla“, „durnė“, „debilė“. Buvo vienas kartas, kai ji patempė nukentėjusiąją už plaukų, tačiau tai padarė netyčia. Kai gyveno su vyru, pastarasis buvo kvietęs policijos pareigūnus, tačiau ne dėl smurto naudojimo prieš vaikus. Po skyrybų M. K. labai norėjo gyventi su tėvu. M. K. elgesys buvo problematiškas. M. K. dažnai pabėgdavo iš namų. Jai teko pačiai ieškoti M. K. ir kreiptis pagalbos į policiją. Nesutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad ji tariamai M. K. smūgiavo ranka per galvą, smūgiavusi aukštakulniu bateliu, įkrovėju, 2017 m. sausio mėn. trenkė M. K. galvos į stalą, išpešė plaukus. 2017m. sausio mėn. M. K. gyveno pas savo tėtį. Mano, kad M. K. išmokė kaltinti ją nebūtais dalykais galėjo buvęs sutuoktinis ir A. S.. Pripažįsta, kad su M. K. kalbėjo apie Vaikų globos namus, apie ten gyvenančius vaikus, tačiau negrasino M. ten išvežti. Ji M. K. sakydavo: „Valgai, išsipenėsi ir būsi tokia „tešlė“, kaip aš“. Siūlė M. K. sportuoti, tačiau viskas baigdavosi tik žodžiais. Nesutinka su teismo psichiatrijos ekspertų išvada, kurioje teigiama, kad M. K. dėl jos smurto naudojimo pastarosios atžvilgiu nemeluoja. Psichologinio smurto M. K. atžvilgiu nenaudojo.
Ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji M. K. parodė, kad G. B. vartodavo alkoholinius gėrimus, dažnai ją mušdavo. Mama ją muša nuo 4 metų, buvo smogusi per galvą, kai ji paprašė sutvarkyti planšetę. Ginčo metu mama jai buvo smogusi į galvą. Nuo smūgio skaudėjo galva, buvo atsiradęs guzas. Kol gyveno pas mamą, jautėsi blogai. Mama išgėrinėdavo, neidavo į darbą, meluodavo, kad skauda galvą, tampydavo ją už rankos, grasindavo, kad trenks per nagus, tampydavo už plaukų. Visada patirdavo skausmą. Kai buvo Vilniuje, senelis jai trenkė diržu per koją, nes jam nusibodo, kad ji mušinėja kamuolį. Pamena, kaip mama buvo smogusi jai aukštakulniu. Nepamena, ar nuo smūgio buvo žymių. Sesę irgi panašiai mušė, atimdavo telefonu, raktus. Mama yra smogusi jai pakrovėjo laidu per koją, per sėdmenis. Mama ją išvadindavo „durne, debile“, yra grasinusi išvežti į vaikų globos namus. Dėl tokių išsakytų žodžių ji jausdavosi blogai, skaudėdavo širdelė. Močiutė Z. žinojo ir darželio auklėtoja A. žino apie tuos įvykius. Su tėčiu sekasi gerai, jis smurto nenaudoja. Galėtų mamai atleisti, parašo jai, bet ji negali atrašyti, nes uždrausta. Guzas galvoje galėjo būti 2015, ar 2016 metais. Mama trenkė ją į komodos kampą, paėmė už plaukų ir trenkė. Šio guzo ji niekam nerodė ir apie jį niekam nepasakojo. Nuo smūgio ji patyrė didelį skausmą. Paskutinį kartą mama mušė kai jai buvo 9 metai. Tai buvo sausio mėnesį. Mama buvo išgėrusi, abi susiginčijo. Mamai pasakė, kad pastarosios nekenčia. Tada mama pasodino ją ant pagalvės, stovėdama šalia suėmė už plaukų ir trenkė į stalą. Jai skaudėjo kokias 4-5 dienas. Guzą matė močiutė ir tėtis. Viskas vyko namuose, sausio mėnesį. Močiutė apžiūrėjo guzą, sakė kad vaistų nereikia. Ji sako tiesą, nemeluoja. Tėtis liepė jai sakyti tiesą. Kartais pameluoja, bet šį kartą nemeluoja. Ji norėjo gyventi su tėčiu, nes mama geria ir muša. Bijojo mamai pasakyti, kad nori su juo gyventi. Kai parašydavo tėčiui žinutę, mama šaukdavo. Tėtis ją myli, nuperka daiktų, nemuša, negeria. Visus kartus mama ją už plaukų tampė tyčia. Mama yra prašiusi sakyti tiesą, nemeluoti. Tik dabar prieš teismą prašė meluoti ir sakyti, kad jos nemušė, nes pastarąją gali pasodinti į kalėjimą. (1 tomas, b.l. 42-44).
