Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams, BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

N. A. nuteistas už tai, kad jis kartu su G. G. 2008 m. birželio 12 d., apie 17.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę pagrobti K. G. turtą, įsibrovė į jam priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur G. G. belaukiant virtuvėje, N. A. reikalavo iš K. G. atiduoti pinigus, o šiam atsisakius, sudavė 4 smūgius kumščiais į veido sritį, 3 kartus pašokinėjo ant krūtinės, smogė kėde su atlošu į galvos sritį, tuo jam padarė nosies kaulų, viršutinio žandikaulio lūžį gomurio srityje, dešiniųjų II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-to, kairiųjų IV-V-VI-VII-VIII-to šonkaulių viengubus lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, o taip pat daugybines kraujosruvas ir paviršutinius odos nubrozdinimus. Nuo padarytų sužalojimų visumos K. G. įvyko kvėpavimo veiklos sutrikimas, išsivystęs po galvos traumos įkvėpus kraują į plaučius, ir jis mirė. N. A. nužudžius K. G., G. G. ir N. A. pagrobė jo turtą: paką makaronų, 1,89 Lt vertės, kilogramą perlinių kruopų, 1,29 Lt vertės, juodą duoną, 2,99 Lt vertės, lagaminą, 50 Lt vertės, 7 garso kasetes su muzikiniais įrašais, bendros 73,50 Lt vertės, tai yra iš viso pagrobė turtą už bendrą 129,67 Lt sumą.

Apeliantas skunde tvirtina, kad jis nukentėjusiojo K. G. nenužudė ir tikrai nebuvo toks žiaurus, kokį bandoma jį parodyti. Tai, jo teigimu, patvirtina jo elgesys: kitą dieną nuėjo su G. G. pas nukentėjusįjį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir laukė, kol ji atvyks, niekur nepabėgo, padėdavo močiutei, pas kurią gyveno, taip pat pagelbėdavo kitiems žmonėms.

Apeliantas skunde taip pat nesupranta, kodėl jis už K. G. nužudymą yra nuteistas vienas, nors įvykio metu buvo nevienas, o su G. G., ir pastarajam yra paskirta mažesnė bausmė už tą patį nusikaltimą, negu jam kaip nepilnamečiui. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jam kaip nepilnamečiui, atsižvelgiant į jo amžių, anksčiau nurodytas aplinkybes, turėjo būti skiriama žymiai švelnesnė bausmė.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo N. A. gynėja prašo nuteistojo N. A. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, jų visumos pagrindu padarė išvadą, kad N. A. kartu su G. G., 2008 m.birželio 12 d., apie 17.00 val., iš anksto susitarę pagrobti K. G. turtą, įsibrovė į jam priklausantį butą, kur G. G. belaukiant virtuvėje, N. A. šiuo tikslu, kai K. G. atsisakė atiduoti pinigus, panaudojo prieš pastarąjį fizinį smurtą ir po to abu pagrobė svetimą, K. G. priklausantį turtą, tai yra padarė plėšimą, ir šią N. A. , kaip ir G. G., veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. N. A. , pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pastarojo veika – suduoti smūgiai į veido sritį, šokinėjimas ant krūtinės, smūgis kėdės atlošu į galvos sritį buvo tiesioginė K. G. mirties priežastis ir šiuos veiksmus N. A. atliko viršydamas susitarimo su G. G. dėl plėšimo ribas (vykdytojo ekscesas), nuosprendžiu taip pat nuteisė už tyčinį K. G. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, o G. G. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisino. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis dėl G. G. apeliacine tvarka nėra skundžiamas, apeliacinį skundą yra padavęs tik nuteistasis N. A. Jis apeliaciniame skunde be to, kad prašo sušvelninti jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat ginčija ir kai kurias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš jo paduoto apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog jis nesutinka visų pirma su teismo padaryta išvada, kad jis nužudė K. G. . Kita vertus, nors N. A. neigia nužudęs K. G. , taip pat mano, jog už K. G. nužudymą, už ką yra nuteistas teismo nuosprendžiu, turi atsakyti tik kartu su G. G., nes pastarasis buvo su juo įvykio vietoje. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą apeliacine tvarka patikrinus tiek, kiek to buvo prašoma paduotame apeliaciniame skunde, kolegija laiko, jog atsižvelgiant į nuteistojo N. A. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tenkinti jo apeliacinio skundo nėra pagrindo. Nuteistojo N. A. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra ne tik kad deklaratyvūs ir nepagrįsti, bet ir prieštarauja byloje surinktais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Kaip matyti, pats nuteistasis N. A. , nors skunde dabar ir neigia nužudęs K. G., visų jo proceso metu vykusių apklausų metų savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo niekada neneigė ir prisipažino, jog jis, siekdamas užvaldyti K. G. turtą, vartojo prieš jį fizinį smurtą, ir detaliai paaiškino kokiomis aplinkybėmis tai padarė. N. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. birželio 14 d. kaip įtariamasis parodė, kad 2008 m. birželio 12 d., apie 8.00 val., pas jį į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo broliai G. ir A. G. Trise išgėrė keturis 2 l talpos 8 laipsnių stiprumo butelius „Teisybės“ alaus. A. G. išėjo namo, o jis ir G. G. nuėjo pas A. Ž. toliau gerti alaus. Jis žinojo, kad K. G. gauna pensiją tą pačią dieną kaip ir jo močiutė – kiekvieno mėnesio 10 dieną, todėl, pritrūkus gėrimams pinigų, pasikvietė G. G. į lauką ir pasiūlė jam eiti pas K. G. „pasidaryti pinigų“ ir dar išgerti. G. G. iš pradžių nesutiko, bijojo eiti, sakė: „aš prie K. nelįsiu“, bet jis jį įkalbėjo, sakydamas: „galėsi nelįsti“. Apie 15.30-16 val. abu nuėjo prie K. G. gyvenamojo namo, bet lauko durys buvo užrakintos. Jis G. G. pasakęs: „palauk prie durų, aš įlipsiu antena“, nuėjo prie antenos stovo ir juo užlipo iki antro aukšto. Pro atidarytą langą įlipo į vidų, laiptais nusileido į pirmą aukštą ir, atrakinęs lauko duris, į vidų įleido G. G. Abu įėjo į virtuvę. G. G. pasiliko virtuvėje, o jis nuėjo į gretimą kambarį, kuriame miegojo K. G. Nuklojo antklodę ir K. G. pabudo. Jo paklausė: „kur pinigai?“. K. G. pasakė, kad neturi. Tada jis K. G. dešine ranka, kumščiu trenkė į žandą, nosį ir burną, iš viso suduodamas keturis smūgius. K. G. bandė šauktis pagalbos, bėgti link durų, tačiau jis pakišo K. G. koją ir šis pagriuvo. Jis tada kojomis užšoko K. G. ant krūtinės ir tris kartus pašokinėjo. Po to dar nuėjo į virtuvę, atsinešė iš ten kėdę su atlošu ir trenkė su ja K. G. į galvą, nuo ko nulūžo net viena kėdės koja (t. 2, b. l. 126-129). 2008 m. liepos 24 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 133-147) N. A. parodė apie tas pačias įvykio aplinkybes ir pademonstravo, kur ir kaip sudavė smūgius K. G., šokinėjo ant jo krūtinės, sudavė jam kėde. N. A. 2009 m. vasario 11 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 130) ir 2009 m. vasario 24 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 2, b. l. 132) patvirtino savo parodymus, duotus ankstesnės, 2008 m. birželio 14 d. vykusiosios, jo apklausos, ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, jog jie yra teisingi ir prašė jais vadovautis. N. A. savo kaltės nužudžius K. G. dėl savanaudiškų paskatų neneigė ir apklausiant jį pirmosios instancijos teisme. Jis visų pirmosios instancijos teisme vykusių jo apklausų metu taip pat pripažino, kad siekdamas užvaldyti K. G. turtą, vartojo prieš jį fizinį smurtą ir sudavė K. G. keturis smūgius kumščiu į veido sritį, šokinėjo ant krūtinės ir po to dar sudavė kėdės atlošu į galvos sritį. Tokiu būdu pats nuteistasis N. A. savo parodymais patvirtino, jog jis atliko prieš K. G. smurtinius veiksmus, nuo kurių, kaip nustatyta atlikto K. G. lavono tyrimo metu, K. G. mirė. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad teismo medicinos ekspertas nustatė, jog K. G. lavone tyrimo metu nustatyti sužalojimai – nosies kaulų, viršutinio žandikaulio lūžis gomurio srityje, dešiniųjų II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX –to, kairiųjų IV-V-VI-VII-VIII-to šonkaulių viengubi lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujosruvos liežuvio raumenyse, poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje, vokuose, nosies sparneliuose, lūpų gleivinėje, kairiame skruoste, kairėje plaštakoje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, paviršutiniai dešinio skruosto, nosies šaknies, nosies viršūnės, kairio skruosto, kairio antakio, kairės plaštakos, dešinės krūtinės ląstos pusės odos nubrozdinimai – buvo padaryti būtent sumušant K. G. galvą ir krūtinės ląstą kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kas atininka N. A. parodymams apie jo prieš K. G. pavartoto smurto pobūdį. Pagal specialisto duotas išvadas, visų šių sužalojimų visuma lėmė K. G. mirtį. K. G. mirties priežastis buvo kvėpavimo veiklos sutrikimas, išsivystęs po galvos traumos jam įkvėpus kraują į plaučius (t. 1, b. l. 58-61). Todėl, esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, nuteistojo N. A. apeliacinio skundo teiginys, jog jis K. G. nenužudė, atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad K. G. mirtį sąlygojo sužalojimai, kuriuos 2008 m. birželio 12 d. padarė būtent N. A., suduodamas K. G. smūgius ranka, kėdės atlošu į galvos sritį, šokinėdamas nukentėjusiajam ant krūtinės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie kolegijai būtų pagrindas abejoti anksčiau minėtais nuteistojo N. A. parodymais apie jo prieš K. G. pavartotą fizinį smurtą, siekiant užvaldyti pastarojo turtą, kartu ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog K. G. nužudė būtent N. A. Tenkinti nuteistojo N. A. apeliacinio skundo prašymą kaip bendrininką už K. G. nužudymą nuteisti dar ir G. G., nes šis, kaip nurodo apeliantas, su juo buvo įvykio vietoje, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šie nuteistojo N. A. aiškinimai nėra nauji. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. A. taip pat yra nurodęs, jog ne jis vienas mušė K. G. , su juo įvykio vietoje buvo G. G. ir šis taip pat įspyrė keletą smūgių be sąmonės gulinčiam nukentėjusiajam, dėl ko, jo teigimu, jie yra abu kalti dėl K. G. mirties. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo N. A. parodymus išanalizavęs, įvertinęs juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, atmetė. Nuosprendyje pažymėta, kad nuteistasis N. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, aiškindamas, kokius veiksmus atliko G. G. plėšimo metu, nebuvo nuoseklus, negalėjo detalizuoti G. G. veiksmų, todėl tokie nuteistojo N. A. parodymai, nesant kitų objektyvių duomenų, jog N. A. ir G. G. buvo iš anksto susitarę mušti K. G. , nėra pakankami paneigti nuteistojo G. G. parodymus ir šį nuteisti kaip bendrininką už K. G. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismo išvados daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. BPK neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad galėtų būti daroma išvada, jog įvykdyta nusikalstama veika, kad asmuo kaltas tos veikos padarymu ir pan. Reikia vadovautis taisykle, jog visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Nagrinėjamoje byloje iš tiesų jokių neginčijamų įrodymų, kad G. G. bendrininkavo su N. A. nužudant K. G., nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats nuteistasis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme visada neigė savo kaltę dėl K. G. nužudymo, tvirtino, jog jis K. G. smūgių nesudavė. Pagal nuteistojo G. G. parodymus, kai N. A. metaliniu televizijos antenos stovu užlipo iki antro aukšto, pro langą pateko į namą ir atrakino duris, jis įėjo į namą, nuėjo į virtuvę ir joje liko. Iš virtuvės girdėjo kaip N. A. K. G. klausė: „kur pinigai?“, matė, kaip N. A. krausto K. G. kelnių kišenes ir kaip N. A. lovoje gulinčiam K. G. kumščiais 4 – 5 kartus sudavė į veidą. Ištisai mušimo nestebėjo - būdamas virtuvėje, ieškojo kruopų. Tačiau, kai pamatė, kad N. A. šokinėja K. G. ant krūtinės, nuėjo į kambarį ir patraukė jį nuo K. G. į virtuvę, sakydamas: „varom iš čia“. Tačiau N. A. ištrūko, čiupo kėdę ir, grįžęs į miegamąjį, trenkė ja K. G. į galvą. K. G. buvo kruvinas, gulėjo nejudėdamas. Tai, kad G. G., užvaldant K. G. turtą, prieš K. G. fizinio smurto nenaudojo, ikiteisminio tyrimo metu visada tvirtino ir nuteistasis N. A. Kaip jau minėta, N. A. kategoriškai tvirtino, jog jis K. G. mušė vienas. Pagal N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių teisingumą jis patvirtino ne vienoje jo vykusioje apklausoje, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynėjui, G. G. bijojo eiti pas K. G. , sakė, jog prie K. G. nelįs, o patekęs į namą buvo virtuvėje ir fizinio smurto prieš K. G. nenaudojo, net bandė jam sutrukdyti mušti nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teisme 2009 m. kovo 31 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu N. A. patvirtino šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašė jais vadovautis, pripažindamas, jog šių apklausų metu duoti jo parodymai apie jo atliktus smurtinius veiksmus prieš K. G. , kad jis K. G. mušė vienas, yra teisingi. N. A. to pačio teisiamojo posėdžio metu vėliau iš dalies bandė keisti šiuos savo parodymus, pradėjo tvirtinti, jog ne jis vienas mušė K. G. , su juo įvykio vietoje buvęs G. G. taip pat įspyrė keletą smūgių be sąmonės gulinčiam nukentėjusiajam, dėl to jie yra abu kalti dėl K. G. mirties (t. 3, b. l. 6). Tačiau 2009 m. balandžio 20 d. teisiamojo posėdžio metu atsakinėdamas į kolegijos pirmininko klausimus, N. A. jau suabejojo savo duotais parodymais, jog G. G. spyrė nukentėjusiajam ir negalėjo kategoriškai patvirtinti jų teisingumo. N. A. neatmetė galimybės, jog jam galėjo pasirodyti, kad G. G. spyrė, kai pastarasis bandė jį atitraukti nuo K. G. (t. 3, b. l. 9). Esant