Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino bei parodė, kad turi dvi dukras. D.– 15 m., M. K. – 10 m. Vaikai gimė šeimoje. Su vyru išsituokė, kai M. K. buvo 5 m. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Šeimoje buvo problema, kad vaikai nesitvarkydavo. M. K. namuose nesitvarkydavo piktybiškai. Savo elgesį M. K. teisindavo pilvo skausmais. Dėl to ji mergaitėms namuose ribodavo naudojimosi internetu, išeiti į lauką, susitikti su draugais. Ji ant abiejų mergaičių užšaukdavo dėl nesitvarkymo namuose, tačiau fizinio smurto nenaudodavo. M. K. nebuvo vadinusi žodžiais: „Padla“, „durnė“, „debilė“. Buvo vienas kartas, kai ji patempė nukentėjusiąją už plaukų, tačiau tai padarė netyčia. Kai gyveno su vyru, pastarasis buvo kvietęs policijos pareigūnus, tačiau ne dėl smurto naudojimo prieš vaikus. Po skyrybų M. K. labai norėjo gyventi su tėvu. M. K. elgesys buvo problematiškas. M. K. dažnai pabėgdavo iš namų. Jai teko pačiai ieškoti M. K. ir kreiptis pagalbos į policiją. Nesutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad ji tariamai M. K. smūgiavo ranka per galvą, smūgiavusi aukštakulniu bateliu, įkrovėju, 2017 m. sausio mėn. trenkė M. K. galvos į stalą, išpešė plaukus. 2017m. sausio mėn. M. K. gyveno pas savo tėtį. Mano, kad M. K. išmokė kaltinti ją nebūtais dalykais galėjo buvęs sutuoktinis ir A. S.. Pripažįsta, kad su M. K. kalbėjo apie Vaikų globos namus, apie ten gyvenančius vaikus, tačiau negrasino M. ten išvežti. Ji M. K. sakydavo: „Valgai, išsipenėsi ir būsi tokia „tešlė“, kaip aš“. Siūlė M. K. sportuoti, tačiau viskas baigdavosi tik žodžiais. Nesutinka su teismo psichiatrijos ekspertų išvada, kurioje teigiama, kad M. K. dėl jos smurto naudojimo pastarosios atžvilgiu nemeluoja. Psichologinio smurto M. K. atžvilgiu nenaudojo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji M. K. parodė, kad G. B. vartodavo alkoholinius gėrimus, dažnai ją mušdavo. Mama ją muša nuo 4 metų, buvo smogusi per galvą, kai ji paprašė sutvarkyti planšetę. Ginčo metu mama jai buvo smogusi į galvą. Nuo smūgio skaudėjo galva, buvo atsiradęs guzas. Kol gyveno pas mamą, jautėsi blogai. Mama išgėrinėdavo, neidavo į darbą, meluodavo, kad skauda galvą, tampydavo ją už rankos, grasindavo, kad trenks per nagus, tampydavo už plaukų. Visada patirdavo skausmą. Kai buvo Vilniuje, senelis jai trenkė diržu per koją, nes jam nusibodo, kad ji mušinėja kamuolį. Pamena, kaip mama buvo smogusi jai aukštakulniu. Nepamena, ar nuo smūgio buvo žymių. Sesę irgi panašiai mušė, atimdavo telefonu, raktus. Mama yra smogusi jai pakrovėjo laidu per koją, per sėdmenis. Mama ją išvadindavo „durne, debile“, yra grasinusi išvežti į vaikų globos namus. Dėl tokių išsakytų žodžių ji jausdavosi blogai, skaudėdavo širdelė. Močiutė Z. žinojo ir darželio auklėtoja A. žino apie tuos įvykius. Su tėčiu sekasi gerai, jis smurto nenaudoja. Galėtų mamai atleisti, parašo jai, bet ji negali atrašyti, nes uždrausta. Guzas galvoje galėjo būti 2015, ar 2016 metais. Mama trenkė ją į komodos kampą, paėmė už plaukų ir trenkė. Šio guzo ji niekam nerodė ir apie jį niekam nepasakojo. Nuo smūgio ji patyrė didelį skausmą. Paskutinį kartą mama mušė kai jai buvo 9 metai. Tai buvo sausio mėnesį. Mama buvo išgėrusi, abi susiginčijo. Mamai pasakė, kad pastarosios nekenčia. Tada mama pasodino ją ant pagalvės, stovėdama šalia suėmė už plaukų ir trenkė į stalą. Jai skaudėjo kokias 4-5 dienas. Guzą matė močiutė ir tėtis. Viskas vyko namuose, sausio mėnesį. Močiutė apžiūrėjo guzą, sakė kad vaistų nereikia. Ji sako tiesą, nemeluoja. Tėtis liepė jai sakyti tiesą. Kartais pameluoja, bet šį kartą nemeluoja. Ji norėjo gyventi su tėčiu, nes mama geria ir muša. Bijojo mamai pasakyti, kad nori su juo gyventi. Kai parašydavo tėčiui žinutę, mama šaukdavo. Tėtis ją myli, nuperka daiktų, nemuša, negeria. Visus kartus mama ją už plaukų tampė tyčia. Mama yra prašiusi sakyti tiesą, nemeluoti. Tik dabar prieš teismą prašė meluoti ir sakyti, kad jos nemušė, nes pastarąją gali pasodinti į kalėjimą. (1 tomas, b.l. 42-44).

