Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-634-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-19Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
1A-478-634-2014
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00048-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. P., K. P., I. K.
Advokatai
Antanas Vincas Pilipčikas
Kategorijos
  • 2.4.7Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-634-2014

Teisėjas Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00048-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2013 m. gegužės 21 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus nutartimi nuteistajam paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2013 m. gegužės 21 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus nutartį. Vadovaujantis BK 72 str., iš A. P. konfiskuota 90 (devyniasdešimt) litų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti K. P., I. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 23 d. apie 13 val. 35 min. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje K. P. pardavė vieną folijos paketėlį su 0,058 g medžiagos savo sudėtyje turinčios 0,012 g heroino ir I. K. pardavė vieną folijos paketėlį su 0,061 g medžiagos, savo sudėtyje turinčios 0,013 g heroino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“, yra narkotinė medžiaga. Veika kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, nepadarius inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., arba nuosprendį sušvelninti. Pažymėjo, kad apylinkės teismo nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, jokių patikimų įrodymų byloje nėra, paskirta bausmė aiškiai per griežta, pažeisti bausmės skyrimo principai. Atkreipė dėmesį, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi teisiamųjų I. K. (T.) ir K. P. (P.) parodymais bei ryšio priemonėse užfiksuotais kontaktais, kurie visiškai neinformatyvūs (neaišku kada rašytos SMS žinutės ir kaip jas interpretuoti). Be to, tiek I. K., tiek K. P. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi 2012 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) laiptinėje apelianto niekas nesulaikė, jis ten nebuvo, pas jį jokių narkotinių medžiagų rasta nebuvo. Tai kategoriškai paneigta M. K. Č. G. parodymais (t 2, b. 1. 60-62) ir K. parodymais (t. 2, b. l. 85-86). Teigia, kad važiuojant K. vairuojamu automobiliu „Audi 80“ jokio pokalbio tarp bendrakeleivių kur jie važiuoja ir ko važiuoja, nebuvo. M. K. Č. G. važiavo pas savo draugę S. S., kiti tik jiems vieniems žinomais reikalais.

Apelianto nuomone, teisminėje praktikoje narkotinių medžiagų platinimas suprantamas kaip prekiavimas jomis, perleidimas, dovanojimas, vaišinimas, keitimasis jomis ir pan., tačiau nei vieno iš šių veiksmų jis neatliko. Be to, pas jį rastose svarstyklėse jokių narkotinių medžiagų pėdsakų nėra aptikta. Iš kur atsirado Kudžmaičio automobilyje ketvirtas paketėlis taip ir nebuvo išaiškinta. Atkreipė dėmesį, kad procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti savalaikiai. Apeliantas apklaustas tik 2012-07-16, krata bute, adresu (duomenys neskelbtini) padaryta tik 2012-11-21, kurios metu rastas telefonas „Nokia 1200“, tačiau jis buvo apžiūrėtas tik po mėnesio laiko. Neįtikėtina laiko versiją, kad asmuo, žinodamas, jog asmenys nupirkę iš jo kažkokių narkotinių medžiagų yra sulaikyti, o jo bendravimo su jais informacija yra jo telefono SIM kortelėje, toliau laukė pusę metų, kol šį telefoną iš jo paims policijos pareigūnai ir juo remsis kaip vienu iš pagrindinių įkalčių. Tai patvirtina, kad kaltinimas buvo formuojamas dirbtinai.

Šalies argumentai

Skunde nuteistas taip pat nurodo, jog teismas tokią griežtą bausmę paskyrė motyvuodamas tuo, kad apeliantas nepripažino savo kaltės, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus, todėl jam skirtina tokia griežta bausmė. Pažymėjo, kad neprisipažinimas tiek teisinėje literatūroje, tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismų praktikoje laikomas kaip teisiamojo teisė, o ne pareiga, todėl tai nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors teismas pripažįsta, kad inkriminuojamas nusikaltimas padarytas prieš priimant paskutinį nuosprendį t.y. prieš 2012 m. liepos 3 d., tačiau skirdamas bausmę teismas konstatuoja, kad A. P. baustas tris kartus. Teigia, kad administracine tvarka yra baustas, tačiau padaryti pažeidimai nėra smurtinio pobūdžio, jie susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais ir jau išnykę. Be to, teismas nusprendė konfiskuoti 90 litų, motyvuodamas kažkokiu tuščiu paketėliu dėl kurio pardavimo nei K. P., nei I. K. apeliantas nėra apkaltintas.

