Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. Š. ir A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 1-3, 91-93), kuriuose prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –ir MGK, ir Komisija) 2010 02 12 sprendimą Nr. S-53(7-424/09) ir priimti naują sprendimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 11 13 sprendimo Nr. 68-338;

2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –ir MGK, ir Komisija) 2010 02 12 sprendimą Nr. S-53(7-424/09);

3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 11 13 sprendimą Nr. 68-338;

4) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 09 22 sprendimą Nr. (21.26)-256-413;

5) pakeisti nurodytus sprendimus kitu sprendimu, objektyviai teisingu, atitinkančiu galiojančius įstatymus ir pagrindinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.

Paaiškina, kad MGK nepilnai išanalizavo pareiškėjo skundą. Neatsižvelgė į visus skundo argumentus ir dėl jų išsamiai nepasisakė. Netinkamai įvertinta pareiškėjo pozicija dėl turto vertinimo, kurį atliko pastato kiaulidės ir žemės sklypo pirkėjo užsakymu UAB „Lituka“ ir Ko. Vertinimas buvo užsakytas pirkėjo ir skirtas AB „Sampo bankui“. Pareiškėjas nežinojo, kad buvo užsakytas turto vertinimas ir jis juo nebuvo suinteresuotas. Kainų nustatymas vyko derybų būdu, nesiremiant turto vertinimu. Žemės pardavimo kaina yra 3 kartus didesnė nei įsigijimo, tai tenkino pareiškėjo interesus. Mano, kad turėjo būti užsakytas naujas turto vertinimas, skirtas VMI. Nurodo, kad ir pačioje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ji priklauso nuo turimų duomenų. Turto vertintojai neatsižvelgė į objektų specifiką. Objektas yra saugomojo teritorijoje, todėl žemės sklypo vertė būtų kita, jeigu joje nebūtų pradėtas statyti pastatas. Pabrėžia, kad atlikta ūkinė operacija yra ekonomine prasme pagrįsta, kadangi kiekvieno objekto kaina atskirai nurodyta atsižvelgiant į specifines daiktų savybes. Rinkos kaina yra tik orientacinė, ji sandorio šalių susitarimu gali būti modifikuojama. Mano, kad mokesčių administratorius neįrodė, kad pareiškėjas siekia mokestinės naudos, kad pažeidė mokesčių įstatymus. Ūkinė operacija dokumentuose užfiksuota taip, kaip ji realiai ir įvyko. Pareiškėjas jokios mokestinės naudos nesiekė, nes bendra objekto kaina nepakito. Mano, kad sprendimas grindžiamas teismų praktika, kuri visai neanalizuojama, paimti atskiri sakiniai, nesiejamos bylų aplinkybės. Nėra svariai ir neginčytinai įrodytas pareiškėjo nesąžiningas elgesys. Mano, kad skundžiamas MGK sprendimas yra subjektyvus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Šio sklypo su kiaulide pirkėjas P. Š., prieš sudarydamas sandorį, atliko objektų vertinimą. UAB „Lituka“ ir Ko 2007 08 03 turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 0,4776 ha žemės sklypas buvo įvertintas 500 000 Lt, o pastatas – kiaulidė – 5000 Lt.

Remiasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 str. Paaiškina, kad patikrinimo akte pareiškėjo mokesčio bazė apskaičiuota, vadovaujantis 2004 04 13 Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatomis. Mokesčio bazė apskaičiuota, atsižvelgiant į turto vertintojų nustatytas turto vertes. Pažymi, kad abejoti turto vertinimo ataskaitos teisėtumu ir teisingumu nėra teisinio pagrindo. Remiasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 p., 22 str., 24 str. nuostatomis. Paaiškina, kad vertinimo tikslas neturi reikšmės vertės nustatymui. Kreditavimas taip pat grindžiamas rinkos verte.

Dėl MAĮ 69 str. taikymo paaiškina, kad šio straipsnio nuostatos taikomos tada, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama administracinių teismų praktika – 2007 07 17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-719/2007. Taip pat remiasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 2 d. 9 p., 17 str. 21 p., 19 str., 22 str. 2 d., 25 str. 1 d.