Liudytoja D. K. (R.) parodė, kad kaltinamoji yra jos vyro brolio buvusi žmona. Pažįsta ją 10-12 metų. Ji yra M. K. krikšto mama. Iki G. B. ir L. K. išsituokiant jie dažnai bendraudavo. Ji pasiimdavo mergaites į svečius pas save į namus. G. B. ir L. K. išsituokus, jie nutolo, tačiau su vaikais bendrauja iki šiol. Būdavo pykčių ir tarp L. K. su G. B. ir tarp vaikų. L. K. piktnaudžiaudavo alkoholiu, skųsdavosi, kad G. B. muša M. K.. Abi mergaitės taipogi skusdavosi, kad G. B. smurtauja prieš jas. Ji pati to asmeniškai to nematė. Su G. B. yra kalbėjusi apie smurtavimą prieš vaikus. Pastaroji nuolat neigdavo smurto naudojimą prieš vaikus. Sakydavo, kad yra mergaičių apkalbama. Kartais pripažindavo, kad buvo patempusi už plaukų, kažką negero pasakiusi. Kai M. K. buvo maža, matė pastarosios priepuolius per kurios mušdavo kitus vaikus. Žaidimų metu pešdavo vaikams plaukus, gnaibydavo. Pastebėjusi pas M. K. išrautus plaukus, apie tai pranešdavo G. B.. Pastaroji pasakydavo, kad M. K. plaukus išsirauna pati. M. K. jai pasakojo, kad plaukus išrauna G. B.. Kai G. B. išsiskyrė su L., M. K. pasakojo apie į butą ateinančius svetimus vyrus. Sakė, kad norėtų namuose ramybės ir todėl nebūna namuose. Vieną kartą apie 24 val. jai paskambino abi G. B. mergaitės. Jos buvo išsigandusios. M. K. verkė, D. tyliai kalbėjo. Papasakojo, kad G. B. supyko dėl to, kad jos nėjo miegoti ar nesitvarkė ir kad G. B. trenkė M. K. galvą į stalą. Ji norėjo atvažiuoti, bet mergaitės prašė nevažiuoti. Kitą rytą buvo M. K. kaktoje matė guzą. Kalbėjosi su auklėtojomis. Pastarosios pasakė, kad M. K. pati užsigavo. Apie tai kalbėjo su L.. Mergaitės jai pasakojo, kad G. B. jas stumdo, ant jų šaukia, rėkia, peša už plaukų, muša diržu. Ji mano, kad G. B. trūksta socialinių įgūdžių. Mergaitėms trūksta priežiūros, ypatingai mamos. Abi mergaitės skųsdavosi, kad yra nepavalgiusios. Buvo atvejų, kai M. K. pati save žalodavo. M. K. dažnai ateina pas močiutę pavalgyti, būna ir dažnai sulaukdavo jos vėlai vakare apie 11-12 val., nes mamos nėra. Vaikas laiptinėje buvo užmigusi, nes mama negrįžo, ėjo pas močiutę miegoti. M. K. paskutiniu metu nieko nepasakojo apie fizinį, psichologinį smurtą, nes su mama kaip ir nebegyvena kartu.

Liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji yra buvusi jo žmona. Išsituokė prieš 6 metus. Santuokos metu gimė dukra M. K.. Skyrybų priežastis alkoholis, kuriuo piktnaudžiavo abu. Skyrybos buvo bendru sutarimu. Gimus vaikui, santykiai buvo normalūs, viskas buvo gerai. Vėliau, pavartojus alkoholį, jie pradėdavo pyktis, muštis. Be M. K. šeimoje augino dar vieną mergaitę – D.. Santykiai su vaikais buvo normalūs. Kartais M. K.už buitinius dalykus suduodavo diržu. Kartais G. B. šaukdavo ant vaikų. Tarp jo ir G. B. taip pat buvo fizinio smurto protrūkiai. Po skyrybų vaikai liko gyventi su G. B.. D. K. jam buvo pasakojusi, kad G. B. M.. Be to pati M. K. jam buvo pasakojusi, kad G. B. pastarąją skriaudė. Ant M. K. kūno mėlynių nematė. M. K. pasakojo, kad mama pastarąją mušdavo diržu, laidu. Buvo paėmusi už plaukų ir galvą trenkė į sieną. Labiausiai įstrigo M. K. pasakojimas, kad G. B., paėmusi už plaukų, smogė M. K. galvą į sieną ar stalą. Kartais M. K. pati save žalojo – išsipešiodavo plaukus.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji buvo M. K. mokytoja. M. K. būdavo linksma, judri, gyva, temperamentinga mergaitė, nuoširdi, mėgstanti plepėti. Mokslo atžvilgiu nelabai dėmesinga. Turėjo sunkumų moksluose. Mokykloje būti jai patiko. Sakydavo, kad kokį darbelį pabaigti nori ne namie, o mokykloje. Su bendraklasiais problemų neturėjo. Muštynių, keiksmų nebuvo. Jai, kaip mokytojai įstrigo vaiko nepriežiūra. Pirmoje klasėje į mokyklą M. K. į mokyklą palydėjo močiutė. Sakė, kad mama išvykusi į kelionę. Bandė skambinti M. K. mamai, apsilankė namuose. M. K. mama išsakydavo savo problemas, kad ji turėjo sveikatos problemų, kad buvo studijuojanti, kad laiko neturi. Mergaitė plepi, ateina ir sako, kad pas juos buvo atvažiavusi policija. Žino, kad M. K. praleisdavo daug laiko su vienos klasės draugės E. šeima. Ją prižiūrėdavo tos mergaitės mama. M. K. jai nepasakojo apie smurtavimą pastarosios atžvilgiu šeimoje. Pasakojo, kad mama dažnai šaukia ant M. K., papešioja plaukus. Vizualiai ant M. K. kūno sumušimo žymių nepastebėjo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos D. J. parodymus (1 t., b. l. 133-135 psl.), liudytoja parodė, kad prisiminė įvykį, kai M. K. pasakojo, kad nuo pastūmimo M. K. trinktelėjo savo galvą į spintelės kampą. Ant M. K. galvos sumušimo žymių nematė. Po mokyklos atostogų M. K. vėlavo keletą dienų grįžti į mokyklą. Iš pastarosios tėčio sužinojo, kad M. K. susirgo. Ji dažnai skusdavosi pilvo skausmais. M. K. turi polinkį fantazuoti. Padaryti sau palankesnę situaciją.

Liudytoja L. K. parodė, kad M. dažnai ateina iš po mokyklos pas juos į namus. M. K. buvo pasakojusi, kad pastarosios tėvas mušė mamą, buvo uždaręs balkone. Ant M. K. kūno sužalojimų nematė. M. K. norėjo gyventi su savo tėvu. Pastaroji yra materialistė, norėjo geriau gyventi. Tuo metu G. B. neturėjo darbo, neaprūpindavo vaiko tais daiktas, kurių pastaroji norėjo. Yra girdėjusi, kaip G. šaukė ant M. K. ir antros dukters. Keiksmų nebuvo. M. K. kartais nuskriausdavo jos dukrą E.. Tai atimdavo, tai padovanodavo, tai atsiimdavo kažką. M. K. sakė, kad fizinį smurtą patyrė iš savo senelio, tėtis per konfliktą su mama jai įspyrė. Nėra minėjusi, kad būtų patyrusi fizinį smurtą nuo G. B.. Paskutiniais metais M. K. skųsdavosi pilvo skausmais.

