- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- I-2698-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04223-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–6, 165–167).
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose laikino sulaikymo kamerose bei karantino kamerose, kurios buvo netvarkingos, prišiukšlintos. Pareigūnai tvarkyti kamerą liepė patiems, tačiau nedavė šluotos, lopetėlės. Kamerose nebuvo vėdinimo, prirūkyta, langai be stiklų, todėl buvo šalta, drėgna, ant lubų pelėsis. Geležinės lovos surūdijusios, jų naudojimo terminas yra pasibaigęs. Trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas ilgiau negu 2, kartais 3–4 valandas. Trumpalaikio laikymo kamerose nebuvo skambučio, todėl norint pasinaudoti tualetu, pareigūnus teko kviesti beldimu į duris. Teigė, kad dažnai patyrė stresą, reikėjo lankytis pas psichiatrą, sirgdavo peršalimo ligomis, skaudėdavo galvą. Teigė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 10–18, 2 t., b. l. 4–6).
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus resursus. Pažymėjo, kad tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai ir inventorius eksploatuojami laikantis Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpas, kurios yra administraciniame pastate. Atkreipė dėmesį, kad asmeniui, norint pasinaudoti tualetu, esančiam laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (o taip pat ir esant kitose patalpose), visada yra suteikiama tokia galimybė, t. y. asmeniui paprašius, jis išvedamas iš laikino (trumpalaikio) laikymo kameros ir nuvedamas į laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esantį tualetą. Pažymėjo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, taip pat ir pareigūnams Lukiškių TI-K priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti. Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Dėl minimalaus ploto laikinojo (trumpalaikio) laikymo patalpoje nurodė, kad galiojančiuose teisės aktų nuostatose jis nėra nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2015 m balandžio 15 d.–2016 m. birželio 20 d. pareiškėjas su pertraukomis buvo Lukiškių TI-K ( 1 t., b. l. 11).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimo, netinkamo vėdinimo, antisanitarinių sąlygų dušuose, prišiukšlinimo, netinkamo kameros apstatymo, sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo kalinimo kamerose. 2016 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8299-535/2016 pareiškėjui teismas priteisė 176 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes nustatė, kad minimalaus ploto reikalavimai buvo pažeisti 22 dienas ir netinkamai įrengtas tualetas. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
2017 m. gruodžio 19 d. (gavimo teisme data) pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sąlygų, t. y. dėl netinkamų sąlygų karantino patalpose bei laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d. (1 t., b. l. 1–6, 165–167).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Ginčui už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. spalio 31 d. taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 76:2010), o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Pagal HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjo teigimu, karantino patalpose bei laikinojo (trumpalaikio) sulaikymo patalpose buvo nešvaru, nėra įrengtas sanitarinis mazgas, šalto vandens tiekimo sistema, nėra ventiliacijos, netinkamas apšvietimas, per mažas plotas bei patalpose buvo prirūkyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas karantino ir laikinojo (trumpalaikio) sulaikymo patalpas išskiria tik pavadinimais, bet skunde („laikydavo vadinamajame karantino patalpos“, „buvau laikomas trumpalaikio laikymo kamerose“) ir patikslintame skunde („atveža ir uždaro į trumpalaikio laikymo kameras“, „laikino / trumpalaikio laikymo kameroje to nėra įrengta“ ir t.t) turi omenyje tik laikinojo (trumpalaikio) sulaikymo kameras. Atitinkamai dėl jų teismas ir pasisakys.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Taisyklės), 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tų pačių taisyklių 12 punkte nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai. Maisto produktai, daiktai ir reikmenys, kurie nenurodyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat viršijantys nustatytą leistiną visų turimų daiktų svorį paimami ir surašomas Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Taisyklių 19 punktas nustato, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra. Asmenys iki medicininės apžiūros atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pažymėtina, kad, kaip teisingai atsakovas nurodė, laikino (trumpalaikio) laikymo kamerų minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, nėra reglamentuojamas. Pareiškėjas savo nusiskundimų nedetalizavo, nenurodė, kiek asmenų buvo laikoma kartu su juo. Teismas pažymi, jog iš paminėtų teisės aktų nuostatų akivaizdu, jog toks asmens patalpinimas į laikino (trumpalaikio) laikymo kamerą yra galimas tik labai ribotam laikui – ne ilgiau kaip dviem valandoms, pareiškėjo teiginiai labai abstraktūs, nepateikiama net minimalios informacijos, todėl teismas laiko, kad teigti, jog asmuo patyrė orumo pažeminimą ar didelius nepatogumus, nėra pagrindo. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, jog minėtoje patalpoje jam tekdavo prabūti ilgiau nei dvi valandas, tačiau šių savo argumentų nedetalizavo, nenurodė, kokiomis konkrečiai datomis, kiek laiko ilgiau nei dvi valandas buvo laikomas, kaip nustatė savo buvimo ilgesnį nei 2 val. laiką, kokie pareigūnai tuo metu dirbo, nesikreipė į pareigūnus su prašymais ir nusiskundimais nei tada, nei vėliau, o atsakovas šias aplinkybes neigia. Be to, byloje pateikti įrodymai, kad atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas būdavo uždaromas į kameras (1 t., b. l. 11). Todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo poziciją, pareiškėjo nusiskundimų nekonkretumą ir tai, kad pareiškėjas su skundais dėl savo per ilgo laikymo laikino sulaikymo kamerose nesikreipė į Lukiškių TI-K, laiko pareiškėjo aplinkybes neįrodytomis.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog patalpos buvo nešvarios, jose buvo prirūkyta, kad baldai (geležinės lovos) nusidėvėję, kad nėra įrengtas sanitarinis mazgas, šalto vandens tiekimo sistema, nėra ventiliacijos, netinkamas apšvietimas, pažymėtina, jog atsakovas teigė priešingai – patalpos nuolat prižiūrimos, jokių nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų gauta nebuvo ir pateikė įrodymus.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad administraciniuose pastatuose įrengiami tardymo izoliatorių vadovybės ir kiti tarnybiniai kabinetai, tardymo izoliatorių direktorių budinčiųjų padėjėjų kambariai su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims ir specialiosioms priemonėms laikyti ir atskira patalpa konvojuotojų šaunamiesiems ginklams laikyti, suimtųjų pasimatymų su artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis patalpos, patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti, atskiros patalpos medicininei apžiūrai atlikti, proceso veiksmų atlikimo ir advokatų kabinetai, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuras, asmenų, įeinančių į tardymo izoliatoriaus teritoriją ar išeinančių iš jos, apžiūros ir jų daiktų patikrinimo kambariai (6 punktas). Minėtose taisyklėse nėra nustatyta, jog trumpalaikio laikymo kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas bei šalto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl patalpų netinkamo įrengimo atmestini. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog į bylą pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2205 nustatyta, kad priėmimo – paskirstymo patalpos, įrenginiai ir baldai buvo vizualiai švarūs, rūkymo faktų nenustatyta (2 t., b. l. 10). Taigi, pareiškėjo argumentai dėl prirūkytų patalpų taip pat atmestini, nes į bylą pateikta priešingų įrodymų.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog būnant laikino sulaikymo kameroje buvo apsunkinta jo galimybė pasinaudoti tualetu pažymėtina, jog atsakovas teismui pateikė detalius paaiškinimus, kad asmeniui, norint pasinaudoti tualetu, esančiam laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (taip pat ir esant kitose patalpose), visada suteikiama tokia galimybė – asmeniui paprašius, jis išvedamas iš laikino (trumpalaikio) laikymo kameros ir nuvedamas į laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esantį tualetą (2 t., b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trumpą buvimo laikino sulaikymo kamerose laiką (iki 2 val.), pareiškėjo argumentai, jog buvo apsunkinta galimybė pasinaudoti tualetu, atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie galimus Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl nenustačius atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo reikalavimai atlyginti neturtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.