- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- N-662-1074-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 47.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. vasario 25 d., 9.00 val., vykdant Institucijos operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. 02-250 nurodymus, patikrinus Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, nustatyta, kad bendrijos pirmininko už suteiktas paslaugas išduodami pinigų priėmimo kvitai nepilnai užpildyti, nėra visų privalomų rekvizitų: dokumento pavadinimo, ūkio subjekto kodo, kvitą išdavusio paslaugų pardavėjo parašo, kliento parašo, vardo ir pavardės. Tuo V. B. pažeidė finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.1, 6.2, 6.3, 6.7, 6.8 punktų reikalavimus, kuriuose nurodomi privalomi užpildyti pinigų priėmimo kvitų rekvizitai. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163⁵ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. kovo 10 d. nutarimu V. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 250 litų baudą.
II.
V. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad pažeidimo nepadarė, nes pinigai iš bendrijos narių buvo priimami kaip nario mokestis, o tai negali būti traktuojama kaip atsiskaitymas už prekes, paslaugas ir kt. Pažymėjo, kad pagal Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 10.3 punktą neprivalo išduoti pinigų priėmimo kvito.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Nurodė, kad V. B. padarytus pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, kvitų kopijos. Šiais įrodymais teismas neturėjo pagrindo abejoti, juos pripažino patikimais ir laikė, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. B. kaltę, padarius ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Pažymėjo, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, yra formalaus pobūdžio, padarytas dėl nežinojimo, todėl nelaikė jo šiurkščiu pažeidimu. Nurodė, kad į tai buvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, kadangi nuobauda paskirta sankcijos ribose - minimali. Laikė, kad paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o ATPK 30¹ straipsnio pagrindu neskirti ar sumažinti paskirtą nuobaudą nėra įstatyminio pagrindo. Nurodė, jog nagrinėjant administracinę bylą Institucijos atstovas paaiškino, kad ginčo nutarime padaryta rašymo apsirikimo klaida ir įrašytas Taisyklių 6.2 punktas, todėl iš kaltinimo šį punktą pašalino.
III.
V. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą atmetė motyvuojamojoje dalyje nepasisakydamas dėl jo skundo argumento - Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10.3 punkto taikymo. Mano, kad Institucija nepagrįstai netaikė Aprašo 10.3 punkto, nustatančio, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų ūkio subjektams, kurie asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimą įformina įmonės kasoje kasos pajamų orderiu. Teigia, kad tai, jog bendrijos narių susitarimu yra išduodamas atitinkamos formos kvitas už sumokėtą nario mokestį, nėra teisės aktų pažeidimas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad V. B. neteisingai traktuoja Aprašo 10.3 papunktį. Paaiškina, kad jeigu kiekviena įmoka būtų įforminama įmonės kasos pajamų orderiu, pinigų priėmimo kvitai nėra reikalingi. Įmonės kasos pajamų orderis turi rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą. Pabrėžia, kad bendrijoje kiekviena įmoka įmonės kasos pajamų orderiu nebuvo įforminama, todėl pinigų priėmimo kvituose, kaip tarpiniuose apskaitos dokumentuose, turėjo būti visi rekvizitai, numatyti Taisyklių 6 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas V. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.
Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šių taisyklių reikalavimai privalomi visiems ūkio subjektams, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, nustatytais atvejais pinigų priėmimo kvitus ir/arba pinigų išmokėjimo kvitus naudojantiems klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais.
Taisyklių 6.1, 6.3, 6.7, 6.8 punktuose įtvirtinta, kad kvite turi būti nurodyta dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, kodas, kvitą išrašiusio prekių (paslaugų) pardavėjo (supirkėjo) pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusio asmens) parašas, vardas ir pavardė, o klientui pageidaujant – kliento asmens kodas, gyvenamoji vieta.
Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte nurodyta, kad šio Aprašo reikalavimų privalo laikytis visi ūkio subjektai, kurie parduoda prekes arba teikia paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, arba superka prekes iš asmenų, atsiskaitydami su jais grynaisiais pinigais. Aprašo 10.3 punkte įtvirtinta, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų ūkio subjektams, kurie asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimą įformina įmonės kasoje kasos pajamų orderiu, vadovaudamiesi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. surašytas už tai, kad už suteiktas paslaugas išduodamuose pinigų priėmimo kvituose nėra visų privalomųjų rekvizitų, t. y. pažeisti Taisyklių 6.1, 6.3, 6.7, 6.8 punktų reikalavimai. Byloje nustatyta, kad V. B. iš bendrijos narių ėmė pinigus apmokėti už suteiktas paslaugas (darbuotojų atlyginimams, už suvartotą elektros energiją, vandenį, šiukšlių išvežimą) (b. l. 21). 2009 m. vasario 25 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad dienos pabaigoje yra atspausdinama informacija apie pinigines įplaukas ir išrašomas kasos pajamų orderis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad, jei orderis būtų išrašomas kiekvienam, būtų sunku pildyti. Nagrinėjamu atveju surenkama pinigų suma ir tada išrašomas kasos pajamų orderis (b. l. 21). Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pabrėžė, kad bendrijoje kiekviena įmoka įmonės kasos pajamų orderiu nebuvo įforminama. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. šios aplinkybės neneigia. Atsižvelgusi į išdėstytą teisinį reguliavimą bei faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl Aprašo 10.3 punkto taikymo. Taip pat pažymėtina, kad, nors apeliantas teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl skunde išdėstyto analogiško aukščiau nurodytajam argumento, tačiau iš apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (b. l. 20-22) matyti, kad šis skundo motyvas teismo buvo tiriamas, dėl jo savo parodymus davė Institucijos atstovas. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad neabejotinai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Aprašo 10.3 punktas V. B. vykdytai veiklai netaikytinas, darytina išvada, kad dėl šio apygardos administracinio teismo procesinio pažeidimo negalėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Kauno apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, jog V. B. už suteiktas paslaugas išdavė pinigų priėmimo kvitus, kurie neturėjo visų privalomų rekvizitų (b. l. 18), t. y. pažeidė Taisyklių 6.1, 6.3, 6.7 ir 6.8 punktų reikalavimus. V. B. padarytą pažeidimą Institucija teisingai kvalifikavo pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.