Liudytoja D. K. parodė, kad yra M. K. močiutė. Dirba vaikų gydytoja. Kai guldė anūkę į ligoninę dėl pilvo skausmų, išaiškėjo, kad skausmai kyla dėl patirtos įtampos. Buvo atlikta konsultacija su psichiatrais. Psichiatrė įvardino mamos tipą „isterinį“. Konfliktai būdavo tarp vaiko ir pastarosios mamos, tarp jos sūnaus ir G. B. emocijų. M. K. mėgsta fantazuoti, manipuliuoti aplinka. Ant M. K. kūno mėlynių nematė. Porą kartų M. K. buvo pasakojusi, kad namuose nesusitvarkė, todėl ir mama miego metu ją išstūmė iš lovos ir patampė už plaukų. Senelio atžvilgiu yra sakiusi, kad labai griežtas ir iš jo gauna. Vaikas šeimoje buvo neprižiūrėtas. M. K. rūbai kartais būdavo nešvarūs. Vaikui per mažai buvo skirta dėmesio. M. K. jai buvo pasakojusi, kad G. B. pastarąją buvo papešusi už plaukų. Vaikas reikalauja daug dėmesio, būna kyla isterijos, geba manipuliuoti aplinka, daug fantazuoja. Pyktis mamai virsta į mamos ilgesį. Nėra keršto mamos atžvilgiu.

Liudytoja A. S. parodė, kad anksčiau su L. K. buvo sugyventiniai. Vienu tarpu jo namuose apsigyveno L. K. dukra M. K.. M. K. pasakojo, kad namuose pastarajai negerai. 2017m. sausio mėnesį pasakojo, kad namuose išsikepė bulvių. Į namus grįžusi G. B. su draugu tas bulves suvalgė, o jai paliko tik kefyrą. Ji įsižeidė, kad mama draugui davė valgyti, o jai nepaliko. M. K. kartais vogdavo iš jos buto daiktus. Kai bandydavo kalbėti dėl tų daiktų, M. K. pradėdavo isterikuoti. Viešoje vietoje elgesį neadekvačiai, siekdama atkreipti į save dėmesį. Vaiką vežė pas psichologą. M. K. pasakojo, kad G. B. pastoviai girtauja, prieš pastarąja smurtaują bei neprižiūri. Be to pasakojo, kad G. B. pastarąją mušė daužydama galvą į stalą, trenkdama kompiuteriu. M. K. elgesys panašus į G. B. - isteriškas. M. K. kartais mušdavo jos dukrą ir šunį, išmetė jos dukters rūbus. M. K. dažnai meluodavo, pasakodavo nebūtus dalykus. Nepastebėjo, kad M. K. būtų sumušta. Pastebėdavo, kai gyveno su G. B., kad M. K. buvo utėlėta, su išaugtais rūbais, neprižiūrėta. M. K. jos namuose gyveno 2017m. nuo sausio pabaigos iki kovo 21 d., kol ją pačią apkaltino pastarosios sumušimu. M. K. policijoje ją kaltino mušimu, daužymu, spardymu. Kai baigėsi tyrimas, M. K. vėl pas juos gyveno. Ji klausė M. K., kodėl pastaroji ją apkaltino nebūtais dalykais. M. K. jai paaiškino, kad taip elgdavosi G. B., kai kviesdavo policiją dėl muštynių namuose. Telefonu buvo girdėjusi, kaip G. B., liepdama pastarajai grįžti namo, vadino M. K. negražiais žodžiais „Durna, debile“. M. K. telefonu ir G. B. išvadino visokiais žodžiais. Psichologas M. K. nustatė emociniai ir elgesio sutrikimus. 2017m. vasario 6d. G. B. skambino M. K.. Ant pastarosios šaukė, grasino policija. Mergaitė sakė, kad pas mamą neis, nes mama neblaivi, ant jos šaukia. Per įjungtą telefono garsiakalbį girdėjo, kaip G. B. vartojo necenzūrinius žodžius M. K. atžvilgiu. Susinervinus M. K. skundėsi pilvo skausmais. Dėl M. K. netvarkingumo pastebėjo, kad mergaitė nemoka praustis ir šukuotis, rytais nemokėjo susitvarkyti. Mergaitė neturi socialinių įgūdžių, nemoka keistis rūbų, neturi supratimo apie maudymąsi ir kada rengtis švariai.

