Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų (kreditoriui) AB „Telia Lietuva“,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei S. M., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(1) nutraukti jo ir Ž. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės; (2) po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę - „M.“, atsakovei Ž. M. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - „J.“; (3) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su juo; (4) priteisti iš atsakovės Ž. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. periodinėmis išmokomis - po 190,00 Eur kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų valdytoju uzufrukto teise paskiriant jį; (5) nustatyti atsakovės Ž. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. M. tvarką: Ž. M. pasiima M. M. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitę penktadienį, nuo 17.00 val., ir jį grąžina į namus tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val.; Ž. M. turi teisę darbo dienomis, po darbo valandų (18:30 val. ar vėliau), bendrauti su M. M. telefonu, SKYPE ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais; jeigu Ž. M. dėl ligos negali vykdyti nurodytos bendravimo tvarkos, ji privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti M. M. trumpąja žinute (SMS) ar elektroniniu paštu; (6) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus kreditoriui AB „Telia Lietuva“ pagal 2018-10-11 Mobiliųjų telefonų išsimokėtinai privatiems klientams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) toliau vykdys asmeniškai jis; (7) priteisti iš atsakovės Ž. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu M. M. atstovas advokato padėjėjas Donatas Dužinas teisiniais argumentais pagrindė ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovei Ž. M. procesiniai dokumentai - ieškinys, jo priedai bei teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį, buvo įteikti Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka - darbo vietos administracijai. Atsakovė atsiliepimo į ieškovo ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nepateikė. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla Nr. e2-214-950/2020 buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d., 384 str. 2 d.).

Trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų (kreditoriui) AB „Telia Lietuva“ buvo išsiųstas ieškovo M. M. ieškinys su priedais. Iki teismo posėdžio pradžios AB „Telia Lietuva“ nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškinyje ieškovo M. M. nurodytos tolesnės skolinių įsipareigojimų jam vykdymo tvarkos. Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (kreditoriaus) atstovas į teismo posėdį neatvyko ir jame nedalyvavo.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Padrėzienė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovo M. M. reikalavimai, susiję su nepilnamečiu vaiku, atitinka nepilnamečio M. M. interesus. Ieškovo gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, juo rūpinasi išimtinai tėvas, jokių duomenų apie atsakovę Ž. M., institucija teikianti išvadą byloje, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš civilinėje byloje Nr. e2-214-950/2020 pateikto santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė Ž. J. (po santuokos sudarymo – „M.“) ir M. M..

Ieškovas M. M. ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad santuokinis gyvenimas su sutuoktine Ž. M. nesusiklostė. Ž. M. pradėjus dirbti, atsakovė vis mažiau dėmesio skyrė šeimai, pradėjo nepagarbiai elgtis su juo, visiškai nustojo rūpintis sūnumi M. M., vis ilgiau ir ilgiau negrįždavo iš darbo. Bendrai su atsakove nusprendė pagyventi atskirai, dėl ko jis su sūnumi M. M. nuo 2018 m. gruodžio mėn. apsigyveno savo motinos A. M. namuose. Santuokinių ryšių su atsakove atkurti nepavyko. Laiko, kad dėl santuokos iširimo yra kalta išimtinai atsakovė Ž. M., nes ji tinkamai nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką minėtame straipsnyje įtvirtintu santuokos nutraukimo pagrindu, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Savo ruožtu, sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ar abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 1 d. ir 2 d.).