Liudytoja D. K. (R.) parodė, kad kaltinamoji yra jos vyro brolio buvusi žmona. Pažįsta ją 10-12 metų. Ji yra M. K. krikšto mama. Iki G. B. ir L. K. išsituokiant jie dažnai bendraudavo. Ji pasiimdavo mergaites į svečius pas save į namus. G. B. ir L. K. išsituokus, jie nutolo, tačiau su vaikais bendrauja iki šiol. Būdavo pykčių ir tarp L. K. su G. B. ir tarp vaikų. L. K. piktnaudžiaudavo alkoholiu, skųsdavosi, kad G. B. muša M. K.. Abi mergaitės taipogi skusdavosi, kad G. B. smurtauja prieš jas. Ji pati to asmeniškai to nematė. Su G. B. yra kalbėjusi apie smurtavimą prieš vaikus. Pastaroji nuolat neigdavo smurto naudojimą prieš vaikus. Sakydavo, kad yra mergaičių apkalbama. Kartais pripažindavo, kad buvo patempusi už plaukų, kažką negero pasakiusi. Kai M. K. buvo maža, matė pastarosios priepuolius per kurios mušdavo kitus vaikus. Žaidimų metu pešdavo vaikams plaukus, gnaibydavo. Pastebėjusi pas M. K. išrautus plaukus, apie tai pranešdavo G. B.. Pastaroji pasakydavo, kad M. K. plaukus išsirauna pati. M. K. jai pasakojo, kad plaukus išrauna G. B.. Kai G. B. išsiskyrė su L., M. K. pasakojo apie į butą ateinančius svetimus vyrus. Sakė, kad norėtų namuose ramybės ir todėl nebūna namuose. Vieną kartą apie 24 val. jai paskambino abi G. B. mergaitės. Jos buvo išsigandusios. M. K. verkė, D. tyliai kalbėjo. Papasakojo, kad G. B. supyko dėl to, kad jos nėjo miegoti ar nesitvarkė ir kad G. B. trenkė M. K. galvą į stalą. Ji norėjo atvažiuoti, bet mergaitės prašė nevažiuoti. Kitą rytą buvo M. K. kaktoje matė guzą. Kalbėjosi su auklėtojomis. Pastarosios pasakė, kad M. K. pati užsigavo. Apie tai kalbėjo su L.. Mergaitės jai pasakojo, kad G. B. jas stumdo, ant jų šaukia, rėkia, peša už plaukų, muša diržu. Ji mano, kad G. B. trūksta socialinių įgūdžių. Mergaitėms trūksta priežiūros, ypatingai mamos. Abi mergaitės skųsdavosi, kad yra nepavalgiusios. Buvo atvejų, kai M. K. pati save žalodavo. M. K. dažnai ateina pas močiutę pavalgyti, būna ir dažnai sulaukdavo jos vėlai vakare apie 11-12 val., nes mamos nėra. Vaikas laiptinėje buvo užmigusi, nes mama negrįžo, ėjo pas močiutę miegoti. M. K. paskutiniu metu nieko nepasakojo apie fizinį, psichologinį smurtą, nes su mama kaip ir nebegyvena kartu.
Liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji yra buvusi jo žmona. Išsituokė prieš 6 metus. Santuokos metu gimė dukra M. K.. Skyrybų priežastis alkoholis, kuriuo piktnaudžiavo abu. Skyrybos buvo bendru sutarimu. Gimus vaikui, santykiai buvo normalūs, viskas buvo gerai. Vėliau, pavartojus alkoholį, jie pradėdavo pyktis, muštis. Be M. K. šeimoje augino dar vieną mergaitę – D.. Santykiai su vaikais buvo normalūs. Kartais M. K.už buitinius dalykus suduodavo diržu. Kartais G. B. šaukdavo ant vaikų. Tarp jo ir G. B. taip pat buvo fizinio smurto protrūkiai. Po skyrybų vaikai liko gyventi su G. B.. D. K. jam buvo pasakojusi, kad G. B. M.. Be to pati M. K. jam buvo pasakojusi, kad G. B. pastarąją skriaudė. Ant M. K. kūno mėlynių nematė. M. K. pasakojo, kad mama pastarąją mušdavo diržu, laidu. Buvo paėmusi už plaukų ir galvą trenkė į sieną. Labiausiai įstrigo M. K. pasakojimas, kad G. B., paėmusi už plaukų, smogė M. K. galvą į sieną ar stalą. Kartais M. K. pati save žalojo – išsipešiodavo plaukus.
Liudytoja D. J. parodė, kad ji buvo M. K. mokytoja. M. K. būdavo linksma, judri, gyva, temperamentinga mergaitė, nuoširdi, mėgstanti plepėti. Mokslo atžvilgiu nelabai dėmesinga. Turėjo sunkumų moksluose. Mokykloje būti jai patiko. Sakydavo, kad kokį darbelį pabaigti nori ne namie, o mokykloje. Su bendraklasiais problemų neturėjo. Muštynių, keiksmų nebuvo. Jai, kaip mokytojai įstrigo vaiko nepriežiūra. Pirmoje klasėje į mokyklą M. K. į mokyklą palydėjo močiutė. Sakė, kad mama išvykusi į kelionę. Bandė skambinti M. K. mamai, apsilankė namuose. M. K. mama išsakydavo savo problemas, kad ji turėjo sveikatos problemų, kad buvo studijuojanti, kad laiko neturi. Mergaitė plepi, ateina ir sako, kad pas juos buvo atvažiavusi policija. Žino, kad M. K. praleisdavo daug laiko su vienos klasės draugės E. šeima. Ją prižiūrėdavo tos mergaitės mama. M. K. jai nepasakojo apie smurtavimą pastarosios atžvilgiu šeimoje. Pasakojo, kad mama dažnai šaukia ant M. K., papešioja plaukus. Vizualiai ant M. K. kūno sumušimo žymių nepastebėjo.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos D. J. parodymus (1 t., b. l. 133-135 psl.), liudytoja parodė, kad prisiminė įvykį, kai M. K. pasakojo, kad nuo pastūmimo M. K. trinktelėjo savo galvą į spintelės kampą. Ant M. K. galvos sumušimo žymių nematė. Po mokyklos atostogų M. K. vėlavo keletą dienų grįžti į mokyklą. Iš pastarosios tėčio sužinojo, kad M. K. susirgo. Ji dažnai skusdavosi pilvo skausmais. M. K. turi polinkį fantazuoti. Padaryti sau palankesnę situaciją.
Liudytoja L. K. parodė, kad M. dažnai ateina iš po mokyklos pas juos į namus. M. K. buvo pasakojusi, kad pastarosios tėvas mušė mamą, buvo uždaręs balkone. Ant M. K. kūno sužalojimų nematė. M. K. norėjo gyventi su savo tėvu. Pastaroji yra materialistė, norėjo geriau gyventi. Tuo metu G. B. neturėjo darbo, neaprūpindavo vaiko tais daiktas, kurių pastaroji norėjo. Yra girdėjusi, kaip G. šaukė ant M. K. ir antros dukters. Keiksmų nebuvo. M. K. kartais nuskriausdavo jos dukrą E.. Tai atimdavo, tai padovanodavo, tai atsiimdavo kažką. M. K. sakė, kad fizinį smurtą patyrė iš savo senelio, tėtis per konfliktą su mama jai įspyrė. Nėra minėjusi, kad būtų patyrusi fizinį smurtą nuo G. B.. Paskutiniais metais M. K. skųsdavosi pilvo skausmais.