Liudytoja L. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Kaltinamoji yra jos brolio buvusi žmona. M. K. jai buvo pasakojusi, kad su G. B. susipykdavo dėl nesitvarkymo namuose ir kad G. B. buvo papešusi pastarąją už plaukų. Ant M. K. kūno smurto žymių nebuvo pastebėjusi.

Pagarsinus liudytojos L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 129-130), liudytoja parodė, kad M. K. pasakojimu už plaukų buvo pešama keletą kartų. M. K. linkusi fantazuoti, manipuliuoti žmonėmis, meluoti.

Liudytojas Virgilijus Tavoras parodė, kad G. B. namuose pirmą kartą lankėsi 2015metais, ar 2016 metais pagal gautą anoniminį pranešimą apie vaikų nepriežiūrą šeimoje, nuolatinį girtavimą. Apsilankius namuose, G. B. rado blaivią. Bute buvo dar vienas vyras. Tai buvo vienkartinis patikrinimas. Su M. K. susitiko pirmą kartą 2017m. kovo 14d. nes buvo išsiaiškinta, kad pastaroji gyvena su tėčiu. Buvo nuvykta apžiūrėti gyvenimo sąlygų. Besikalbant, mergaitė papasakojo apie galima smurtavimą prieš ją. Apie tai pranešė policijai. M. K. pasakojo, kad G. B. pastarajai smūgiavo į galvą, mušdavo per kojas per šonus. Klausė dėl mušimo žymes. M. K. paaiškino, kad mušimo žymių nesimato, apie mušimą pasakojo senelei, tėčiui, tetai L., klasės mokytojai, kuri pažadėjo pasikalbėti su mama. M. K. pasakojo, kad G. vartodavo keiksmažodžius, grasindavo išvežti į globos namus, palikti gatvėje.

Ekspertė psichiatrė Sigutė Stanaitienė parodė, kad šiuo metu tiriamosios M. K. psichoemocinėje būsenoje labiausiai atsiskleidžia emocinio fono sutrikimai, tai yra nerimas, greitai besikeičiančios emocijos. Stebėtos nepakankamos pastangos jas kontroliuoti, tai yra prasta emocijų kontrolė, pasireiškianti emocijų proveržiais ir impulsyviu elgesiu. Visa tai atsispindi bylos medžiagoje, medicininėje dokumentacijoje. Ši būsena konsultuota vaikų psichiatro gydymo sanatorijoje. Buvo konstatuotas emocijų sutrikimas su motoforiniu autonomine disfunkcija, kuri priskiriama prie psichosomatinių sutrikimų. Tuo remiantis konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje. Kadangi simptomai stebimi kelerius metus ir buvo matomi ekspertizės metu, veikos laikotarpis ne vienkartinis, išsiplėtęs laike, nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sutrikimas tęsiasi daugiau, kaip 10 dienų. Ekspertizės metu su nukentėjusiąja buvo kalbama apie santykius su artimaisiais asmenimis, su kaltinamąja. Stebėtos emocinės reakcijos ir jos pasisakymai apie mamos elgesį ir jų santykį gyvenant kartu. Viską susiejus, reagavimas atitinka byloje nurodytus įvykius ir siejamas su tuo. Ji asmeniškai bendravo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji pasakojo apie kaltinamosios elgesį. Iš esmės atkartojo apklausos metu duotus parodymus, nors ekspertizės metu stebėtas prieštaringas jausmas. Ji pyksta ant mamos ir dėl pastarosios elgesio, bet tuo pačiu metu ir jos pasiilgsta. Stengiasi sušvelninti parodymus. Pateikti juos ne taip kategoriškai. Tyrimo metu nustatė, kad nukentėjusiosios sužalojimą lėmė kaltinamosios veiksmai. Tyrimo metu nenustatyta, kad nenustatyta individualių ypatumų dėl kurių nebūtų galima tikėti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji nėra lengvai įtakojama ir palenkiama. Nukentėjusioji minėjo, kad kaltinamoji ant jos šaukė, mušė, gėrė