Paaiškina, kad pareiškėjas, sumažindamas žemės sklypo kainą, sukūrė sąlygas nemokėti gyventojų pajamų mokesčio, todėl šis sandoris prieštarauja Civilinio kodekso 1.5 str. nuostatoms. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos. Vienintelis kainų iškraipymo tikslas buvo gauti mokestinę naudą. Mano, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo, ABTĮ, 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas yra dėl to, ar mokesčių administratoriai pagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatas ir tuo pagrindu priskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM) bei su juo susijusias sumas.

Nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2009 07 22 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-78 papildomai apskaičiavo mokesčių mokėtojui J. T. 32 278 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 6008 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Patikrinimo akte nurodomos tokios faktinės aplinkybės: J. T. su sutuoktine D. T. pagal 2007 08 22 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė P. Š. 0,4776 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 25 000 Lt ir pastatą kiaulidę (baigtumas 10 proc.) už 455 000 Lt, iš viso už 480 000 Lt. Žemė ir pastatas yra Trakų r. savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Sutuoktiniai žemės sklypą įsigijo pagal 2006 09 05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 8852 Lt iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos. J. T. pastatą įsigijo 1992 07 24. Vidutinė žemės rinkos vertė buvo nurodyta 12 897 Lt, pastato – 3740 Lt (nustatymo data 2007 08 21).

Patikrinimo akte daroma išvada, kad nekilnojamojo turto objektų įvertinimas, juos parduodant P. Š., turėjo didelę reikšmę, sumažinant mokėtiną į biudžetą GPM, nes objektai buvo įsigyti skirtingu laiku. Todėl pardavėjai (sutuoktiniai Tučinskai) buvo suinteresuoti žemės sklypą parduoti kuo žemesne kaina, kad būtų mažesnis skirtumas tarp parduoto turto įsigijimo išlaidų ir gautų pajamų.

Dėl to daroma išvada, kad šių objektų kainų nurodymas 2007 08 22 sutartyje turėjo tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. nemokėti dalies gyventojų pajamų mokesčio. Mokesčių administratorius remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi ir paaiškina, kad neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo valios išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą.

Patikrinimo metu nustatyta, kad J. T. gavo ½ 480000 Lt sumos – 240 000 Lt (kitą dalį gavo jo sutuoktinė). Mokesčių administratorius remiasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. 1 d. Mokesčių administratorius pripažino bendrą abiejų nekilnojamojo turto objektų kainą, nurodytą 2007 08 22 sutartyje, - 480 000 Lt, bet atskirų objektų įvertinimą peržiūrėjo. Mokesčių administratorius atsižvelgė į 2007 07 18 atliktą turto vertinimą, pagal kurį 0,4776 ha žemės sklypas įvertintas 500 000 Lt, o pastatas – 5000 Lt (bendra kaina 505000 Lt.). Sudaryto sandorio vertė 480 000 Lt išskaidyta proporcingai hipotekos tikslais atlikto vertinimo ataskaitoje nurodytoms vertėms. Tokiu būdu pripažino, kad žemės sklypo vertė sudaro 99 procentus (480 000 Lt x 99 procentų, gauta 475 200 Lt), o pastato kainą sudaro tik 1 procentas nuo bendros sandorio kainos – iš 480 000 Lt atimta 475 200 Lt, gaunama – 4800 Lt. Pagal šias kainas papildomai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis.

Mokestinio patikrinimo metu P. Š. nurodė, kad jam buvo vis vien, kiek įvertinti atskiri objektai, o jų kainą jam nurodė J. T.. J. T. apie kainų nustatymą sutartyje aiškino panašiai, kaip ir skunde teismui.