A. P. skunde pažymi, kad yra sunkus ligonis, jam nuolat reikalingi ypatingi vaistai, nes ši liga nepagydoma, o tik progresuojanti. Be to, jo motina taip pat yra neįgali, ja pasirūpinti nėra kam. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Atkreipė dėmesį, jeigu teismas spręstų, kad A. P. yra nuteistas pagrįstai, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad platinimo būdas pats primityviausias, kiekis minimaliausias, vos vienam suvartojimui. Viename paketėlyje rasta 0,013gr. (21,8 proc.), o kitame 0,012 gr. (21,5 proc.) heroino. Narkotines medžiagas įsigijo jau patyrę narkomanai, o ne nauji to dar nebandę vartotojai, jeigu būtų įtraukti nauji vartotojai tai galima būti teigti, kad būtų padarytas nusikaltimas turintis didesnį pavojingumą visuomenei.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš A. P. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir ginčija savo kaltę.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl A. P. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ne spėliojimais ir prielaidomis, kaip teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendis surašytas vadovaujantis BPK 305 str. nuostatomis, surinkti įrodymai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste. Tai, jog apylinkės teismas atmetė apelianto versiją, kad kiti kaltinamieji I. K., K. P. jį apkalba, o teisingais pripažino įrodymus, pagrindžiančius jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo vertinami pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą.

Tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., išsamiai bei detaliai nurodė, kodėl pastarojo veika kvalifikuojama būtent pagal šį straipsnį. Pirmosios instancijos teismas faktines nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., aplinkybes nustatė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma – kitų nuteistųjų K. P. ir I. K. nuosekliais ir vienodais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teiktais parodymais, kad heroiną pastarieji pirko iš A. P.; įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelės duomenimis, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (šiame name gyvena kaltinamasis A. P.), asmens kratos protokolo duomenimis (nustatyta, kad I. K. džinsinių kelnių dešinėje viršutinėje kišenėje rasti du folijos paketėliai, kurių viduje – neaiškios kilmės medžiaga, vėliau paaiškėjo, kad viename paketėlyje narkotinės medžiagos nebuvo); specialistų išvadomis (nustatyta, kad rudos spalvos nevienalytės medžiagos, kurios masė 0,061 g, iš folijos lankstinuko asmens kratos metu rasto pas I. K., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,013 g (21,8 %); rudos spalvos nevienalytės medžiagos, kurios masė 0,058 g, iš folijos lankstinuko apžiūros metu rasto automobilyje sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,012 g (21,5 %) (lankstinukas automobilyje iškrito iš kaltinamojo K. P. kelnių kišenės automobilį sustabdžius policijai); elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei fiksavimo protokolų duomenimis (nustatyta, kad vykdant I. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę pagal mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-23 nuo 11 val. 1 min., iki 13 val. 31 min., telefoninio pokalbio metu bei susirašinėdami SMS žinutėmis I. K. ir A. P. (Nr. (duomenys neskelbtini)) tarėsi dėl susitikimo); asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis (nustatyta, kad tiek K. P., tiek I. K. atpažino A. P., kaip asmenį pravarde „P.“, iš kurio 2012-05-23 įsigijo heroino, be to, I. K. nurodė, kad iš A. P. ir anksčiau buvo įsigijęs heroino); įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir foto lentelės duomenimis (nustatyta, kad tiek K. P., tiek I. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje parodė daugiabutį namą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino prie kokių aplinkybių ir iš ko nusipirko narkotinių medžiagų, be to, I. K. patikslino, kad 2012-05-23 apie 13 val. jis su K. P. atvyko prie šio namo norėdami įsigyti narkotinių medžiagų, parodė vietą aikštelėje, kur pasistatė automobilį, parodė laiptinę, į kurią įėjo ir susitiko su „P.“, taip pat vietą laiptinėje, kur „P.“ jam padavė heroiną). Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad procesiniai veiksmai su apeliantu (apklausa, krata) buvo atlikti vėliau, nei su kitais kaltinamaisiais. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad tai buvo padaryta dėl objektyvių priežasčių, veiksmai atlikti remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis apie galimai apelianto padarytą nusikalstamą veiką. Šių veiksmų metu surinkti įrodymai yra gauti teisėtais būdais, jais visiškai pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismas, įvertinęs duomenų visetą, pagrįstai nustatė, kad A. P. platino narkotines medžiagas, parduodamas jas kaltinime nurodytiems asmenims. Tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek jų visuma nuosprendyje yra įvertinta teisingai, o jų patikimumas kolegijai abejonių nekelia.