Liudytoja D. K. parodė, kad yra M. K. močiutė. Dirba vaikų gydytoja. Kai guldė anūkę į ligoninę dėl pilvo skausmų, išaiškėjo, kad skausmai kyla dėl patirtos įtampos. Buvo atlikta konsultacija su psichiatrais. Psichiatrė įvardino mamos tipą „isterinį“. Konfliktai būdavo tarp vaiko ir pastarosios mamos, tarp jos sūnaus ir G. B. emocijų. M. K. mėgsta fantazuoti, manipuliuoti aplinka. Ant M. K. kūno mėlynių nematė. Porą kartų M. K. buvo pasakojusi, kad namuose nesusitvarkė, todėl ir mama miego metu ją išstūmė iš lovos ir patampė už plaukų. Senelio atžvilgiu yra sakiusi, kad labai griežtas ir iš jo gauna. Vaikas šeimoje buvo neprižiūrėtas. M. K. rūbai kartais būdavo nešvarūs. Vaikui per mažai buvo skirta dėmesio. M. K. jai buvo pasakojusi, kad G. B. pastarąją buvo papešusi už plaukų. Vaikas reikalauja daug dėmesio, būna kyla isterijos, geba manipuliuoti aplinka, daug fantazuoja. Pyktis mamai virsta į mamos ilgesį. Nėra keršto mamos atžvilgiu.
Liudytoja A. S. parodė, kad anksčiau su L. K. buvo sugyventiniai. Vienu tarpu jo namuose apsigyveno L. K. dukra M. K.. M. K. pasakojo, kad namuose pastarajai negerai. 2017m. sausio mėnesį pasakojo, kad namuose išsikepė bulvių. Į namus grįžusi G. B. su draugu tas bulves suvalgė, o jai paliko tik kefyrą. Ji įsižeidė, kad mama draugui davė valgyti, o jai nepaliko. M. K. kartais vogdavo iš jos buto daiktus. Kai bandydavo kalbėti dėl tų daiktų, M. K. pradėdavo isterikuoti. Viešoje vietoje elgesį neadekvačiai, siekdama atkreipti į save dėmesį. Vaiką vežė pas psichologą. M. K. pasakojo, kad G. B. pastoviai girtauja, prieš pastarąja smurtaują bei neprižiūri. Be to pasakojo, kad G. B. pastarąją mušė daužydama galvą į stalą, trenkdama kompiuteriu. M. K. elgesys panašus į G. B. - isteriškas. M. K. kartais mušdavo jos dukrą ir šunį, išmetė jos dukters rūbus. M. K. dažnai meluodavo, pasakodavo nebūtus dalykus. Nepastebėjo, kad M. K. būtų sumušta. Pastebėdavo, kai gyveno su G. B., kad M. K. buvo utėlėta, su išaugtais rūbais, neprižiūrėta. M. K. jos namuose gyveno 2017m. nuo sausio pabaigos iki kovo 21 d., kol ją pačią apkaltino pastarosios sumušimu. M. K. policijoje ją kaltino mušimu, daužymu, spardymu. Kai baigėsi tyrimas, M. K. vėl pas juos gyveno. Ji klausė M. K., kodėl pastaroji ją apkaltino nebūtais dalykais. M. K. jai paaiškino, kad taip elgdavosi G. B., kai kviesdavo policiją dėl muštynių namuose. Telefonu buvo girdėjusi, kaip G. B., liepdama pastarajai grįžti namo, vadino M. K. negražiais žodžiais „Durna, debile“. M. K. telefonu ir G. B. išvadino visokiais žodžiais. Psichologas M. K. nustatė emociniai ir elgesio sutrikimus. 2017m. vasario 6d. G. B. skambino M. K.. Ant pastarosios šaukė, grasino policija. Mergaitė sakė, kad pas mamą neis, nes mama neblaivi, ant jos šaukia. Per įjungtą telefono garsiakalbį girdėjo, kaip G. B. vartojo necenzūrinius žodžius M. K. atžvilgiu. Susinervinus M. K. skundėsi pilvo skausmais. Dėl M. K. netvarkingumo pastebėjo, kad mergaitė nemoka praustis ir šukuotis, rytais nemokėjo susitvarkyti. Mergaitė neturi socialinių įgūdžių, nemoka keistis rūbų, neturi supratimo apie maudymąsi ir kada rengtis švariai.