tokiems nuteistojo N. A. parodymams, byloje neatmetama galimybė, jog N. A. tokiu būdu bandė sušvelninti savo atsakomybę ir G. G. apkalbėjo. Liudytojas A. G., kurio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais taip pat buvo grindžiamas G. G. pareikštas kaltinimas dėl K. G. nužudymo, apklaustas pirmosios instancijos teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam G. G. ir N. A. sakė, jog jie mušė K. G. Liudytojas jau kategoriškai tvirtino, jog G. G. ir N. A. jam apie tai nieko nesakė. Jis, pabudęs apie 23.30 - 24.00 val., pamatė, kad, namuose jau buvo G. G. ir N. A. Jie buvo išsivirę makaronų sriubos. Tačiau iš kur jie gavo makaronų neklausė, nors žinojo, kad namuose makaronų nėra. Namuose taip pat matė senovinį rudos ar juodos spalvos lagaminą. Kažkuris iš jų pasakė jam tik, kad visi minėti daiktai: lagaminas, kasetės, makaronai, duona yra iš K. G. namų. Kitų, išskyrus anksčiau minėtus nuteistojo N. A. ir šiuos liudytojo A. G. parodymus, kurie dėl savo turinio prieštaringumo kelia pagrįstas abejones dėl savo teisingumo, byloje objektyvių įrodymų, jog G. G. mušė K. G. ir turėjo tyčia nužudyti K. G., tarp jo ir N. A. buvo susitarimas dėl smurto vartojimo prieš K. G., nėra. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka G. G. kaltei dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo pagrįsti ir pastarąjį išteisino. Naujų duomenų apie tai, kad K. G. buvo nužudytas kitokiomis aplinkybėmis negu nustatė pirmosios instancijos teismas, tai yra, kad G. G. atliko kokius nors veiksmus, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, jog N. A. K. G. nužudė veikdamas kartu su G. G. kaip bendrininkai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra nustatyta. Tokių duomenų nenurodo ir nuteistasis N. A. savo apeliaciniame skunde, tik deklaratyviai teigia, jog už K. G. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų turi atsakyti ir G. G., nes buvo su juo įvykio vietoje. Todėl nagrinėjamoje byloje pagal tas faktines aplinkybes, kurios yra nustatytos, nėra pagrindo daryti išvados, jog N. A. nepagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Nėra pagrindo tenkinti ir tos nuteistojo N. A. apeliacinio skundo dalies, kur jis prašo švelninti jam teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Teismo nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl nuteistajam N. A. bausmių už padarytus nusikaltimus paskyrimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neatsirado jokių naujų pagrindų paskirtų bausmių sušvelninimui.

Teismas, skirdamas bausmes nuteistajam N. A. už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytais ypatumais nepilnamečiams. N. A. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskyrė nežymiai didesnes laisvės atėmimo bausmes negu minėtų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis nepilnamečiui. Teismas paskyrė N. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimą aštuoneriems metams, o pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą ketveriems metams. Dar labiau sušvelninti šias išsamiais motyvais paremtas bausmes nėra jokio pagrindo. Nors N. A. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, N. A. yra jauno amžiaus, ir tai yra svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmes už padarytus nusikaltimus, tačiau jos negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmę teisingumo vykdyme. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. N. A. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tačiau jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, vienas iš jų priskiriamas labai sunkių, kitas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis) – N. A. apiplėšė įsibrovęs į patalpą nukentėjusįjį K. G. ir tyčia dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė. N. A. anksčiau jau buvo teistas už nusikaltimo nuosavybei padarymą, taip pat buvo ne kartą baustas už įvairius administracinius pažeidimus, charakterizuojamas neigiamai, kas rodo, jog N. A. dėl anksčiau padaryto nusikaltimo jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirta bausmė jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes tai, kad jis plėšimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, o K. G. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl esant tokiems bylos duomenims, N. A. paskirtos bausmės nėra per griežtos, jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Nuteistajam galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo ribas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.