alkoholinius gėrimus. Ji konstatavo, kad nukentėjusiajai reikalinga sisteminga psichoterapinė pagalba. Šaukimas, nesirūpinimas ir yra emocinis smurtas prieš vaiką. Nukentėjusiajai konstatavo diagnozę F93.8 - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. Šio sutrikimo simptomai gali būti įvairūs: džiaugsmas, pyktis. Kiekvienas turi emocijų, jos reiškiasi individualiai. Nukentėjusiosios atveju jie pasireiškia per nerimą, stingumą, judrumą, emocinį proveržį, pyktį, impulsyvumą, nekontroliuojamą „išsitaškymą“. Tokios emocijos gali būti nukreiptos ne tik į aplinkinius, tačiau ir į save. Pirmi emociniai sutrikimai konstatuoti 2017 metais, kai ji buvo gydyta vaikų skyriuje dėl virškinamojo trakto sutrikimo. Pirmą kartą buvo rašoma 2016 metais, jog prasidėjo problemos dėl virškinamojo trakto. Mano, kad nukentėjusioji tapo asmenybiškai pažeidžiamesnė aplinkos faktoriams. Tai nepraeina be pasekmių. Bet akcentas ir sąmoninga jos patirtis yra tuo laikotarpiu po skyrybų. Psichologė įvertino, kad nukentėjusioji nėra lengvai įtakojama ir palenkiama.

Ekspertė psichologė Ieva Salialionienė parodė, kad nukentėjusioji M. K. į ekspertizę atvyko būdama 9 metų amžiaus. Mergaitė žvitri, žaisminga, palaiko akių kontaktą. Klausimus supranta teisingai ir į juos atsako prasmingai. Elgiasi paklusniai, mandagiai. Vertinimo metu nustatyta, kad raida atitinka amžių. Būdingas impulsyvumas, emocijų sąlygotas elgesys. Pastebimi mišrūs jausmai mamai – jaučiamos nuoskaudos, ilgesys ir liūdesys mamai, kad dabar negali susitikti. Pyktis jaučiamas dėl šaukimo, plaukų tampymo, keikimo, vartojamų negražių žodžių M. K. atžvilgiu. Nuoskaudos taip pat jaučiamos dėl įžeidimo ir smurto, pasipriešinimo ir kitų įvairių dalykų. Pati nukentėjusioji prisipažino, kad irgi naudojo negražius žodžius mamos atžvilgiu. Pripažino, kad buvo abipusiai vartojami negražūs žodžiai. Ar mama vertė daryti kažkokius dalykus, neminėjo. Ar galėjo M. K. fantazuoti, kurti apie santykius su mama, atsakyti sudėtinga, nes visi žmonės turi fantaziją, o nukentėjusiosios M. K. santykiuose su mama pastebimos nuoskaudos, kurios, tikėtina, turi pagrindą. Mergaitės emocijos išsibalansavusios, pastebimas nestabilumas santykiuose. Tai rodo, kad ji buvo auginama neteisingai. Būdama 9 m., nebuvo įgijusi emocinio stabilumo. Tokio amžiaus vaikai paprastai turi mokėti elgtis ramiau ir valdyti savo emocijas. Pagal savo išsivystymą ji pajėgi prisiminti ir teisingai papasakoti įvykius. Mergaitė 2017m. gegužės 11d. davė tikrai išsamius parodymus. Pastebima, kad pagal amžių mergaitės labai gera atmintis. Tikrino atminties galią ne tik klausinėjant apie šeimą, bet ir kitais metodais. Atsakymus iš mergaitės apie įvykių aplinkybes gauti lengva. Pastaroji atvira, lengvai bendraujanti. Bylos medžiagoje esančius mergaitės parodymus lygino: buvo 1 prieštaravimas dėl aukštakulnio (apklausoje sakė, kad trenkė aukštakulniu, o jai sakė, kad mama tik užsimojo aukštakulniu). Mergaitė minėjo, kad mama prašė kai ko nesakyti, bet tai mergaitės nepaveikė, nes ji sako apie netinkamą mamos elgiasi. Jos vertinimu, M. K. remiasi savo galva, savo įspūdžiais ir prisiminimais. Reikia atkreipti dėmesį į jos amžių, todėl galimi netikslumai, gali atsiminti faktą, tačiau detalėse galimi neatitikimai. Mergaitė užpildyti savo