- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- eII-111-1096/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01892-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28431-2025 (ROIK: 25290119780).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28431-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25290119780 (toliau – ir Nutarimas) A. G. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. lapkričio 9 d. 14.35 val., Zujūnų, Vilniuje, vairavo transporto priemonę pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir už tai jam skirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 19 mėnesių, bei konfiskavimas, konfiskuoti transporto priemonės, automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (el. 1 t., b. l. 21-24).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui A. G. pateikė skundą, prašydamas pakeisti nutarimą.
Skunde pareiškėjas teigia, kad su skiriama 900 Eur bauda sutinka. Nesutinka dėl skiriamos administracinės poveikio priemonės, t. y. specialiosios teisės atėmimo 19 mėnesių laikotarpiui, ir daikto vertės konfiskavimu. Šis tyrėjos priimtas sprendimas jam sukėlė daug streso, mano, kad buvo pažeistos jo kaip žmogaus teisės (el. b. l. 27-28).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Institucija atsiliepime pažymi, kad Pareiškėjas nuo 2018 m. administracine tvarka buvo baustas 94 kartus, iš jų – už šiurkščius KET, t. y. vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones (5 kartus) ir daugybinius leistino važiavimo greičio viršijimus. Šios aplinkybės charakterizuoja Pareiškėjo asmenybę kaip sistemingai pažeidinėjančią teisės aktų reikalavimus ir nepaisančią nustatytos teisinės tvarkos, taip pat patvirtina, kad anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų. Be to, Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – iki šiol nėra sumokėtos. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, priimtas Nutarimas yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas (el. b. l. 96-98).
Pareiškėjas A. G. į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (siunčiant teismo šaukimą registruotu ir elektroniniu paštu, ir telefonu). 2026 m. sausio 7 d. pakartotinai buvo pakartotinai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Likus kelioms minutėms iki suplanuoto posėdžio (2026 m. sausio 14 d. 9:30 val.) buvo susisiekta su Pareiškėju, kuris nurodė, kad apie teismo posėdį pamiršo, jame nedalyvaus, nuotoliu neprisijungs. Vykstant teismo posėdžiui ir apklausiant liudytoją, susisiekė su teisėjos padėjėja, išreiškė norą dalyvauti nuotoliniu būdu arba perkelti į kitą dieną. Su rašytiniu prašymu susipažinta tik po teismo posėdžio. Prašymas pateiktas 2026 m. sausio 14 d. 9:46 val., t. y. jau vykstant teismo posėdžiui. Teismas, įvertinęs asmens prašymą nusprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokios objektyvios priežasties, kodėl neatvyko į teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo neatvykimas į teismo posėdį vertintinas kaip neatvykimas be pateisinamos priežasties. Pareiškėjui žinant apie teismo posėdį ir neatvykstant į jį, neinformuojant apie neatvykimo priežastis iš anksto ir prašymo „perkelti“ teismo posėdį pateikimas ne prieš posėdį, o post factum (po to, kai padaryta), eliminavo teismui galimybę spręsti dėl suplanuotos proceso eigos (liudytojo apklausos, kuris atvyko ir buvo apklaustas), todėl pareiškėjas prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl tokių savo veiksmų. Kaip minėta, teismas pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis (pareiškėjas nurodo, kad pamiršo apie posėdį) nesvarbiomis, ir atmetė šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (teismo rezoliucija, el. b. l. 107).
