Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo JAV bendrovės ,,Lincoln Euroventures L.L.C.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-963-265/2013 pagal ieškovo ribotos atsakomybės JAV bendrovės „Lincoln Euroventures L.L.C“ atstovo J. V. (J. V.) ieškinį atsakovui I. B. (I. B.) dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Taigi teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš aplinkybių, kuriai esant teismas atsisako priimti ieškinį, įtvirtinta CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte – kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Civilinės bylos iškėlimo stadijoje remiamasi prielaida, kad asmuo, kuris pats ar per atstovą kreipiasi su ieškiniu (pareiškimu) į teismą turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Byloje dalyvaujantys asmenys yra proceso šalys, jų atstovai, tretieji asmenys ir jų atstovai bei atitinkamus prašymus ypatingosios teisenos bylose pateikiantys pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys šiose bylose (CPK 37 str. 2 d.). Įgaliojimų suteikimas atstovui paduoti ieškinį teisme ir ginti atstovaujamojo subjektines teises civilinio proceso tvarka turi būti išreikštas įstatymų nustatyta tvarka. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovas teisme – tai fizinis asmuo, kuris įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų ribų. Taigi atstovavimas yra toks procesinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas, teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą, gindamas jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, ir kartu padeda vykdyti teisingumą civilinėse bylose. Visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir būtent jam sukelia teisinius padarinius. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja ir įgyvendina civilines teises, prisiima ir vykdo civilines pareigas per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinio asmens valdymo organo kaip atstovo pagal įstatymą teises veikti juridinio asmens vardu ir jo interesais nustato įstatymai ir steigimo dokumentai. Tačiau juridiniai asmenys taip pat turi teisę sudaryti sandorius per atstovus (pvz. įgaliojimo pagrindu), išskyrus tuos, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tik asmeniškai, ir kitokius įstatymo nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). Pagal įstatyme pateiktą įgaliojimo sąvoką įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats. Taigi juridinio asmens organai pagal savo kompetenciją gali įgalioti kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus juridinio asmens naudai (atstovauti) ir šiuo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: santykiai tarp atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais) ir atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir interesais) bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens dėl atstovo veiksmų. Iš esmės analogiškas nuostatas įtvirtina proceso teisės normos, numatančios, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas, tai yra bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.). Juridinių asmenų atstovais teisme taip pat gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 2 d.). Kartu su CPK 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kai atstovaujama juridiniam asmeniui, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 str. 3 d.). Teismai formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai ieškinį (skundą) juridinio asmens vardu pasirašė darbuotojas, nors ir įgaliotas, bet negalintis dėl specialaus išsilavinimo trūkumo atstovauti juridiniam asmeniui teisme ar asmuo, kuris nėra įmonės darbuotojas, dalininkas ar organų narys, turintys teisę vesti bylą teisme juridinio asmens vardu pagal steigimo dokumentus, turi būti taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinį JAV bendrovės „Lincoln Euroventures L.L.C“ vardu pasirašė ir padavė J. V.. Teisę atstovauti ieškovui J. V. grindė 2011 m. gegužės 23 d. generaliniu įgaliojimu, kurį jam išdavė ieškovas JAV bendrovė „Lincoln Euroventures L.L.C“ .