Pareiškėjas dėl šio patikrinimo akto pateikė rašytines pastabas (t. I, b. l. 53-55). Šiose pastabose išreiškia nesutikimą su tuo, kad mokesčių administratorius vadovavosi 2007 08 03 UAB „Lituka“ ir Ko atliktu turto vertinimu, o ne VMI atliktu turto vertinimu. Nurodo, kad mokesčių administratorius vadovavosi P. Š. užsakytu turto vertinimu, kur nurodytas vertinimo tikslas – įkeitimui bankui. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliktą vertinimą. Pastabose pareiškėjas analizuoja ir kritikuoja atliktą turto vertinimą. Teigia, kad atliktas vertinimas neatitinka realybės, protingumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat nurodė, kad buvo būtina atsižvelgti, jog objektai yra saugomoje teritorijoje. Teigia, kad tokiu atveju pastatas, kad ir kokia prasta jo būklė, sudaro pagrindinę komplekso vertę.

Nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrindė nurodomų aplinkybių, kad pareiškėjas tikrai turėjo ketinimų gauti mokestinę naudą. Dėl to nesutiko su MAĮ 69 str. 1 d. taikymu.

Vilniaus AVMI 2009 09 22 sprendimu Nr. (21/26)-256-413 patvirtino patikrinimo aktą, skyrė 3228 Lt GPM baudą. Šiame sprendime motyvuotai pasisakoma, kodėl mokesčių administratorius galėjo vadovautis UAB „Lituka“ ir Ko atliktu turto vertinimu, remiamasi LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (24 str. 3 d.). Taip pat pasisakoma dėl to, kad turtas yra saugomoje teritorijoje, kad VĮ Registrų centro duomenimis šis turtas įrašytas nekilnojamųjų kultūros vertybių registre tik 2008 07 22.

Pareiškėjas Vilniaus AVMI sprendimą skundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos (t. I, b. l. 60-61).

VMI prie FM 2009 11 13 sprendimu Nr. 68-338 patvirtino Vilniaus AVMI nurodymus. Šiame sprendime plačiai ir motyvuotai atsakyta į pareiškėjo skunde keltus argumentus.

Pareiškėjas VMI sprendimą skundė Mokestinių ginčų komisijai (t. I, b. l. 66-68), kuri 2010 02 12 sprendimu Nr. S-53(7-424/2009) pareiškėjo skundo netenkino, patvirtino VMI 2009 11 13 sprendimą.

Pareiškėjas teismui mokesčių administratorių sprendimus ir MGK sprendimą skundžia, vadovaudamasis tais pačiais motyvais ir argumentais, kuriais jis vadovavosi viso mokestinio ginčo metu.

Daroma išvada, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, todėl skundas netenkinamas. Pareiškėjas neigia, kad 2007 08 22 sudarytame nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandoryje, nurodant atskirų objektų vertes, buvo siekiama tik vieno tikslo – gauti mokestinę naudą. Tokiu būdu, jeigu pareiškėjo teiginiai būtų pagrįsti, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčius, negalėtų vadovautis MAĮ 69 str. 1 d. Tačiau pareiškėjas savo teiginių nepagrindžia jokiais faktais. Priešingai, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios nepagrindžiamos objektyviais duomenimis, mokestinio ginčo eigoje buvo paneigtos (dėl sklypo buvimo saugomoje teritorijoje 2007 metais, VĮ Registro centras duomenys yra vieši). Tuo tarpu mokesčių administratorių išvados yra pagrįstos tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais.

Mokesčių administratoriai vadovavosi 2007 07 18 Turto vertinimo nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei turto vertinimo ataskaita (t. I, b. l. 25-45, 164-185). Pažymoje nurodyta, kad turtas vertinamas įkeitimui AB „Sampo bankas“. Akivaizdu, kad įkeitimui nekilnojamas turtas turi būti įvertinamas itin tiksliai. Iš turto vertinimo pažymos matyti, kad vertinimą atliko ir turto vertės nustatymo ataskaitą parengė tam įgalioti subjektai, turto vertintoja turėjo nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007 02 28. Ataskaitą peržiūrėjo, redagavo ir pasirašė taip pat tam įgaliotas asmuo. Nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2007 07 18 datai. Turto vertintojas nustatinėjo turto vertę rinkoje (ja vadovavosi mokesčių administratorius), taip pat likvidacinę (priverstinio pardavimo) vertę. Turtas įvertintas, naudojant lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodą. Nors turto vertė apskaičiuota lyginant su sandoriais, kai Lentvaryje buvo parduodami tik žemės sklypai, be pastatų, tačiau nurodyta, kad pastatas galėjo įtakoti tik didesnę, bet ne mažesnę žemės sklypo kainą.

Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, daroma išvada, kad mokesčių administratoriai ir MGK pagrįstai rėmėsi turima turto vertinimo ataskaita ir pažyma. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas reglamentuoja taip:

1. Turto vertinimo ataskaita sudaroma raštu: 1) nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Ji patvirtinama įmonės antspaudu; 2) vidaus turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą pasirašo tik turto vertintojas. 2. Turto vertinimo ataskaitoje turi būti: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; 3) užsakovas; 4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; 5) ataskaitos surašymo data; 6) išvada dėl turto vertės; 7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; 8) vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; 9) vertinamo turto aprašymas; 10) turto vertės nustatymo pagrindimas. 3. Užsakovo ir turtą vertinančios įmonės susitarimu turto vertinimo ataskaitos turinys gali būti išplėstas. 4. Turto vertinimo ataskaitos registruojamos ir jų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka įmonėse, kurios atliko turto vertinimą.

1. Turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 2. Turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis. Turto vertinimo ataskaita užsakovo nuožiūra gali būti teikiama tretiesiems asmenims. 3. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Ginčų dėl turto vertės nustatymo nagrinėjimo tvarka

Iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“.

Aptariama turto vertinimo ataskaita atitinka nurodytus įstatymo reikalavimus, ji nebuvo nuginčyta.

Tuo pačiu būtina atsižvelgti į įrodinėjimo naštos paskirstymą mokestiniuose ginčuose. Mokesčių administratoriai nuosekliai aiškino, kodėl jie vadovaujasi UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaita. Turtas buvo įvertintas sandorio sudarymo laikotarpiu, turtą įvertino nepriklausomi turto vertintojai. Taigi, mokesčių administratorius įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą jam pareigą ir pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius. Tokiu atveju, mokesčių mokėtojas privalo vadovautis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi ir pagrįsti, kodėl mokesčių administratoriaus išvados yra neteisingos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas neteikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, t. y., kad žemės kaina turi būti ženkliai mažesnė nei pastatų kaina, arba, kokios realios šio nekilnojamojo turto vertės buvo sandorio sudarymo datai. Pareiškėjas savo poziciją grindžia tik bendro pobūdžio paaiškinimais. Tuo tarpu mokesčių administratorius surinko įrodymus, kurie patvirtina, kad sandoryje būtent taip vertes nurodė pareiškėjas, o pirkėjui jo manymu tai neturėjo jokios įtakos.

Pareiškėjo atstovai teisme aiškino, kad pareiškėjas neatlieka kito turto vertinimo, nes dabar turtas jam nepriklauso. Tačiau turto priklausomybė visai neturi reikšmės turto vertinimui. P. Š. užsakymu turtas buvo įvertintas, taip pat jam nesant turto savininku. Šiuo atveju pareiškėjas privalėjo pateikti retrospektyvų turto vertinimą, o tokiam vertinimui visai nebūtinas to turto apžiūrėjimas, kadangi vertinimas turėjo būti atliekamas 2007 07 18 - 2007 08 22 datai. Įrodymai turėjo būti teikiami centriniam mokesčių administratoriui ir vadovaujantis MAĮ 153 straipsnio nuostatomis, t. y. mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Pareiškėjas, laiku neteikdamas įrodymų, praranda galimybę juos teikti vėliau.

Dėl to daroma išvada, kad mokesčių administratoriai pagrįstai taikė MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas.

