Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2, 3 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. J. viešai niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstė fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos: jis 2019 m. birželio 8 d. po 10.01 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą viešai niekinti, skatinti neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstyti fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio socialiniame tinkle „Facebook“, prisijungęs prie savo „Facebook“ paskyros „M. J.“, kurios ID numeris (duomenys neskelbtini) (nuoroda į profilį – https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini)), po 2019 m. birželio 8 d. 10.01 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ parašė komentarą: „I getus juos visus“ (komentaro Nr. 80), kuriuo pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-2384 (20) deklaratyviai, šūkio forma išsakoma pozicija, kad homoseksualūs asmenys turėtų būti izoliuoti nuo visuomenės – uždaryti getuose, tai yra viešai žeminama, niekinama homoseksualių asmenų grupė dėl seksualinės orientacijos, viešai propaguojama smurtinė idėja, nukreipta prieš minėtus asmenis dėl jų seksualinės orientacijos.

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis apie 6 metus gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su žmona ir 6 nepilnamečiais vaikais. 2019 metais naudojosi „Balticum“ internetu, kuris apsaugotas slaptažodžiu. Kieno vardu internetas ir koks namų IP adresas, nežino, nepamena. Socialiniame tinkle „Facebook“ turi susikūręs viešai prieinamą paskyrą „M. J.“, kuri susieta su jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad įtarime nurodytu laikotarpiu, būdamas namuose minėtu adresu, naudodamasis nešiojamu kompiuteriu „Asus“ buvo prisijungęs socialiniame tinkle „Facebook“ prie savo paskyros ir matė įkeltą vaizdo įrašą apie Vilniuje vykusias netradicinės orientacijos žmonių eitynes. Peržiūrėjęs šį vaizdo įrašą, jį pakomentavo. Komentaras buvo tokio turinio, koks nurodytas pranešime apie įtarimą: „I getus juos visus“. Šį komentarą parašė būdamas emociškai susijaudinęs, neturėdamas tyčios kažką pažeminti, paniekinti, sumenkinti, įžeisti ar kurstyti fiziškai susidoroti su šios grupės asmenimis. Parašė asmeninę nuomonę su mintimi, kad šie žmonės susikurtų tam tikrą savo erdvę, kurioje galėtų švęsti savo šventes jų neviešindami. Tai buvo vienintelis tokio pobūdžio jo rašytas komentaras, daugiau niekur jokių įžeidžiančių komentarų nėra rašęs. Dėl parašyto komentaro nuoširdžiai gailisi, pažada, kad daugiau taip nesielgs (2 t., b. l. 98-101).

Liudytojas E. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2018 m. iki 2020 m. vasaros buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2019 m. birželio 8 d. vyko eitynės „Už lygybę“. Buvo nemažas žiniasklaidos susidomėjimas šiuo renginiu, vyko tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose. Dirbdamas (duomenys neskelbtini), kurios veikla susijusi su žmogaus teisėmis, po renginio grįžęs namo nusprendė patikrinti vykusių tiesioginių transliacijų komentarus, siekdamas surasti neapykantos kalbos apraiškų. Patikrino „15min“ ir „Delfi“ publikuotus įrašus „Facebook“ ir „YouTube“ socialiniuose tinkluose. Šalia įrašų esančiose komentarų skiltyse skaitė ten parašytus komentarus ir rinko galimai neapykantos kalbos kriterijus atitinkančius komentarus į sąrašą, norėdamas juos perduoti atsakingoms institucijoms. Komentarai, kurie galėtų būti laikomi neapykantos kalbos apraiškomis, buvo surinkti 2019 m. birželio 9 d. vakare, jų buvo daugiau nei 100. Atrinkdamas komentarus, nurodė komentaro autorių, vartotojų vardus, komentaro turinį, nuorodas į vartotojų profilius, taip pat nuorodas į pagrindinį turinį, komentarus, prie jų pateikė ekranų nuotraukas. 2019 m. birželio 9 d. šį sudarytą sąrašą elektroniniu paštu perdavė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (1 t., b. l. 151-152).

Iš 2019 m. birželio 19 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pranešimo dėl neapykantos kalbos socialinėje medijoje matyti, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2019 m. birželio 10 d. gavo VšĮ „Žmogaus teisių balsas“ pranešimą su priedu, kuriame nurodyti neapykantos kalbos komentarai, paskelbti socialiniame tinkle „Facebook“ ir vaizdo įrašų platformoje „YouTube“. Prašoma pagal kompetenciją imtis veiksmų (1 t., b. l. 8-92).

2021 m. vasario 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2384 (20) konstatuota, kad visuose komentaruose, išskyrus 8 komentarą, yra viešai žeminama, niekinama homoseksualių asmenų grupė dėl jų seksualinės orientacijos. Visuose komentaruose, išskyrus 8, 41, 65, 74, 82, 84, 85, 92, 93, 96, 104, 105 komentarus, yra viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos. Vartotojas „M. J.“ (nuoroda į profilį – https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini)) parašė komentarą: „I getus juos visus“ (komentaro Nr. 80). Komentare autorius deklaratyviai, šūkio forma išsako poziciją, kad homoseksualūs asmenys turėtų būti izoliuoti nuo visuomenės – uždaryti getuose. Antrojo pasaulinio karo metais getuose buvo laikomi žydų tautybės asmenys iki jų perkėlimo į koncentracijos stovyklas, t. y. jų naikinimo vietas. Todėl komentaras yra žeminantis, niekinantis homoseksualius asmenis. Dėl komentaro išsakyto požiūrio homoseksualių asmenų atžvilgiu, jog su jais taip pat turi būti susidorota, komentaras yra propaguojantis smurtinę idėją prieš minėtus asmenis (1 t., b. l. 171-187).

Įvertinęs aptartų byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis M. J. 2019 m. birželio 8 d. po 10.01 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, viešai niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstė fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis. M. J. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad viešai skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstė fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis M. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas, šiuo metu nedirba, jam nustatytas neįgalumas (darbingumo lygis yra 35 proc.). Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtinos BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalies sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, jų dydžius nustatant artimus minimaliam, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. J. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, esanti byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę M. J. paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą M. J. savanoriškai privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, esančią byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.