- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- eCIK-649/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16122-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Virgilijus Grabinskas, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- E. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2022 m. birželio 16 d. paduotu ieškovės E. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-324/2022 peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Santuokos nutraukimo byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstravimo, vykdant neteisėtos statybos (neturint statybos leidimo) darbus, atliktų statybos darbų kompensavimo. Ieškovė įrodinėjo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo namo rekonstravimas buvo vykdomas neteisėtai (neturint statybos leidimo), todėl dėl neteisėtų statybos darbų atsiradę pagerinimai negali būti pagrindu pripažinti pagerintą turtą bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas įrodinėjo, kad santuokos metu iš santuokinių lėšų buvo rekonstruojamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis sodo namas; atsakovas prašė teismo pripažinti sodo namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu inter alia nustatė, kad sodo namo rekonstravimo (toliau – statybos) darbai yra atlikti neturint statybos leidimo, todėl dėl statybos darbų sodo namo nuosavybės rūšis negali būti keičiama iš asmeninės į bendrą jungtinę nuosavybę CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad statybos darbai tokiu atveju kompensuojami CK 3.98 straipsnio 1 dalies pagrindu ir priteisė iš ieškovės 4127,65 Eur piniginę kompensaciją. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir inter alia padidino pinginę kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį iki 28 660 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra ne sodo namas, o statybos darbai (CK 3.87 straipsnis), kurių vertę nustatė pagal byloje atliktos ekspertizės aktą, ir taip pat nurodė, kad turi būti kompensuojamas ne turto (sodo namo) vertės padidėjimas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o statybos darbų vertė.
Kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Atrankos kolegija pažymi, jog kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – būtina įvardyto kasacijos pagrindo buvimą pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).