Pažymėtina, kad sutuoktinis, pareiškęs reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Teismas, susipažinęs su surinktų faktinių duomenų visetu sprendžia, kad tokių įrodymų ieškovas M. M. nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė. Civilinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, liudijančių Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d., numatytas aplinkybes, kurios leistų preziumuoti santuoką iširus dėl Ž. M. kaltės. Be paties ieškovo subjektyvių paaiškinimų, civilinėje byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kurie liudytų, kad Ž. M. tinkamai nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, tiek kitam sutuoktiniui (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str.), tiek ir nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Respublikos CK 3.30 str.). Ieškovas M. M. patvirtino, kad pradžioje jo ir sutuoktinės santykiai buvo darnūs, tačiau jai susiradus darbą, jie pradėjo šlyti. Nepaisant to, iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ginčo šalys vis vien toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o 2018 m. gruodžio mėn. jie abu bendrai nusprendė pagyventi atskirai. Toks sutuoktinių elgesys liudija, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, lygiaverčiai neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko jų tarpusavio santykiai nutrūko. Tą ginčo šalys suprato 2018 m. gruodžio mėn., kai ieškovo teigimu, bendrai nutarė pagyventi atskirai. Vėliau atkurti darnių šeimyninių santykių M. M. ir Ž. M. nepavyko, šalys gyventi kartu ir vesti bendro ūkio nepradėjo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo M. M. ir atsakovės Ž. M. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d. pagrindu.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę.

Ieškovas M. M. pareikštu ieškiniu prašė Ž. M. palikti iki santuokos turėtą pavardę - „J.“. Tačiau civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad atsakovė pageidauja po santuokos sudarymo susigrąžinti anksčiau turėtą pavardę. Todėl teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko M. M. interesus (kad sutaptų jo ir jo motinos pavardės), sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei palikti jos santuokos metu įgytą pavardę. Remiantis tuo, po santuokos nutraukimo ieškovui M. M. paliktina jo pavardė - „M.“, o atsakovei Ž. M. paliktina santuokos metu įgyta pavardė - „M.“ (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-214-950/2020 pateiktas gimimo liudijimas Nr. AA 954011 patvirtina, kad M. M. ir Ž. M. (anksčiau - „J.“) (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. M., kuris šiuo metu yra nepilnametis.

Ieškovas M. M. pareikštu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą kartu su juo. Pareikštą reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad nepilnametis sūnus su juo gyvena nuo 2018 m. gruodžio mėn., jis vienas juo rūpinasi, auklėja ir prižiūri, tarp jų yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. M., kurios namuose, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai ir gyvena ieškovas su nepilnamečiu sūnumi. Teismo posėdžio metu nurodytus ieškovo teiginius paneigiančių duomenų nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Kadangi atsakovės Ž. M. tiksli faktinė gyvenamoji vieta yra nežinoma (procesiniai dokumentai jai buvo įteikti per darbo vietos administraciją), ji nepilnamečio sūnaus kasdienine priežiūra ir auklėjimu nesirūpina, todėl teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovo gyvenimo sąlygas, kurios detaliai parašytos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra visi patogumai; vaikas gyvena su tėvu viename kambaryje; vaikas turi labai daug žaislų, jam yra skirta erdvė poilsiui, žaidimams, lavinimui ir ugdymui; vaikas aprūpintas visomis priemonėmis, apranga ir avalyne), teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti. Todėl ginčo šalių nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu M. M..

Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms atsakovei Ž. M. neatimama galimybė reikšti savarankišką ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.59 str. numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti ne tik nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir jo išlaikymo klausimą. Ieškovas M. M. prašė priteisti iš atsakovės Ž. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. periodinėmis išmokomis - po 190,00 Eur kiekvieną mėnesį, iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti jam.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas - tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų ar piniginių lėšų neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, nebendravimu su vaiku ar pan. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata bei amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė, grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Ginčo šalių nepilnametis sūnus M. M. yra 5 m. amžiaus. Jis lanko Kauno lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ugdymo įstaigoje M. M. papildomai lanko karate treniruotes, kurių kaina 15,00 Eur/mėn. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad be minėtos ugdymo įstaigos ir karate užsiėmimų, M. M. lankytų kokius nors kitus papildomus užsiėmimus. Teismo posėdžio metu ieškovas M. M. paaiškino, kad sūnus yra sveikas, jokių įgimtų ydų ar didelių sveikatos problemų neturi, taip pat neturi ir jokių ypatingų poreikių.

