Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis žemės ūkio individualią veiklą (ūkininkas), traukiamas administracinė atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., vykdantis žemės ūkio individualią veiklą (ūkininkas), žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos – 30 662,93 Eur mokestinę nepriemoką (4 641,87 Eur gyventojų pajamų mokestis, 25 117,34 Eur pridėtinės vertės mokestis, 903,72 Eur delspinigiai), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos nesilaikė ir tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad šiuo metu jau yra sumokėjęs Valstybinei mokesčių inspekcijai visus mokesčius, gailisi dėl nusižengimo.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas VMI prie FM įteiktas tinkamai, gautas atstovės prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Remiantis įstatymo leidėjo reglamentuotomis normomis, darytina išvada, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš pateiktų atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos A. S. nesilaikė. VMI prie FM pareiškime ir prie jo pridėtuose dokumentuose (mokesčių mokėtojo duomenys, balansas, prievolės, prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, 2024 m. gegužės 27 d. sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, išvada, A. S. banko sąskaitų išrašai) matyti, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2024 m. birželio 13 d. duomenimis A. S. mokestinė nepriemoka yra 30 662,93 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. kovo 26 d., patikslinus PVM deklaraciją už 2023 m. antrąjį pusmetį. A. S. iki 2024 m. sausio 25 d. turėjo pateikti PVM deklaraciją ir susimokėti Gyventojų pajamų ir Pridėtinės vertės mokesčius, tačiau deklaraciją pateikė tik 2024 m. kovo 26 d.

Iš A. S. banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad jis prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. (Duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas įrodo, kad esant 30 662,93 Eur mokesčių nepriemokai, A. S. 2024 m. vasario 1 ir 5 dienomis atliko 4 000 Eur (2 pavedimai po 2 000 Eur) pavedimus D. A., 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. kovo 13 d. atliko 1 758,34 Eur pavedimus LEMONWAY SAS, 2024 m. kovo 19 d. atliko 1 300,37 Eur pavedimą akcinei draudimo bendrovei GJENSIDIGE, 2024 m. balandžio 8 d. pervedė 1 850 Eur sumą uždarajai akcinei bendrovei NOVITI, Lietuva, 2024 m. balandžio 8 d. N. pervedė 6 901,08 Eur sumą ir atliko kitus smulkesnius pavedimus. Jeigu A. S. nebūtų atlikęs šių mokėjimų, o tas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų buvusi ženkliai mažesnė.

Išanalizavus byloje nustatytus duomenis matyti, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas. Ūkininkas A. S., žinodamas, kad yra mokestinė nepriemoka, jos nemokėjo, o atsiskaitymo prioritetą teikė ne VMI prie FM, bet kitiems kreditoriams, dėl tokių veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad A. S. padarytas administracinis nusižengimas atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. S. kaltinamas vieno administracinio nusižengimo padarymu. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančių aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad A. S. už nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda.

Atsakomybėn traukiamas asmuo prašo jam skirti mažesnę, nei minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų apie sunkią savo finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų, todėl jam skirtina minimali bauda, tačiau jis nenurodė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę administracinę nuobaudą – baudą, nei tai numato įstatymų leidėjas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32-34 straipsniu, 619 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškinama, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nutarimo numerį. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.