Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei.,

atsakovui L. P., o atstovui adv. A. B., atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Antanui Česlauskui.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai, L. P., UAB „A.“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, V. P.; R. V. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2014-04-25. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini);

panaikinti 2015-12-18 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini);

įpareigoti statytoją L. P., per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti 2015-12-18 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktą statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;

įpareigoti atsakovą L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „ A.“ lėšomis nugriauti statinį - gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę;

nustatyti, kad L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinių - t.y., nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę Inspekcija L. P. lėšomis.

Nurodė, kad L. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nebaigtas statyti pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas - 21 proc., įregistravimo pagrindas - 2015-12-18 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai. Žemės sklypui, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp kurių - miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis) - (duomenys neskelbtini)ha. Statyba vykdoma pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos, 2014-04-25 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikė teisę statyti naują gyvenamosios paskirties, vieno buto, 189.02 kv. m. bendrojo ploto pastatą - neypatingąjį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2013 m. projektuotojo UAB „A.“ parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (atkūrimo) projektą Nr. (duomenys neskelbtini).

Inspekcija, nagrinėdama gautą skundą, atliko statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą procedūrą, ir surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, statybos leidimas išduotas neteisėtai.

Buvo nustatyta, kad projekto sprendiniai neatitinka sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo - miškų ūkio (apsauginių miškų) paskirties žemės sklype, neturint teritorijų planavimo ar žemėtvarkinio dokumento, numatančio statinio statybą, statomas gyvenamasis namas.

Pagal ginčo materialiųjų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas miško žemėje galima statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, statyba. Tai - medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai. Kitos paskirties statinių statyba miško žemėje yra negalima. Šios nuostatos galioja ir dabar. Todėl Trakų rajono savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą statybos leidimą pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas.

2015-12-18 inspekcijai buvo pateiktas prašymas išduoti pažymą apie statinio (naujai statomų neypatingųjų pastatų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo patenkintas ir 2015-12-18 išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini). Šios pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruotas nebaigtas statyti statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju atsakovas L. P. įteisino nebaigtą statybą pagal neteisėtai išduotą leidimą statybai miško ūkio paskirties žemėje, kur tokio statinio statyba negalima. Iš ne teisės teisė neatsiranda. Todėl, nežiūrint to, kad pažyma patvirtina, jog statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto, paaiškėjus, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, ši pažyma naikintina.

Teismui pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, Statybos įstatymo 33 str. 2 d., numato, kad neteisėtos statybos pasekmės šalinamos nugriaunant arba pertvarkant statinį arba įteisinant statybos padarinius, jeigu tokia statyba yra galima. Neteisėtos statybos padarinių šalinimas tenka asmenims, dėl kurių neteisėtų veiksmų atsirado šalintini padariniai. Šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, nes jų veiksmai sudarė vieningą procesą, sąlygojusį neteisėto leidimo statybai išdavimą. Statytojo užsakymu projektuotojas parengė statinio projektą, kuris privalo atitikti keliamus teisės aktų reikalavimus, o Trakų rajono savivaldybės administracija yra tas subjektas, kuris turi teisės aktų nustatytą pareigą patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktams ir priklausomai nuo to, ar išpildytos visos sąlygos statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jį išduoti arba ne. Todėl atsakovai yra solidariai atsakingi dėl neteisėtos statybos pasekmių.

Inspekcija, atlikusi statybos leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo procedūrą, 2020-08-19 surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. ieškovas su šiuo ieškiniu kreipėsi į teismą 2020-11-12 . Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) suinteresuotai šalai įteikimo dienos. Terminas statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti baigėsi 2020-09-19, todėl ieškovas akivaizdžiai praleido senaties terminą ir ieškinys turi būti atmestas vien šiuo pagrindu. Priešingu atveju būtų pažeisti jo, kaip statytojo, teisėti lūkesčiai. Jis gaudamas iš paties ieškovo pažymą apie statybos atitikimą projektui ir turėdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą, turėjo pagrįstų lūkesčių dėl šių dokumentų suteikiamų garantijų. Įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme.

Jis turėjo teisę savo žemės sklype vykdyti statybos darbus. Nors Miškų. įstatymas ir Žemės įstatymas draudžia statyti su mišku, miškų ūkiu nesusijusius pastatus miškų ūkio paskirties žemės sklype, tačiau šis draudimas neapima draudimo rekonstruoti ar remontuoti jau esamus teisėtai pastatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus. Nesant tiesioginio draudimo, jis turėjo teisę atlikti esamo statinio rekonstrukciją. Kad jis rekonstravo, o ne statė naują statinį patvirtina ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, pagal kurią statinio rekonstravimas - tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį.