Nagrinėjant šį ginčą būtina vadovautis MAĮ 69 straipsnyje išdėstytos taisyklės aiškinimu, dėl kurio ne kartą pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT). Šios normos aiškinimas yra išdėstytas LVAT 2008 02 20 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-250/2008, LVAT 2007 07 17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-719/2007 ir daugelyje kitų sprendimų. Iš nurodyto teisės normos aiškinimo seka, kad pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, esant joje nurodytoms aplinkybėms, mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal mokesčių įstatymų nuostatas. Taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 straipsnio 1 dalį) mokesčių administratorius sprendime turi pagrįsti, kokias iškreiptas aplinkybes atkūrė, kokie įrodymai tai patvirtina, kokią mokestinę naudą gavo mokesčių mokėtojas, iškreipdamas atitinkamas aplinkybes.

Šiuo atveju mokesčių administratorių sprendimuose aiškiai išdėstytos visos reikalaujamos aplinkybės, nes nurodyta, kad, iškreipdamas sandoryje žemės sklypo ir pastato kainų proporcijas, pareiškėjas siekė gauti mokestinę naudą – už parduotą žemę gautos pajamos turėjo būti apmokestintos GPM žymiai mažesniu, nei tuo atveju, jeigu sandoryje būtų nurodyta reali žemės sklypo vertė. Mokesčių administratorius atkūrė tikrąjį žemės sklypo ir pastato verčių santykį (99 procentas nuo bendros kainos – žemės sklypas, 1 procentas – pastato), bendrą sandorio kainą paliko tą pačią ir atitinkamai apskaičiavo GPM. Rėmėsi įrodymu (turto vertinimo pažyma ir ataskaita), kurio pareiškėjas nepaneigė atitinkamais įrodymais, kurie patvirtintų kitokią žemės ir pastato kainą, nei ta, kuria vadovavosi mokesčių administratorius. Tai, kad pareiškėjas siekė išvengti GPM, patvirtina ir teisinis reglamentavimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 17 straipsnio 21 punktas numatė, kad prie apmokestinamų pajamų yra priskiriamos ir pajamos iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, jeigu nekilnojamas turtas buvo įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus. Verčių proporcija sandoryje nustatyta pareiškėjo (turto pardavėjo) iniciatyva, nes pirkėjui šios aplinkybės nebuvo svarbios (t. I, b. l. 46, 118 P. Š. paaiškinimai), o kita priežastimi nei tik kaip mokestinės naudos siekimu toks verčių santykio nurodymas sandoryje negali būti paaiškinamas. Tai, kad mokestinę naudą buvo siekiama gauti ateityje, reikšmės neturi, taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009). Šiuo atveju aiškinant įstatymą, faktinės ginčo aplinkybės nebūtinai turi sutapti su LVAT sprendimuose nagrinėtų bylų aplinkybėmis, kadangi, kaip buvo minėta pirmiau, MAĮ 69 str. 1 d. taikymui būtina nustatyti tam tikras aplinkybes, kurios šiuo atveju ir buvo nustatytos.

Pareiškėjas neginčijo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, todėl šioje dalyje teismas laiko, kad mokesčiai apskaičiuoti tinkamai.

Pareiškėjas skunde prašo nagrinėjant šį mokestinį ginčą vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais tik tada, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį. Šiuo atveju ginčo santykiai yra detaliai reglamentuojami Mokesčių administravimo įstatymo normose, kuriomis buvo remiamasi viso mokestinio ginčo metu bei teisme, taip pat Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normomis, kurios pareiškėjui buvo nurodytos mokesčių administratorių sprendimuose. Todėl vadovautis vien tik pareiškėjo nurodomais principais ir taip, kaip jis nurodo, nėra pagrindo. Nustatytas mokesčio vengimo faktas, t. y. siekis sumažinti mokėtiną mokestį, ir mokesčių administratoriui įstatymai leidžia atkurti aplinkybes, kurioms esant mokestis būtų apskaičiuotas teisingai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės taikymo aiškinimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

pareiškėjo J. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.