Ieškovas M. M. dirba, jo pajamas sudaro apie 500,00/600,00 Eur/mėn. (minimalus darbo užmokestis + priedai). Ieškovas neturi jokio vertingo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, neturi ir jokių reikšmingų asmeninių santaupų. M. M. su nepilnamečiu vaiku gyvena motinai A. M. priklausiančiame bute, reikšmingų išlaidų gyvenamajam plotui nepatiria. Jokių kitų išlaikytinių, M. M. neturi.

Atsakovė Ž. M. yra darbingo amžiaus (28 m.), duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas fizines negalias nėra. Ji dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 605,00 Eur/mėn. (neatskaičius privalomųjų mokėjimų). Jokio vertingo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, taip pat jokių reikšmingų asmeninių santaupų, atsakovė Ž. M. neturi. Atsakovė be sūnaus M. M. neturi ir jokių kitų išlaikytinių.

Ieškovas M. M. prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. periodinėmis išmokomis - po 190,00 Eur kiekvieną mėnesį, be kita ko, nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, nes nepilnametis sūnus sparčiai auga, jau lanko ugdymo įstaigą - Kauno lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, jam reikalinga nemaža pinigų suma maistui, higienos prekėms, rūbams, vitaminams ir t.t., o be to, prašomas išlaikymas apskritai gali užtikrinti tik minimaliausių vaiko poreikių patenkinimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Civilinės bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga yra 607,00 Eur (neatskaičius privalomųjų mokėjimų). Todėl bendro 380,00 Eur dydžio išlaikymas (atsakovei Ž. M. teikiant 190,00 Eur dydžio sumą + pačiam ieškovui M. M. skiriant analogišką - 190,00 Eur sumą), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.)), taip pat į atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (tokio amžiaus vaikui būdingą spartų augimą ir vystymąsi; būtinybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas; ir kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko M. M. poreikius.

Todėl įvertinus visas nurodytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko M. M. poreikius (kurie laikytini visiškai įprastiniais), iš atsakovės Ž. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. M. periodinėmis išmokomis - po 190,00 Eur kiekvieną mėnesį, iki jo pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. nuo 2019-09-17) (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo lėšos kasmet indeksuojamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko tėvas M. M..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ginčo šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d. numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovas M. M. pareikštu ieškiniu prašė nustatyti atsakovės Ž. M. ir nepilnamečio sūnaus M. M. bendravimo tvarką, pagal jo pasiūlytą susitikimų grafiką. Pažymėtina, kad atsakovei Ž. M. buvo įteiktas ieškovo ieškinys, ji buvo informuota apie siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, jokių prieštaravimų pasiūlytam susitikimų grafikui ar alternatyvių pasiūlymų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, atsakovė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nepateikė.

Teismas laiko, kad ieškovo M. M. prašoma nustatyti atsakovės Ž. M. ir nepilnamečio vaiko M. M. bendravimo tvarka yra konkreti, lengvai įgyvendinama, sudaranti galimybes atsakovei su sūnumi bendrauti tiesiogiai, palaikant emocinį ir dvasinį motinos bei sūnaus ryšį. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas M. M. taip pat patvirtino, kad pritartų dažnesniems motinos ir sūnaus susitikimas, tam jokių kliūčių nedarytų. Todėl teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl atsakovės Ž. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. M. tvarkos nustatymo, dėl ko atsakovė su nepilnamečiu sūnumi po santuokos nutraukimo bendraus tokia tvarka:

(1) Ž. M. pasiima M. M. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitę penktadienį, nuo 17.00 val., ir jį grąžina į namus tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val.; (2) Ž. M. turi teisę darbo dienomis, po darbo valandų (18:30 val. ar vėliau), bendrauti su M. M. telefonu, SKYPE ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais; (3) jeigu Ž. M. dėl ligos negali vykdyti nurodytos bendravimo tvarkos, ji privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti M. M. trumpąja žinute (SMS) ar elektroniniu paštu (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d.).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir šalių kreditorių.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad santuokos metu ieškovas M. M. ir atsakovė Ž. M. įgijo kokio nors dalytino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) yra M. M. įgyta iki santuokos sudarymo (2012-01-30 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), todėl laikytina jo asmenine nuosavybe ir tarp ginčo šalių nutraukiant santuoką nedalytina.