CK 1.40 straipsnis numato, kad įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas teisė, o įgaliojimo turinys (atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė tretiesiems asmenims) yra nustatomas pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę. Iš bylos duomenų matyti, kad su ieškiniu pateiktas 2011 m. gegužės 23 d. generalinis įgaliojimas pasirašytas ieškovo JAV bendrovės „Lincoln Euroventures L.L.C“ direktorius Yahaira de Sedas, įgaliojimas patvirtintas notarine tvarka Panamos apylinkės dešimtosios notarinės kontoros notaro akivaizdoje ir patvirtintas Panamos Respublikos valdymo ir teisingumo ministerijos apskaitos departamento (apostilė) (b. l. 26-27). Taigi 2011 m. gegužės 23 d. įgaliojimu ieškovas JAV bendrovė „Lincoln Euroventures L.L.C“ įgaliojo J. V. atstovauti materialiojoje teisėje atliekant sutartus veiksmus. Procesui taikomos taisyklės valstybėje, kuriame jis vyksta. Ieškinį ieškovo – užsienio juridinio asmens vardu padavęs J. V. nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jis yra ieškovo JAV bendrovės „Lincoln Euroventures L.L.C“ darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, t. y. kad jis atitinka CPK 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, taikomus juridinio asmens atstovui ir gali atstovauti juridinį asmenį procese bei paduoti ieškinį įmonės vardu (CPK 56 str. 2 d.). Nesant byloje tokių duomenų pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau nutartyje netiksliai nurodė šalintinus trūkumus. Pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ieškovo valią pradėti procesą prieš atsakovą, todėl turėjo įpareigoti ieškinį padavusį asmenį pateikti duomenis apie ieškovo pritarimą ieškinio padavimui (ieškovo arba tinkamai įgaliojo asmens pasirašytą ieškinį) arba pateikti tinkamai įformintą ieškovo įgaliojimą J. V. kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu J. V. yra ieškovo darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau nenurodė, kad šiuo atveju svarbiausia yra išsiaiškinti, ar ieškovo vardu reiškiamas ieškinys atitinka jo valią, o tik išaiškino, kokie reikalavimai yra taikomi juridinio asmens atstovui, nurodė, kad ieškovo atstovas įpareigotinas pateikti įrodymus, jog jis yra ieškovo darbuotojas ir turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog šalindamas pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartyje nurodytus trūkumus, J. V. pateikė su advokate R. Č. 2012 m. gegužės 2 d. sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų, kuria advokatei pavesta atstovauti JAV bendrovės „Lincoln Euroventures L.L.C“ interesus teisiniuose ginčuose su I. B. visų instancijų teismuose bei arbitraže, teikti teismui ir arbitražui ieškinius, priešieškinius, skundus ir kitus procesinius dokumentus (b. l. 33-34). Minėtu 2011 m. gegužės 23 d. generaliniu įgaliojimu ieškovas JAV bendrovė „Lincoln Euroventures L.L.C“ įgaliojo J. V., be kita ko, atstovauti bendrovei ir dalyvauti teisme ar arbitraže kaip ieškovo ar atsakovo juridinis atstovas, pateikti ieškinius, bylas arbitražo teismui, paskųsti arbitražinio teismo sprendimą ir kt. Taip pat pagal generalinio įgaliojimo VI punktą J. V. buvo suteikta teisė perduoti ir perleisti bet kuriam trečiajam asmeniui visas ar dalį įgaliojimu suteikiamų teisių. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus J. V. suteiktus įgaliojimus, sprendžia, kad šis asmuo turėjo įgaliojimus ieškovo JAV bendrovės „Lincoln Euroventures L.L.C“ vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokate, kuri yra tinkamas ieškovo atstovas teisme (CK 1.40 str., CPK 55 str.).

Tokiu būdu, nors ir po ieškinio padavimo bei trūkumų šalinimo buvo pateikta su advokate sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pirmosios instancijos teismas turėjo ne ieškinį palikti nenagrinėtu, o nustatyti ieškovui naują terminą įforminti ieškinio pasirašymo faktą bei spręsti, ar nėra kitų procesinių kliūčių ieškinį priimti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu. Nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d. ir 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi priimti nutartį ir nustatyti ieškovui terminą įforminti ieškinio pasirašymo faktą, o pastarajam pasirašius ieškinį, nesant kitų procesinių kliūčių, ieškinį priimti. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovo išduotas 2011 m. gegužės 23 d. generalinis įgaliojimas galiojo iki 2013 m. gegužės 31 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ribotos atsakomybės JAV bendrovės „Lincoln Euroventures L.L.C“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.