Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nuteistajam paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė dveji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

kaip civilinio ieškovo, buvusio pareikšto civilinio ieškinio dalyje nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. B., tačiau pastarojo apeliacinis skundas nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. D. nuteistas už tai, jis kartu su G. B. kartu atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. gegužės 9 d., apie 15⁵⁵ val., G. B. ir D. D., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užėję į Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausančią parduotuvę, esančią adresu: Nuotekų g. Nr.163A, Ukmergės m., matant parduotuvės pardavėjai L. J. ir tuo metu parduotuvėje buvusiai kitai pirkėjai, iš šaldytuvo su alumi paėmė Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausantį turtą, t.y. vieną 1 l talpos butelį alaus ,,Švyturio tamsusis“, kurio vertė yra 0,97 eurų, su jam priklausančia vienkartine tara, kurios vertė yra 0,10 eurų., 3 vnt. po 1 l talpos butelius alaus ,,Švyturio tradicinis“, kurio bendra vertė yra 3,33 eurų, su jiems priklausančia 3 vnt. vienkartine tara, kurios bendra vertė yra 0,30 eurų., 3 vnt. po 1 l talpos butelius alaus ,, Švyturio gintarinis “, kurio bendra vertė yra 3,12 eurų, su jiems priklausančia 3 vnt. vienkartine tara, kurios bendra vertė yra 0,30 eurų, 2 vnt. po 1 l talpos butelius alaus ,,Utenos auksinis “, kurio bendra vertė yra 1,94 eurų, su jiems priklausančia 2 vnt. vienkartine tara, kurios bendra vertė yra 0,20 eurų, ir vieną 1 l talpos butelį alaus ,,Utenos Utenos“, kurio vertė yra 1,11 eurų, su jam priklausančia vienkartine tara, kurios vertė yra 0,10 eurų (viso paėmė prekių bendrai 11,47 eurų sumai), ir, nesusimokėję, išbėgo iš parduotuvės, tokiu būdu, atvirai pagrobdami svetimą turtą, dėl ko Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui buvo padaryta bendra 11,47 eurų turtinė žala.

Šiais veiksmais D. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis D. D. prašo

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

V. Apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, tačiau nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba alternatyviai prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jo padaryta vagystė yra menkavertė už kurią teismų praktikoje skiriama administracinė nuobauda, kadangi žalos, kuri yra atlyginta suma nesiekia 12 eurų. Apelianto nuomone, apylinkės teismas jo atžvilgiu galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Apelianto argumentai, kuriais grindžiami tokie teiginiai, atmestini.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.) bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

6. Apylinkės teismas apeliantui bausmę paskyrė įvertinęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis ikiteisminio tyrimo metu gera valia nukentėjusiajam juridiniam asmeniui atlygino nusikaltimu padarytą žalą) bei apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje. Be to, kaip visiškai pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje apeliantas praeityje kelis kartus teistas, tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą, tai yra už kvalifikuotą nužudymą. Atlikęs bausmę išleistas į laisvę po kelių mėnesių ir vėl daro nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog dėl savo elgesio, jis išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja įstatymus, laikytina, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytas veikas, pastarajam paskirta pagrįstai. Įvertinus visus byloje esančius duomenis laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė artimą minimaliai BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą penkiems mėnesiams, kadangi kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Konstatuotina, kad D. D. pagrįstai paskirta reali, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę teismas neturi pagrindo, kadangi jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog taikomo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. kovo 13 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į byloje nustatytas aplinkybes ir į apelianto argumentus, neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, netaikydamas D. D. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai aiškino bei taikė šio įstatymo nuostatas.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

8. Apelianto skundo argumentas, kad jo padaryta vagystė yra menkavertė už kurią teismų praktikoje skiriama administracinė nuobauda, kadangi žalos, kuri yra atlyginta suma nesiekia 12 eurų, laikytinas nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistajam nagrinėjamu atveju yra inkriminuota atviroji vagystė, t.y. tai, kad jis 2017 m. gegužės 9 d., apie 15⁵⁵ val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę ir matant parduotuvės pardavėjai ir tuo metu parduotuvėje buvusiai kitai pirkėjai, iš šaldytuvo su alumi paėmė kelis butelius alaus ir, nesusimokėjęs, išbėgo iš parduotuvės, tokiu būdu, atvirai pagrobdami svetimą turtą, dėl ko parduotuvės savininkui (Ukmergės vartotojų kooperatyvui) buvo padaryta bendra 11,47 eurų turtinė žala.

9. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-91/2013).

10. Taigi patikrinus byloje esančius duomenis, laikytina, kad nuteistojo veika kvalifikuota teisingai, abejonių, kad pastarasis padarė nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje nėra, todėl daryti kitokią išvadą nei padarė apylinkės teismas ir nuteistojo veiksmus kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą teisinio pagrindo nėra, todėl nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį atsižvelgiant į šiuos nuteistojo argumentus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

11. Savo skunde apeliantas alternatyviai prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas jo atžvilgiu ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą o atžvilgiu atidėti.

12. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

13. Konstatuotina, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes savo poziciją argumentuotai motyvavo ir priėmė sprendimą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti tik nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, šiai išvadai pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

14. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje D. D. bendrininkų grupėje padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Todėl apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau šioje nutartyje jau nurodytas aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, padarė teisingą išvadą jog bausmės tikslai bus pasiekti D. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą objektyvaus pagrindo nėra. Toks apeliantui taikomas poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei.

Dėl nusikalstamų veikų sutapties

15. Apeliantas savo skunde prašo šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su kitomis jam paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, viso trys bausmės skirtos už menkavertes vagystes.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokios situacijos atsižvelgus į konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo nustatyti. Nors nuteistojo padarytos trys nusikalstamo veikos kvalifikuojamos pagal tą patį BK 178 straipsnį ir jos padarytos per ganėtinai trumpą laiko tarpą, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog nusikalstamos veikos įgyvendintos turint vieningą sumanymą, o ne kilo atskiru laiku, kilus skirtingiems jo sumanymams.

17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gruodžio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintomis ankstesnėmis neįvykdytomis bausmėmis paskirtomis D. D. atžvilgiu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, šią veiką jis padarė 2017 m. gegužės 9 d. kai su bendrininku kartu iš parduotuvės pasiėmė kelis butelius alaus iš pabėjo už juos nesumokėjęs (turtinė žala 11,47 eurai). Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. 24 d. 17.10 val. UAB „Abromika“ degalinėje, bei 2017 m. kovo 24 d. 17.35 val. UAB „Baltic Petroleum“ degalinėje užsipylė degalų į automobilį ir išvažiavo iš jų nesumokėjęs (už 191,83 eurų) BK 178 straipsnio 1 dalis. Pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį D. D. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 12 d. apie 16.04 val. UAB „VIADA“ degalinėje į automobilį užsipylė degalų (už 98,36 eurus) ir išvažiavo už juos nesumokėjęs BK 178 straipsnio 2 dalis. Taigi, vienu atveju nuteistojo sumanymas buvo veltui užsipilti degalų, kitu atveju veltui svaigintis, byloje nėra duomenų, kad visas nusikalstamas veikas nuteistasis atliko turėdamas bendrą vieningą sumanymą. Esant tokioms aplinkybėms laikyti, kad nusikaltimų sutaptis yra ideali, pagrindo nėra. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju padarytos savarankiškos nusikalstamos veikos.

18. Teismas, bendrindamas bausmes privalo laikytis bausmių bendrinimo taisyklių ir subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad šiuo atveju yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, ir jam paskirtos trys bausmės už menkavertes vagystes, nelaikytina pagrįsta, todėl atmestina. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą ir teismo parinkta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

Dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką

19. Nors nuteistasis prašo į jam paskirtą bausmę įskaityti du mėnesius praleistus suėmime nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau šiuo atveju nagrinėjamoje byloje kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam nebuvo paskirta, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šioje baudžiamojoje byloje būtų 2 mėnesius praleidęs suėmime. Tokių duomenų nėra ir Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-45-335/2017 bei Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-82-913/2017, su kurių nuosprendžių paskirtomis bausmėmis nuteistajam subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, todėl pastarasis nuteistojo prašymas taip pat netenkinamas.

20. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. D. apeliacinį skundą atmesti.