Kaip matyti iš statybos leidimo ir projekto, statytojui šiuo atveju buvo suteikta tiesė ir jis atliko tik esamo gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, todėl ieškovo nurodyti draudimai negalėjo ir negali būti taikomi kaip teisinis pagrindas naikinti teisėtai išduotus statybos leidimą ir pažymą.

Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Nors ieškovas prašo pripažinti kaltais projektuotoją, parengusį statinio projektą, ir instituciją, išdavusią tokį dokumentą, t. y. atitinkamai UAB „A.“ ir Trakų rajono savivaldybės administraciją, tačiau prašydamas panaikinti pažymą, visiškai nepripažįsta ir savo atsakomybės dėl dokumento, kurį prašo panaikinti, bei atitinkamai neįžvelgia priežastinio ryšio tarp išduotos pažymos neteisėtumo ir savo neteisėtų veiksmų.

Pagal Aprašo 16 punktą, prašydamas išduoti pažymą, statytojas pateikia šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą išduoti pažymą; statybos leidimą arba jį atitinkantį dokumentą; statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas arba įregistruota statyba; statinio nužymėjimo statybvietėje aktą ir schemą, kuriuose statinio vieta nurodyta koordinatėmis arba atstumais nuo pastovių vietovės daiktų; kadastrinių matavimų bylą, parengtą ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, nustatyta tvarka.

Pagal Aprašo 19 punktą, nustačius, kad statinys statomas (rekonstruojamas, kapitališkai remontuojamas) su esminiais nukrypimais nuo projekto, Pažyma neišduodama. Tokiu atveju surašomas statybos sustabdymo aktas, o jei yra savavališkos statybos požymių - savavališkos statybos aktas, ir imamasi teisės aktais nustatytų priemonių esminių nukrypimų nuo projekto padariniams pašalinti.

Statinio projektas „Gyvenamojo namo (un. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (atkūrimo) projektas“ buvo pateiktas Trakų rajono savivaldybės administracijai per IS „Infostatyba“ 2014-03-23, o 2014-03-26 užregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini). Projektas buvo visų derinančių institucijų suderintas. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos rūšis - nauja statyba (vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 56 p.)

Neigiami padariniai kilo ir dėl ieškovo veiksmų. Nebaigto statyti pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio baigtumas - 21 proc., įregistravimo pagrindas yra paties ieškovo veiksmai - 2015-12-18 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, 2015-12-18 išduodamas pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, žinojo ar turėjo galimybes žinoti, kad statyba vykdoma miško ūkio paskirties žemėje, tačiau statybos leidimo neteisėtumo klausimą iškėlė tik po 5 metų.

Atsakovas UAB „A.“, tretieji asmenys V. P. ir R. V. savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, L. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,8480 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis) - 0.2455 ha; valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečias skirsnis); paviršiniai vandens telkiniai (VI skyrius, šeštas skirsnis); paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos VI skyrius, aštuntas skirsnis); paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintas skirsnis). Šis sklypas įgytas 2007-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-05 amalgamacijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal 2012-07-13 Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), L. P. ir V. P. įsigijo ir šiame žemės sklype esantį fiziškai pažeistą gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2013 m. projektuotojas UAB „A.“ parengė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (atkūrimo) projektą Nr. (duomenys neskelbtini).

2014-03-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas nustatė specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techniniam projektui.

2014-04-25 Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė L. P. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statyti naują gyvenamosios paskirties, vieno buto, 189.02 kv. m. bendrojo ploto pastatą - neypatingąjį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2015-12-18 L. P. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)išduoti pažymą apie statinio statybą ar rekonstrukciją be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

2015-12-18 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija L. P. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą ar rekonstrukciją be nukrypimų nuo esminių statinio projekto „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (atkūrimo) projektas“ sprendinių.

2015-12-18 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nebaigtas statyti pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas - 21 proc.

Inspekcija, atliko statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą procedūrą, ir 2020-08-19 surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes suprojektuoto pastato paskirtis (gyvenamoji) neatitinka esamos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties - miškų. Neparengtas joks teritorijų planavimo ar žemėtvarkinis dokumentas, numatantis statinio statybą

Statybos leidimas ginčijamas vienu pagrindu – išduotas leidimas vykdyti gyvenamojo namo statybą miško žemėje, kai miško žemėje tokia statyba negalima.