Liudytoja L. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Kaltinamoji yra jos brolio buvusi žmona. M. K. jai buvo pasakojusi, kad su G. B. susipykdavo dėl nesitvarkymo namuose ir kad G. B. buvo papešusi pastarąją už plaukų. Ant M. K. kūno smurto žymių nebuvo pastebėjusi.
Pagarsinus liudytojos L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 129-130), liudytoja parodė, kad M. K. pasakojimu už plaukų buvo pešama keletą kartų. M. K. linkusi fantazuoti, manipuliuoti žmonėmis, meluoti.
Liudytojas Virgilijus Tavoras parodė, kad G. B. namuose pirmą kartą lankėsi 2015metais, ar 2016 metais pagal gautą anoniminį pranešimą apie vaikų nepriežiūrą šeimoje, nuolatinį girtavimą. Apsilankius namuose, G. B. rado blaivią. Bute buvo dar vienas vyras. Tai buvo vienkartinis patikrinimas. Su M. K. susitiko pirmą kartą 2017m. kovo 14d. nes buvo išsiaiškinta, kad pastaroji gyvena su tėčiu. Buvo nuvykta apžiūrėti gyvenimo sąlygų. Besikalbant, mergaitė papasakojo apie galima smurtavimą prieš ją. Apie tai pranešė policijai. M. K. pasakojo, kad G. B. pastarajai smūgiavo į galvą, mušdavo per kojas per šonus. Klausė dėl mušimo žymes. M. K. paaiškino, kad mušimo žymių nesimato, apie mušimą pasakojo senelei, tėčiui, tetai L., klasės mokytojai, kuri pažadėjo pasikalbėti su mama. M. K. pasakojo, kad G. vartodavo keiksmažodžius, grasindavo išvežti į globos namus, palikti gatvėje.
Ekspertė psichiatrė Sigutė Stanaitienė parodė, kad šiuo metu tiriamosios M. K. psichoemocinėje būsenoje labiausiai atsiskleidžia emocinio fono sutrikimai, tai yra nerimas, greitai besikeičiančios emocijos. Stebėtos nepakankamos pastangos jas kontroliuoti, tai yra prasta emocijų kontrolė, pasireiškianti emocijų proveržiais ir impulsyviu elgesiu. Visa tai atsispindi bylos medžiagoje, medicininėje dokumentacijoje. Ši būsena konsultuota vaikų psichiatro gydymo sanatorijoje. Buvo konstatuotas emocijų sutrikimas su motoforiniu autonomine disfunkcija, kuri priskiriama prie psichosomatinių sutrikimų. Tuo remiantis konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje. Kadangi simptomai stebimi kelerius metus ir buvo matomi ekspertizės metu, veikos laikotarpis ne vienkartinis, išsiplėtęs laike, nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sutrikimas tęsiasi daugiau, kaip 10 dienų. Ekspertizės metu su nukentėjusiąja buvo kalbama apie santykius su artimaisiais asmenimis, su kaltinamąja. Stebėtos emocinės reakcijos ir jos pasisakymai apie mamos elgesį ir jų santykį gyvenant kartu. Viską susiejus, reagavimas atitinka byloje nurodytus įvykius ir siejamas su tuo. Ji asmeniškai bendravo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji pasakojo apie kaltinamosios elgesį. Iš esmės atkartojo apklausos metu duotus parodymus, nors ekspertizės metu stebėtas prieštaringas jausmas. Ji pyksta ant mamos ir dėl pastarosios elgesio, bet tuo pačiu metu ir jos pasiilgsta. Stengiasi sušvelninti parodymus. Pateikti juos ne taip kategoriškai. Tyrimo metu nustatė, kad nukentėjusiosios sužalojimą lėmė kaltinamosios veiksmai. Tyrimo metu nenustatyta, kad nenustatyta individualių ypatumų dėl kurių nebūtų galima tikėti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji nėra lengvai įtakojama ir palenkiama. Nukentėjusioji minėjo, kad kaltinamoji ant jos šaukė, mušė, gėrė alkoholinius gėrimus. Ji konstatavo, kad nukentėjusiajai reikalinga sisteminga psichoterapinė pagalba. Šaukimas, nesirūpinimas ir yra emocinis smurtas prieš vaiką. Nukentėjusiajai konstatavo diagnozę F93.8 - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. Šio sutrikimo simptomai gali būti įvairūs: džiaugsmas, pyktis. Kiekvienas turi emocijų, jos reiškiasi individualiai. Nukentėjusiosios atveju jie pasireiškia per nerimą, stingumą, judrumą, emocinį proveržį, pyktį, impulsyvumą, nekontroliuojamą „išsitaškymą“. Tokios emocijos gali būti nukreiptos ne tik į aplinkinius, tačiau ir į save. Pirmi emociniai sutrikimai konstatuoti 2017 metais, kai ji buvo gydyta vaikų skyriuje dėl virškinamojo trakto sutrikimo. Pirmą kartą buvo rašoma 2016 metais, jog prasidėjo problemos dėl virškinamojo trakto. Mano, kad nukentėjusioji tapo asmenybiškai pažeidžiamesnė aplinkos faktoriams. Tai nepraeina be pasekmių. Bet akcentas ir sąmoninga jos patirtis yra tuo laikotarpiu po skyrybų. Psichologė įvertino, kad nukentėjusioji nėra lengvai įtakojama ir palenkiama.