Nors nuteistasis A. P. savo nekaltumą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad kiti du kaltinamieji I. K. ir K. P. jį apkalba, tačiau pirmosios instancijos teismas išanalizavęs kaltinamųjų santykius šią versiją paneigė, kadangi nei K. P., nei I. K. neteigė, kad jų santykiai su A. P. yra priešiški, be to ir A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad su kitais dviem kaltinamaisiais nebuvo susipykęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia A. P. gynybinė pozicija atmestina kaip nepagrįsta. Teisme apklaustų kaltinamųjų I. K. ir K. P. parodymai esminėse detalėse sutampa, atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, netikėti minėtų kaltinamųjų išsamiais, esminėse detalėse sutampančiais ir kitais byloje esančiais duomenimis (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės rezultatai ir kt.) patvirtintais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Apelianto kaltė įvykdžius jam inkriminuotą veiką, visiškai įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, todėl A. P. skunde išreikštas prašymas baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti nepadarius inkriminuoto nusikaltimo – nepagrįstas. Reikia pažymėti ir tai, kad A. P. praeityje jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (2009-05-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. (t. 3, b. l. 61-63)), taip pat yra įrašytas į narkologinę įskaitą (t. 3, b. l. 108). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis žino narkotinių medžiagų vartojimo subtilybes, kadangi teigia, jog teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad rasti paketėliai yra „vos vienam suvartojimui“. Konstatuotina, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais, A. P. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. P. skundo argumentu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Jos paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. BK 61 straipsnis įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.

BK 260 str. 1 d. sankcijoje įtvirtinta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas (nuo dvejų iki aštuonerių metų, bausmės vidurkis yra penkeri metai). Taigi, įstatymų leidėjas, įvertinęs nusikaltimo pavojingumą, nustatė, kad paprastai tik minėtos rūšies bausmės paskyrimu gali būti pasiekti BK 41 str. įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai. Šio nusikaltimo objektas yra žmonių sveikata. Neteisėti veiksmai su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis gali sukelti sunkių, o kartais nepašalinamai žalingų padarinių žmogaus sveikatai.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad A. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 1 d., 11 str. 5 d.), atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali tik sušvelninti kaltininko atsakomybę, o kaltės neigimas nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apelianto skunde. Tinkamai įvertinta ir ta aplinkybė, kad A. P., teisiamas ne pirmą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už kitus nusikaltimus. Šios aplinkybės tik patvirtina neigiamą apelianto charakteristiką, nepaneigia anksčiau išdėstytų argumentų dėl realios laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo ir nesudaro jokių išimtinių aplinkybių dėl ko būtų galima A. P. taikyti BK 54 str. 3 d. numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 260 str. 1 d., numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra netgi mažesnis už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padaryto nusikaltimo, sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.

Aplinkybės, kad apeliantas yra ligonis, jam nuolat reikalingi vaistai, be to, nėra kam pasirūpinti jo neįgalia motina, negali būti pagrindu švelninti jam paskirtos bausmės. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl nusikaltimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Taip pat laikytinas nepagrįstu apelianto teiginys, kad apylinkės teismas neteisėtai konfiskavo 90 Lt gautų iš nusikalstamos veikos, kadangi neatsižvelgė, jog pas I. K. buvo rasti 2 folijos paketėliai iš kurių vienas buvo tuščias. Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos rezultatas – tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. K. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad iš A. P. įsigijo vieną folijos paketėlį už jį sumokėdamas 30 Lt, I. K. paaiškino, kad pirko du paketėlius (t. 4, b. l. 19-21), už juos sumokėjo 60 Lt, kaina buvo nuolatinė, t. y. 30 Lt už vieną dozę (t. 2 b. l. 168). Taigi šiais bylos duomenimis nustatyta, jog A. P. iš nusikalstamos veikos – narkotinės medžiagos heroino pardavimo I. K. ir A. P. – gavo 90 Lt. Šie pinigai laikytini turtu, gautu iš nusikalstamos veikos, todėl buvo pagrįstai konfiskuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Jurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė