Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, aukštojo išsilavinimo, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, iškeltą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir turi 48141,10 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). Nesilaikydamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas, pažeisdamas VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2016 m. lapkričio 4 dienos balansu (duomenys neskelbtini) turi 48141,10 EUR mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 23078,41 EUR akcizų mokesčio, 17602,79 EUR šio mokesčio delspinigiai ir 3292,04 EUR akcizų mokesčio bauda; 322,00 EUR nekilnojamojo turto mokestis ir 9,20 EUR šio mokesčio delspinigių; 3706,97 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 129,69 EUR šio mokesčio delspinigiai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (duomenys neskelbtini) vadovas B. G. teismo posėdyje nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir gailisi, prašė taikyti minimalią baudą bei ją išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi Bendrovės vadovas B. G., kaip įmonės vadovas, vykdė atsiskaitymus su Bendrovės tiekėjais už prekes bei suteiktas paslaugas, mokėjo darbo užmokestį Bendrovės darbuotojams, tačiau įsiskolinimas valstybės biudžetui nebuvo padengtas. Tokiu būdu Bendrovės vadovas B. G. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK kodeksas, kurio 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 2172 eurų), kadangi pagal ANK 120 straipsnio 1 dalies sankciją minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra 2200 Eur. Atsižvelgiant į tai, B. G. veika, kvalifikuotina pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei B. G. kaltę, padarius ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai: VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-5); mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas, kuriame yra visi mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 6-18); VMI prie FM 2016-09-27 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6940 (b. l. 19-23); mokestinės nepriemokos balansai (b. l. 33-48) bei (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijos (b. l. 24-32), iš kurių matosi (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui iš kasos išėmė pinigus prekėms ir paslaugoms pirkti.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad, bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui (pagal 2016-11-04 mokestinės nepriemokos balansą turėdama 48141,10 Eur mokestinę nepriemoką), vykdė atsiskaitymus už perkamas prekes, pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Teismas laiko, jog aplinkybė, kad buvo mokamas atlyginimas darbuotojams turi būti pašalinama iš kaltinimo, nes CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas ir išmokėjimas darbuotojams atlyginimų yra numatytas pirmoje eilėje. Tuo tarpu atsiskaitymas su valstybe – trečioje eilėje. Bendrovės veikla yra neįmanoma, jeigu joje nebus darbuotojų. Išanalizavus pateiktas avanso apyskaitas ir kasos išrašus nustatyta, kad vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne Lietuvos Respublikos biudžetui priklausančių sumų sumokėjimui, o kitiems kreditoriams. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad B. G., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI prie FM, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog B. G. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad B. G. savo kaltę dėl pažeidimo pripažįsta, gailisi, dirbantis, sulaukęs 65 metų amžiaus, savo lėšomis ir rizika finansuoja įmonę (galima teigti, kad įmonė veikia iš jo kaip fizinio asmens lėšų), įmonėje dirba 4 darbuotojai, t. y. turi darbo vietas, moka mokesčius VMI prie FM, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas buvo padarytas ir dėl sunkios (duomenys neskelbtini) finansinės būklės, todėl (duomenys neskelbtini) vadovui B. G. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

B. G. prašo paskyrus baudą administracinėje byloje, jos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 59) dėl įmonės, kuriai jis vadovauja, sunkios finansinės būklės. ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. B. G. prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 8 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nutaria:

B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 448 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių euro) baudą.

Išdėstyti paskirtos 1448 EUR baudos sumokėjimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, mokant po 181 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną euro) kas mėnesį, nustatytą įmoką mokėti iki kiekvieno mėnesio 30 dienos, pradedant mokėti nuo 2017 m. kovo mėn.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu nesumokėjus išdėstytos baudos įmokos bent už vieną mėnesį, paskirtos ir nesumokėtos baudos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-5- 547/2017.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.