Ekspertė psichologė Ieva Salialionienė parodė, kad nukentėjusioji M. K. į ekspertizę atvyko būdama 9 metų amžiaus. Mergaitė žvitri, žaisminga, palaiko akių kontaktą. Klausimus supranta teisingai ir į juos atsako prasmingai. Elgiasi paklusniai, mandagiai. Vertinimo metu nustatyta, kad raida atitinka amžių. Būdingas impulsyvumas, emocijų sąlygotas elgesys. Pastebimi mišrūs jausmai mamai – jaučiamos nuoskaudos, ilgesys ir liūdesys mamai, kad dabar negali susitikti. Pyktis jaučiamas dėl šaukimo, plaukų tampymo, keikimo, vartojamų negražių žodžių M. K. atžvilgiu. Nuoskaudos taip pat jaučiamos dėl įžeidimo ir smurto, pasipriešinimo ir kitų įvairių dalykų. Pati nukentėjusioji prisipažino, kad irgi naudojo negražius žodžius mamos atžvilgiu. Pripažino, kad buvo abipusiai vartojami negražūs žodžiai. Ar mama vertė daryti kažkokius dalykus, neminėjo. Ar galėjo M. K. fantazuoti, kurti apie santykius su mama, atsakyti sudėtinga, nes visi žmonės turi fantaziją, o nukentėjusiosios M. K. santykiuose su mama pastebimos nuoskaudos, kurios, tikėtina, turi pagrindą. Mergaitės emocijos išsibalansavusios, pastebimas nestabilumas santykiuose. Tai rodo, kad ji buvo auginama neteisingai. Būdama 9 m., nebuvo įgijusi emocinio stabilumo. Tokio amžiaus vaikai paprastai turi mokėti elgtis ramiau ir valdyti savo emocijas. Pagal savo išsivystymą ji pajėgi prisiminti ir teisingai papasakoti įvykius. Mergaitė 2017m. gegužės 11d. davė tikrai išsamius parodymus. Pastebima, kad pagal amžių mergaitės labai gera atmintis. Tikrino atminties galią ne tik klausinėjant apie šeimą, bet ir kitais metodais. Atsakymus iš mergaitės apie įvykių aplinkybes gauti lengva. Pastaroji atvira, lengvai bendraujanti. Bylos medžiagoje esančius mergaitės parodymus lygino: buvo 1 prieštaravimas dėl aukštakulnio (apklausoje sakė, kad trenkė aukštakulniu, o jai sakė, kad mama tik užsimojo aukštakulniu). Mergaitė minėjo, kad mama prašė kai ko nesakyti, bet tai mergaitės nepaveikė, nes ji sako apie netinkamą mamos elgiasi. Jos vertinimu, M. K. remiasi savo galva, savo įspūdžiais ir prisiminimais. Reikia atkreipti dėmesį į jos amžių, todėl galimi netikslumai, gali atsiminti faktą, tačiau detalėse galimi neatitikimai. Mergaitė užpildyti savo fantazija atminties spragų nelinkusi. Jei nepamena, tai taip ir sako. Neturi polinkio pildyti fantazijomis atminties spragų. Nekalbėjo su mergaite apie aplinkinių elgesį. Ji įvardijo kaltinamosios ištartus negražius žodžius: „padla, durnė, debilė, sugadinai man gyvenimą“. Ekspertizės metu mergaitė sakė minėtus negražius žodžius ir kokį fizinį smurtą iš mamos patyrė. Nurodė, kaip smurtui priešinosi – stengėsi nežiūrėti į mamą, stengėsi apsisaugoti nuo smurto, dengėsi rankomis, po smurto skundėsi artimiesiems, vėliau norėjo