Liudytoju apklausiamas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. G. yra buvęs jo kaimynas, ten jau negyvena. Jie bendravo kaip kaimynai. Jie tik vėliau sužinojo, kad A. G. neturi teisės su angliškomis teisėmis važinėti Lietuvoje. Automobilis priklauso močiutei. Močiutei (duomenys neskelbtini) metai. Močiutė nevairuoja automobilio. Automobilio valdytojas – jis. Močiutė neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį pirko kai močiutė dar nebuvo ligoninėje. Ji serga (duomenys neskelbtini), guli specialioje ligoninėje. Automobilį pirko, nes reikėjo važinėti. Automobilis pirktas močiutės vardu. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, jis važinėja tuo automobiliu. Automobilis yra „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu kiekvieną dieną važinėja į darbą. Tuo pačiu automobiliu važiavo ir A. G., nes jis buvo pagiringas, bijojo važiuoti pats, todėl paprašė A. G.. Jie važiavo kartu nuplauti mašią ir į parduotuvę. Ką pirko A. G., jis nežino. Retai kada duoda automobilį kaimynui, tačiau tai buvo tokia diena, kad blogai jautėsi, tai prašė A. G. nuvežti. Jis klausė ar A. G. turi vairuotojo pažymėjimą, jis pats matė šio asmens pažymėjimą. A. G. rodė pažymėjimą, buvo galiojantis. Vairuotojo pažymėjimas yra angliškas. A. G. visą gyvenimą gyvena Lietuvoje, 20 metų gal daugiau. Šiuo metu A. G. virš (duomenys neskelbtini) metai. Vienu metu dirbo Anglijoje, tai gavo vairuotojo pažymėjimą. Neprisimena, kada tiksliai A. G. dirbo Anglijoje. Jie kaimynai yra 20 metų, maždaug tiek pat laiko ir bendrauja. Įvykio diena policijos pareigūnai sustabdė sankryžoje, prie „Norfos“, Vilniaus mieste, Pilaitėje. Automobilis yra jo, automobilį jam grąžino. Šio automobilio vertė 3 000 Eur. Įsigijo prieš 3-4 metus. Jis nežino ar A. G. vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas. Kartais A. G. vartoja alkoholį, kaip ir visi asmenys. Jis nežino kur A. G. dirba. I. M. gyvena specializuotuose senelių globos namuose. Močiutei demencija nustatyta prieš 1-2 metus (el. b. l. 112-113).
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai praneštą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.
Skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 9 d. 14.35 val., Zujūnų, Vilniuje, vairavo transporto priemonę pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti, šiais veiksmais pažeidęs KET 14 punktą (el. b. l. 21-24).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu (el. b. l. 3-4), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (el. b. l. 5; 17), liudytojo paaiškinimais (el. b. l. 7), ir kita byloje esančia rašytine medžiaga.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. paaiškino, kad A. G. yra jo kaimynas. Jie bendravo kaip kaimynai. Jis tik vėliau sužinojo, kad A. G. neturi teisės su angliškomis teisėmis važinėti Lietuvoje. Vairuotas automobilis priklauso jo močiutei. Močiutei (duomenys neskelbtini) metai. Močiutė nevairuoja automobilio. Automobilio valdytojas – jis. Močiutė neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį pirko, kai močiutė dar nebuvo ligoninėje. Ji serga (duomenys neskelbtini), guli specialioje ligoninėje. <...> Automobilis yra „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu jis kiekvieną dieną važinėja į darbą. Tuo pačiu automobiliu važiavo ir A. G., nes jis buvo pagiringas, bijojo važiuoti pats, todėl paprašė A. G.. <...> Prieš važiuojant paklausė A. G., ar turi vairuotojo pažymėjimą, šis parodė vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimas buvo angliškas. <...> Įvykio dieną policijos pareigūnai sustabdė sankryžoje, prie „Norfos“, Vilniaus mieste, Pilaitėje. Automobilis yra jo, automobilį jam grąžino. Šio automobilio vertė 3 000 Eur (el. b. l. 112-113).
Pareiškėjas A. G. skunde nurodė, kad su bauda sutinka, tačiau nesutinka su specialiosios teisės atėmimu ir konfiskavimu. Prašė peržiūrėti, ar Institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas. Institucija pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, negali būti taikyta, kadangi nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taip pat Institucija yra pažymėjusi, kad Pareiškėjas nuo 2018 m. yra baustas 94 kartus, tame tarpe už šiukščius KET pažeidimus (el. b. l. 96-98).
Byloje nėra ginčo dėl įvykio aplinkybių, pareiškėjas skunde nurodė, kad sutinka su bauda. Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyta, kad „atsiprašom, neturėjom pikto kėslo“.
Pareiškėjas A. G. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti pakartotinai.
Pagal ANK 40 straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per nustatytą terminą padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Bet kurioje aptariamo ANK 424 straipsnio dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje aptarto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024). A. G. 2024 m. birželio 6 d. nutarimu (ROIK 24242704203) patrauktas atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Paskirta 375 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. naujo pažeidimo padarymo dieną nebuvo įvykdęs paskirtos nuobaudos, o specialioji teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sugrąžinta (įgyta). Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. G. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, kai tai padaryta pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui už šio nusižengimo padarymą paskirta 900 Eur bauda.
Nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatyta Pareiškėjo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nurodyta, kad A. G. penkerių metų laikotarpyje daugybę kartų baustas administracine tvarka dėl įvairių administracinių pažeidimų, taip pat smulkiąsias vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir kt., skirtos baudos nėra apmokėtos (el. b. l. 29-85). Teismo vertinimu, pareiškėjas turi daug galiojančių nuobaudų, kas rodo asmens nusistovėjusias nuostatas paskirtų baudų nemokėti, ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės nuobaudos, jam teigiamos įtakos nepadarė.
A. G. padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu, nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą, turi gyvenamąją vietą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda. Teismo vertinimu, pareiškėjui pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka tinkamai įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą ir pareiškėjo asmenybę.
Dėl specialiosios teisės atėmimo
ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirta poveikio priemonė - specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 19 mėnesių. Pateiktu skundu Pareiškėjas prašo, sutrumpinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.
ANR duomenimis A. G. penkerių metų laikotarpyje ne vieną kartą baustas už administracinius pažeidimus, daugiausiai už smulkias vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus ir kt. Pažeidimai dažniausiai įtakoti alkoholio vartojimo (el. b. l. 29-85). Administraciniai nusižengimai daromi sistemingai, pastoviai ir pagal ANR išrašą baudos yra neapmokamos. Jis turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. A. G. praeityje baustas ir už KET pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nėra vyraujantys visų jo daromų pažeidimų kontekste (el. b. l. 29-85).
Paskutinį kartą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 9 mėnesiams – taikytas 2024 m. birželio 6 d. nutarimu (ROIK 24242704203) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Paskirta 375 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Skirta administracinio poveikio priemonė laikotarpiui nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2025 m. kovo 25 d.
Už tos pačios rūšies pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 ir/ar 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), baustas 3 kartus: 2021 m. sausio 28 d. nutarimu (ROIK 201225207116); 2021 m. sausio 29 d. nutarimu (ROIK 20124989516); 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu (ROIK 20122404567).
Pareiškėjas baustas už KET pažeidimus tokius, kaip saugos diržo neužsisegimą; būdamas neblaivus ir važiuodamas dviračiu apgadino automobilį; greičio viršijimą.
Kaip minėta, 2021 m. nustatyti trys pažeidimai susiję su tuo, kad A. G. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, po to analogiškas įvykis nustatytas 2024 m. ir šioje byloje nagrinėjamas įvykis, padarytas 2025 m. lapkričio 9 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. naujo pažeidimo padarymo dieną nebuvo įvykdęs paskirtos nuobaudos, o specialioji teisė vairuoti transporto priemones nebuvo įgyta (sugrąžinta). Esant šioms aplinkybėms, A. G. veika laikytina padaryta pakartotinai, kas ir leido jo padarytą nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Kita vertus, pakankamai ilgi laiko tarpai tarp pažeidimų, numatytų ANK 424 straipsnyje, padarymo, neleidžia daryti išvados, kad A. G. sistemingai ir piktybiškai pažeidžia Kelių eismo taisyklių draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
Liudytoju apklaustas vairuoto automobilio valdytojas D. M. nurodė, kad A. G. turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą Jungtinėje Karalystėje. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo veiksmai yra mažesnio pavojingumo nei asmens, kuris apskritai niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, veiksmai. Kita vertus, byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių A. G. privalėjo vairuoti automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir jam žinomi reikalavimai, jog jis turi įgyti (susigrąžinti) teisę vairuoti transporto priemones savo valstybėje, tačiau to ilgą laiką nedaro.
Teismas, visapusiškai įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonių skyrimui, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju A. G. specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 19 mėnesių yra per griežtas, todėl terminas yra mažinamas iki 10 mėnesių.
Dėl administracinio poveikio priemonės –turto vertės konfiskavimo
Pareiškėjas A. G. prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimo.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą šio straipsnio 3 dalyje ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas šiuo atveju nėra privalomas, o yra taikomas teismo nuožiūra, įvertinus visas šiam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes.
Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių <...>, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste bei analizuojant administracinio nusižengimo bylos medžiagą nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad nagrinėjamu atveju A. G. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, pažeidimą daro pakartotinai. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pažeidimui padaryti panaudojo transporto priemonę. Teismo vertinimu, nėra abejonių, kad A. G. administracinio nusižengimo padarymo metu vairuotas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sąvoką.
Institucija, nustačiusi, kad A. G. ne pirmą kartą vairuoja automobilius, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nusprendė vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies pagrindu iš pažeidėjo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (3220 Eur).
Iš teismų sistemos informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro, matyti, kad „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra I. M., valdytojas D. M..
Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. paaiškino, kad A. G. yra jo kaimynas. Vairuotas automobilis priklauso jo močiutei. Močiutei (duomenys neskelbtini) metai. Močiutė nevairuoja automobilio. Automobilio valdytojas – jis. Močiutė neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį pirko, kai močiutė dar nebuvo ligoninėje. Ji serga (duomenys neskelbtini), guli specialioje ligoninėje. <...> Automobilis yra „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu jis kiekvieną dieną važinėja į darbą. Tuo pačiu automobiliu važiavo ir A. G., nes jis buvo pagiringas, bijojo važiuoti pats, todėl paprašė A. G.. <...> Prieš važiuojant paklausė A. G., ar turi vairuotojo pažymėjimą, šis parodė vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimas buvo angliškas. <...> Įvykio dieną policijos pareigūnai sustabdė sankryžoje, prie „Norfos“, Vilniaus mieste, Pilaitėje. Automobilis yra jo, automobilį jam grąžino. Šio automobilio vertė 3 000 Eur (el. b. l. 112-113).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis „Toyota Auris“ vidutinė rinkos kainos vertė 3220 Eur.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismai vertindami parenkamosios, o ne privalomos skirti administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumą, protingumą ir proporcingumą, negali palikti nuošalyje ANK 34 straipsnyje nurodytų būtinų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-52-489/2024), t. y. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt. aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvų administracinio poveikio priemonė – automobilio vertės konfiskavimas buvo skirta, atsižvelgiant į tai, kad „asmuo sistemingai daro šiurkščius KET pažeidimus, penkių metų bėgyje už automobilio vairavimą neturint teisės baudžiamas penktą kartą<...>“.
Šiame teismo sprendime jau buvo analizuotas ANR išrašas apie A. G. padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per pastaruosius 5 metus. Kaip minėta, A. G. daug kartų baustas už administracinius pažeidimus, daugiausiai už smulkias vagystes, pažeidimus, susijusius su viešąja tvarka, kurie dažniausiai įtakoti alkoholio vartojimo ir kt. (el. b. l. 29-85). Administraciniai nusižengimai daromi sistemingai, pastoviai ir pagal ANR išrašą baudos yra neapmokamos. Jis turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. A. G. praeityje baustas ir už KET pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nėra vyraujantys visų jo daromų pažeidimų kontekste (el. b. l. 29-85).
Iš byloje esančio ANR išrašo matyti, kad už tos pačios rūšies pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio skirtingose dalyse (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), baustas 4 kartus: 2021 m. sausio 28 d. nutarimu (ROIK 201225207116); 2021 m. sausio 29 d. nutarimu (ROIK 20124989516); 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu (ROIK 20122404567), 2024 m. birželio 6 d. nutarimu (ROIK 24242704203). Pareiškėjas baustas už KET pažeidimus tokius, kaip saugos diržo neužsisegimą; būdamas neblaivus ir važiuodamas dviračiu apgadino automobilį; greičio viršijimą, tačiau negalima teigti, kad KET pažeidimai pastaruoju metu daromi pastoviai.
Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad turto ar jo vertės konfiskavimas pagal A. G. inkriminuotą straipsnį nėra imperatyvus, o tik galimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis), todėl įvertinus padarytą administracinį nusižengimą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad Institucija nutarimu nepagrįstai taikė automobilio vertės konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28431-2025 (ROIK: 25290119780) pakeisti:
1) A. G., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti nuo 19 mėnesių iki 10 mėnesių.
2) A. G., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės –transporto priemonės, automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.