Ieškovas M. M. 2018-10-11 sudarytos Mobiliųjų telefonų išsimokėtinai privatiems klientams sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įgijęs skolinį įsipareigojimą kreditoriui AB „Telia Lietuva“. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo įsipareigojimus AB „Telia Lietuva“ palikti vykdyti asmeniškai jam. AB „Telia Lietuva“ buvo informuotas apie ieškovo siūlomą tolesnę skolinių įsipareigojimų vykdymo tvarką po santuokos nutraukimo. Jokių prieštaravimų dėl to, kad skolinį įsipareigojimą pagal 2018-10-11 sudarytą Mobiliųjų telefonų išsimokėtinai privatiems klientams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) toliau vykdytų asmeniškai M. M., AB „Telia Lietuva“ nepateikė. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus AB „Telia Lietuva“ pagal anksčiau nurodytą sutartį įpareigotinas vykdyti asmeniškai ieškovas M. M. (Lietuvos Respublikos CK 3.126 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Ieškovas M. M. civilinėje byloje sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį už pagrindinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo, skolinių įsipareigojimų padalijimo, laikytini išvestinais reikalavimais santuokos nutraukimo byloje, kurie žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Ieškovas M. M. taip pat patyrė ir 660,00 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Iš to seka, kad bendra M. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų suma civilinėje byloje yra 735,00 Eur.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovo M. M. ieškinys buvo patenkintas 95 proc. apimtimi (patenkinti iš esmės visi reikalavimai, išskyrus dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo). Atsižvelgiant į tai, ieškovui M. M. iš atsakovės Ž. M. priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis - 698,25 Eur.

Reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo turėjo būti apmokėtas 51,30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., ), tačiau ieškovas nuo jo mokėjimo buvo atleistas Lietuvos Respublikos CPK str. 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo M. M. ieškinys tenkintinas 95 proc. apimtimi, valstybei iš atsakovės Ž. M. priteistina proporcinga nesumokėto žyminio mokesčio dalis - 48,73 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

Valstybės naudai iš atsakovės Ž. M. priteistinos ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 10,76 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Išnagrinėjus civilinę bylą naikintinos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-09-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 149 str., 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 99 str., 178 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažinti abu sutuoktinius - M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę - „M.“, Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę - „M.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis - po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį, nuo 2019-09-17 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku - M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką:

(1) Ž. M. pasiima M. M. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitę penktadienį, nuo 17.00 val., ir jį grąžina į namus tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val.;

(2) Ž. M. turi teisę darbo dienomis, po darbo valandų (18:30 val. ar vėliau), bendrauti su M. M. telefonu, SKYPE ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais;

(3) jeigu Ž. M. dėl ligos negali vykdyti nurodytos bendravimo tvarkos, ji privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti M. M. trumpąja žinute (SMS) ar elektroniniu paštu.

Įpareigoti M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai vykdyti visus skolinius įsipareigojimus pagal 2018-10-11 su AB „Telia Lietuva“ (j.a.k. 121215434) sudarytą Mobiliųjų telefonų išsimokėtinai privatiems klientams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) dalį bylinėjimosi išlaidų - 698,25 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 25 ct.).

Priteisti valstybei iš Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) dalį bylinėjimosi išlaidų - 48,73 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 73 ct.) žyminio mokesčio ir 10,76 Eur (dešimt eurų ir 76 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodytos sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (j.a.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Įmokos kodas: 5660).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-09-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikinos nepilnamečio vaiko M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos nustatymą kartu su M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.