pas tėtį. Tai yra vaikiškas būdas priešintis. Jos nuomone, iš to, koks emociškai nestabilus yra dabar vaikas, iš to, ką pasakoja, galima susidaryti vaizdą, kad vyko aštrios konfliktinės situacijos ir fizinio smurto konflikto būta. Pasekmės tikėtina, kad nevienkartinio, o pasikartojančio dalyko. Nukentėjusioji pasakoja situaciją su emociniu susijaudinimu. Yra skirtumas, kai vienkartinis smurtas ir kai nuolat patiriamas smurtas: kai vaikas auga prižiūrėtas ir mylimas, pastebima vienokia reakcija, o šioje situacijoje pastebimas kitoks reagavimas, nes pasirodė, kad vaikui nebuvo neįprasta, bendras sujaudinimas, sužadinimas, nėra didelės baimės, kuri pasireiškia vienkartiniu atveju. Galėjo būti, kad vaikas viduje išgyvena vienokius jausmus, o aplinkiniams rodo kitokius jausmus. Vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, bando rasti išgyvenimo strategiją. Nerasdamas tinkamos pagalbos, vaikas bando susitvarkyti su neigiamais išgyvenimais, o viduje turi išgyvenimus. Viduje būna sumaištis, kuri vėliau sprogsta neaišku dėl ko. Vaikas bandė ieškoti tėvo, senelių pagalbos. Negali atsakyti, ar mokymuisi ir bendravimui su kitais galėjo pakenkti, nes per daug nekalbėjo apie tai. Vaikas neminėjo, kas nutikdavo patyrus smurtą. Neminėjo apie kraują ar kaulų lūžius. Psichiatras nustatė, kad pilvo skausmai susiję su nervine įtampa. Mergaitės savikritika dėl amžiaus dar nėra išlavėjusi. Mergaitė teigė, kad jautė skausmą, pažeminimą, bejėgiškumą, įskaudinimą. Dabar M. K. reikalinga psichologo pagalba. Aplinkinių atsiliepimai ir kalbos apie mergaitės mamą kardinaliai mergaitės nuomonės pakeisti negalėjo. Maža interpretacija galėjo būti įvykiuose, tačiau konkrečiai nepastebėjo, negalėjo įtakoti. Mergaitė pasakoja tai, ką matė. Dėl per mažai skiriamo dėmesio, mergaitė negalėjo apkalbėti mamos „iš tuščios vietos“. Mergaitei gali būti kai kurių įvykių detalės prisimiršusios. Visi seniai buvę įvykiai vaikui susimaišyti gali, tačiau nesenus įvykius M. K. gerai prisimena. Esant ištisiniam smurtui, įvykiai susimaišyti galėjo. Mergaitė apie smurtą šeimoje tarp šeimos narių nesikalbėjo. Jos apie tėtį nekalbėjo (ar iš jo patyrė smurtą), nemano, kad mergaitė galėjo supainioti asmenis, kurie jai trenkė, tai neįtikėtina.
2017m. kovo 16d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas ir 2017m. kovo 14d. pokalbio su M. K. aprašymas, kuriuose nurodyta informacija, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui V. Tavorui mažametė M. K., gim., papasakojo, kad mama G. B.ją mušdavo, vartodavo necenzūrinius žodžius, grasindavo atiduoti į vaikų namus, namuose dažnai vartodavo alkoholį (1 tomas, b.l. 4-6).
2017m. gegužės 24d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu, Šiauliai (1 tomas, b.l. 16-23).
Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-161/2017 nurodyta, kad M. K. konstatuojamas sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl kaltinamosios veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nenustatyta tokių M. K.individualių ypatumų, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais (1 tomas, b. l. 81-90).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Įgyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo veikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str. taikymo: „Įrodinėjant šioje specialioje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu.“ (Kasacinės bylos nutartis 2K-227-788/2017)
„Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t.y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas.“ (Kasacinė nutartis Nr. 2K-553-942/2015).
Byloje ištirti liudytojų parodymai, teismo psichiatrijos ekspertų parodymai ir išvada patvirtina, kad kaltinamoji G. B., būdama nukentėjusiosios M. K. motina, atsakinga už pastarosios auklėjimą, saugumą, piktnaudžiaudama savo teisėmis ir pareigomis, t.y. sistemingai šaukdama ant nukentėjusiosios M. K., vadindama pastarąją įvairias necenzūriniais, žeminančiais žodžiais, fiziškai smurtaudama prieš nukentėjusiąja, tuo sukeldama skausmą, pažeminimą, bejėgiškumo jausmą, įskaudindama, prisidėdama prie pastarosios nesaugumo jausmo, nepasitikėjimo kitais žmonėmis ir savimi formavimosi, emocinio nestabilumo, fiziškai ir psichiškai gniuždė mažametę nukentėjusiąją. Naudodama fizinį smurtą, smogdama nukentėjusiajai M. K. per galvą, tampydama už rankos, tempdama už plaukų, suduodama aukštakulniu bateliu, smūgiuodama įkrovėjo laidu per koją, suduodama per sėdmenis, suimdama už plaukų ir trenkdama į komodos kampą, suimdama už plaukų ir trenkdama galvą į stalą, taip sukeldama nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą bei panaudodama psichinį smurtą, tai yra: žodžiu grasindama nukentėjusiajai M. K. išvežti ją į vaikų globos namus, palikti gatvėje, trenkti per nagus, vadindama žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, sukėlė mažametei M. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą - kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8). Apie sistemingą psichinio ir fizinio smurto naudojimą mažametės nukentėjusiosios M. K. atžvilgiu, patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, teismo posėdžio metu išklausytų liudytojų, kuriems nukentėjusioji pasakojo įvykių aplinkybes, parodymai, ekspertų paaiškinimai. Nukentėjusiosios parodymai apklausos metu, bendraujant su ekspertais buvo išsamūs, nuoseklūs. Faktą, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, susijęs su psichologine trauma, patvirtina Teismo psichiatrijos psichologijos išvada. Teismas atmeta kaltinamosios G. B. parodymus, kad nukentėjusioji pastarąją apkalba dėl sistemingo fizinio ir psichinio smurto naudojimo, kadangi kaltinamosios parodymus dėl elgesio su vaiku paneigia minėtų liudytojų bei pačios nukentėjusiosios parodymai. Tiek apklausti liudytojai, tiek ekspertai parodė, kad nukentėjusioji kartais linkusi fantazuoti, tačiau teismo psichiatrijos ekspertai tiek savo ekspertizės akte, tiek duodami parodymus teisme pabrėžė, kad nenustatyta tokių M. K. individualių ypatumų, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismui netikėti nukentėjusiosios parodymais, ekspertų išvada nėra pagrindo. Padarytų nusikalstamų veikų objektai yra vaiko asmens neliečiamybė bei laisvė, žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė piktnaudžiavimu motinos teisėmis ar pareigomis fiziniu ir psichiniu vaiko gniuždymu, ilgalaikiu ir pavojingu poveikiu nukentėjusiajai, fizinio bei psichinio smurto naudojimu nukentėjusiosios atžvilgiu, padarant pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantys požymiai – nusikalstama veika padaryta prieš mažametį, prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 138 str. 2 d. 1 p., 3 p.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. B. kaltinama dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, dirbanti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str. padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 1 p., 3 p. padarymą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajai skirtinos bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkio.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 str.) yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014).
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, teisiama pirmą kartą, dirbanti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 1 d., 2 d. 9, 10 p.).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais taikytina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str. bei skirti bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 1 p., 2 p. bei skirti bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1d., 2 d. 1 p., 6 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Skirti įpareigojimus:
atsiprašyti nukentėjusiosios;neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d., 2 d. 9 p. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonę įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.
Kaltinamajai taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.