fantazija atminties spragų nelinkusi. Jei nepamena, tai taip ir sako. Neturi polinkio pildyti fantazijomis atminties spragų. Nekalbėjo su mergaite apie aplinkinių elgesį. Ji įvardijo kaltinamosios ištartus negražius žodžius: „padla, durnė, debilė, sugadinai man gyvenimą“. Ekspertizės metu mergaitė sakė minėtus negražius žodžius ir kokį fizinį smurtą iš mamos patyrė. Nurodė, kaip smurtui priešinosi – stengėsi nežiūrėti į mamą, stengėsi apsisaugoti nuo smurto, dengėsi rankomis, po smurto skundėsi artimiesiems, vėliau norėjo pas tėtį. Tai yra vaikiškas būdas priešintis. Jos nuomone, iš to, koks emociškai nestabilus yra dabar vaikas, iš to, ką pasakoja, galima susidaryti vaizdą, kad vyko aštrios konfliktinės situacijos ir fizinio smurto konflikto būta. Pasekmės tikėtina, kad nevienkartinio, o pasikartojančio dalyko. Nukentėjusioji pasakoja situaciją su emociniu susijaudinimu. Yra skirtumas, kai vienkartinis smurtas ir kai nuolat patiriamas smurtas: kai vaikas auga prižiūrėtas ir mylimas, pastebima vienokia reakcija, o šioje situacijoje pastebimas kitoks reagavimas, nes pasirodė, kad vaikui nebuvo neįprasta, bendras sujaudinimas, sužadinimas, nėra didelės baimės, kuri pasireiškia vienkartiniu atveju. Galėjo būti, kad vaikas viduje išgyvena vienokius jausmus, o aplinkiniams rodo kitokius jausmus. Vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, bando rasti išgyvenimo strategiją. Nerasdamas tinkamos pagalbos, vaikas bando susitvarkyti su neigiamais išgyvenimais, o viduje turi išgyvenimus. Viduje būna sumaištis, kuri vėliau sprogsta neaišku dėl ko. Vaikas bandė ieškoti tėvo, senelių pagalbos. Negali atsakyti, ar mokymuisi ir bendravimui su kitais galėjo pakenkti, nes per daug nekalbėjo apie tai. Vaikas neminėjo, kas nutikdavo patyrus smurtą. Neminėjo apie kraują ar kaulų lūžius. Psichiatras nustatė, kad pilvo skausmai susiję su nervine įtampa. Mergaitės savikritika dėl amžiaus dar nėra išlavėjusi. Mergaitė teigė, kad jautė skausmą, pažeminimą, bejėgiškumą, įskaudinimą. Dabar M. K. reikalinga psichologo pagalba. Aplinkinių atsiliepimai ir kalbos apie mergaitės mamą kardinaliai mergaitės nuomonės pakeisti negalėjo. Maža interpretacija galėjo būti įvykiuose, tačiau konkrečiai nepastebėjo, negalėjo įtakoti. Mergaitė pasakoja tai, ką matė. Dėl per mažai skiriamo dėmesio, mergaitė negalėjo apkalbėti mamos „iš tuščios vietos“. Mergaitei gali būti kai kurių įvykių detalės prisimiršusios. Visi seniai buvę įvykiai vaikui susimaišyti gali, tačiau nesenus įvykius M. K. gerai prisimena. Esant ištisiniam smurtui, įvykiai susimaišyti galėjo. Mergaitė apie smurtą šeimoje tarp šeimos narių nesikalbėjo. Jos apie tėtį nekalbėjo (ar iš jo patyrė smurtą), nemano, kad mergaitė galėjo supainioti asmenis, kurie jai trenkė, tai neįtikėtina.

2017m. kovo 16d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas ir 2017m. kovo 14d. pokalbio su M. K. aprašymas, kuriuose nurodyta informacija, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui V. Tavorui mažametė M. K., gim., papasakojo, kad mama G. B.ją mušdavo, vartodavo necenzūrinius žodžius, grasindavo atiduoti į vaikų namus, namuose dažnai vartodavo alkoholį (1 tomas, b.l. 4-6).

2017m. gegužės 24d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu, Šiauliai (1 tomas, b.l. 16-23).