Miškų įstatymo (ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusi redakcija) 2 str. 3 d. nustatė, kad Miško žemė – tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pagal šias įstatymo nuostatas, miško žemėje galima tik statinių ir įrenginių, susijusių su mišku ir miškų ūkiu, statyba. Galimybės vykdyti kitų objektų statybą miško žemėje įstatymas nenumatė, kaip ir miško žemės naudojimo gyvenamajai namų valdai. Faktas, kad atsakovui L. P. nuosavybės teise priklauso miško žemėje esantis gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neginčijamas; neginčijamas šio statinio teisėtumas. Taip pat nėra ginčijama ir savininkų teisė rekonstruoti, remontuoti ar kitaip keisti savo turto kokybę. Tačiau šie darbai negali pažeisti miško žemės naudojimo sąlygų.

Miškų įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. ir 4 p. numatė, kad gali būti atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti; gali būti atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. numatė galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, o 9 p. - teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Taigi, prieš pradedant vykdyti statybos darbus, gyvenamojo namo savininkai turėjo pertvarkyti miško žemės sklypą. Tačiau to padaryta nebuvo ir buvo išduotas leidimas vykdyti statybą miško žemėje, todėl leidimas negali būti laikomas teisėtu, dėl to naikintinas.

Sprendžiant dėl ieškovo išduotos pažymos teisėtumo, pažymėtina, kad atsakovas L. P. savo atsikirtimus į šį reikalavimą grindžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 19 patvirtinti Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašu, tačiau šis teisės aktas neteko galios 2008-11-12. Ginčijamos pažymos išdavimo metu galiojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Pagal šio įstatymo (pirminė įstatymo redakcija) 8 str. 1 d. statybos valstybinės priežiūros funkcijas atlieka Inspekcija. Tarp šio straipsnio 2 dalyje numatytų statybos valstybinės priežiūros funkcijų numatyta statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimas (2 p.); statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas (4 p.). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 str. 1 d. nustato, kad Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pagal šio straipsnio 3 d. 5 p. pažyma neišduodama, jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Taigi, ieškovas, spręsdamas dėl pažymos apie statinio statybą ar rekonstrukciją be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, turėjo patikrinti ir statybos teisėtumą, tačiau to padaryta nebuvo ir Inspekcija 2015-12-18 išdavė atsakovui L. P. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri negalėjo būti išduota. Šios pažymos pagrindu L. P. Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybės teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Panaikinus pažymą, atsakovas L. P. įpareigojamas išregistruoti nebaigtą statybą iš Nekilnojamojo turto registro.

Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numato galimybę teismui leisti statytojui įteisinti savavališką statybą, jeigu tokia statyba yra galima pagal teisės aktus. Aukščiau minėtos Miškų įstatymo 4 str. ir 11 str. nuostatos galioja ir šiuo metu, todėl statyba rekonstruojant L. P. turimą gyvenamąjį namą, nurodytoje teritorijoje yra galima. Įvertinus tai, kad nei projektuotojas rengdamas namo rekonstrukcijos projektą, nei savivaldybės administracija, išdavusi leidimą statybai, nei pats ieškovas, patvirtinęs statybos atitikimą projektui nematė, kad statyba vykdoma miško žemėje, t. y. neteisėtai, namo nugriovimas, atsakovui neišnaudojus galimybių statinį įteisinti, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Todėl, šioje byloje nagrinėjamu atveju, tinkamiausia priemonė savavališkos statybos pasekmėms pašalinti būtų leidimas atsakovui L. P. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti gyvenamojo namo statybą. Tam būtina išspręsti žemės sklypo pertvarkymo klausimus, gauti teisėtą statybą leidžiantį dokumentą. Todėl atsakovui L. P. nustatomas terminas statybos padariniams įteisinti (Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 3 p.) Įvertinus tai, kad statybos įteisinimas sietinas ne tik su L. P., bet ir kitų asmenų veiksmais, L. P. nustatomas 1 metų terminas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

Neįteisinus statybos per teismo nustatytą terminą, neteisėtos statybos padariniai turės būti pašalinti kaltų asmenų lėšomis, o to nevykdant, tokia teisė suteiktina ieškovui.

Neteisėtos statybos rezultatas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas miško žemėję - yra visų atsakovų veiksmų pasekmė. Atsakovas L. P., būdamas miško žemės savininku inicijavo gyvenamojo namo rekonstrukciją miško žemėje, nors miško naudojimo sąlygas nustato Miškų įstatymas, t.y. aukščiausios galios teisės aktas, ir jo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Atsakovas UAB „A.“ parengė Miškų įstatymo reikalavimų neatitinkantį statinio projektą – suprojektavo gyvenamąjį namą miško žemėje. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija neįvykdė savo pareigos ir tiesioginės funkcijos – patikrinti projekto atitiktį teisės aktams ir sąlygas statybos leidimui išduoti. Atsakovų neteisėti veiksmai sudarė skirtingus to paties proceso etapus, tačiau pasekmes – neteisėtą statinį miško žemėje – sąlygojo atsakovo L. P., kaip statytojo, veiksmai. Todėl teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovai už neteisėtos statybos pasekmes yra atsakingi solidariai, nesant atsakovų veiksmų bendrumo pasekmių atžvilgiu ( CK 6.278 str. 1d.). Įvertinus atsakovų veiksmų reikšmę ir įtaką neteisėtos statybos procesui, darytina išvada, kad atsakovai yra lygiomis dalimis atsakingi už neteisėtos statybos rezultatą.

Ieškovas reikalaudamas įpareigoti L. P. nugriauti statinį, nurodo, kad tai turi būti padaryta kitų dviejų atsakovų lėšomis, o suteikus teisę tai padaryti ieškovui, griovimas turėtų būti vykdomas L. P. lėšomis. Tokio atsakomybės išskaidymo ieškovas nemotyvavo ir nepagrindė, nors ieškinyje nurodė, kad visų atsakovų atsakomybė yra solidari. Todėl atsakovui L. P. neįteisinus statybos, šios statybos padarinių šalinimo išlaidas turi pasidalinti visi trys atsakovai po lygiai nepriklausomai nuo to, kas vykdys padarinių šalinimo darbus.

Nors ieškovas, 2015-12-18 išduodamas atsakovui L. P. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą ar rekonstrukciją be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatliko savo pareigos turėjo patikrinti ir statybos teisėtumą, tačiau, kaip matyti iš 2020-11-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto ir jo priedų (vietos nuotraukų), po nebaigtos statybos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nebuvo atlikti jokie darbai tęsiant statybą. 2020-08-19 surašant patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) statybvietėje buvo fiksuoti tie patys pamatai, kurie buvo išduodant ginčijamą pažymą. Ši pažyma galėjo būti statybos teisėtumo patvirtinimu ir duoti pagrindą L. P. tęsti statybos procesą, tačiau L. P. netęsiant statybos darbų, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo neteisėta pažyma prisidėjo prie neteisėtos statybos padarinių atsiradimo. Taigi spręsti dėl ieškovo pareigos atlyginti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas nėra pagrindo.

Atsakovo L. P. argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino statybos leidimui ginčyti atmetami kaip nepagrįsti. Senaties terminas - tai terminas, per kurį asmuo gali ginti savo civilines teises pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Statybą leidžiantis dokumentas jokių civilinių teisinių pasekmių nesukuria. Tai tik dokumentas, žymintis civilinių teisių – nuosavybės teisių - įgijimo į sukuriamą daiktą etapą. Neteisėtas statybos leidimas sudaro sąlygas neteisėtos statybos padariniams – neteisėtam statiniui – atsirasti. Šios neteisėtos pasekmės yra tęstinio pobūdžio, ieškinio senaties terminas neteisėtos statybos padariniams šalinti prasideda kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Ta aplinkybė, kad statybą leidžiantis dokumentas ginčijamas praėjus trims mėnesiams nuo jo neteisėtumo nustatymo, t. y. praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymą bylų teisenos 33 str. nustatytą 1 mėnesio terminą, nedaro jo teisėtu atskirai nuo neteisėtos statybos padarinių. Šis terminas yra ne ieškinio senaties, bet procesinis administracinio akto apskundimo terminas ir jam netaikomos ieškinio senaties instituto taisyklės. Šiame kontekste pažymėtina, kad net atskirai neginčijant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, tai nebūtų kliūtis teismui jį vertinti ir spręsti dėl pačios statybos teisėtumo ir jos padarinių.

Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl iš esmės patenkinus ieškinį, žyminis mokestis (100 Eur) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (18,68 Eur) valstybei priteisiamos ir atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2014-04-25 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini);

panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015-12-18 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių;

įpareigoti L. P., per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti 2015-12-18 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktą statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;

įpareigoti atsakovą L. P. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybai (rekonstrukcijai);

per nustatyta 12 mėnesių terminą negavus naujo leidimo statybai, įpareigoti L. P. per 6 mėnesius nuo šio termino pabaigos savo, Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „A.“ lėšomis lygiomis dalimis nugriauti statinį - gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę;

L. P., nepašalinus gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius leisti pašalinti ir sutvarkyti statybvietę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, išieškant patirtas išlaidas iš L. P., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „ A.“ lygiomis dalimis.

Priteisti iš L. P., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „A.“ po 39,56 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.