- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 1-293-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43335-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Advokatai
- Renata Narbutienė
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Čepaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį 2 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinant su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskiriant galutinę bausmę – 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 3 mėnesių 13 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2012 m. sausio 9 d. išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos (teistumai išnykę),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 17.30 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su N. S. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į kaktą, vieną kartą kumščiu sudavė į nosį ir vieną kartą delnu per veidą, padarydamas nukentėjusiajai muštines paviršines žaizdeles nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį su kraujosruvomis akių vokuose, taip tyčia nesunkiai sutrikdė N. S. sveikatą. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, jog rugsėjo 9 dieną po darbo nuvažiavo pas N. į namus (duomenys neskelbtini). Jis išgėrė degtinės, o ji – vyno. Kalbėjosi apie jo motiną, jis pasikarščiavo ir delnu sudavė į kaktą, po to kumščiu į nosį, iš viso sudavė tris smūgius. Neigiamai vertina savo veiksmus ir gailisi. Buvo atsiprašęs nukentėjusiosios, bet ji nenorėjo jo klausyti. Dabar dar kartą atsiprašo. Nukentėjusios civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka dalimis sumokėti jai 2 000 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 17.30 val., pas ją į svečius atvažiavo V. B.. Pokalbio su juo metu, ji jam pasakė, kad reikia klausyti ne tėvų, o pačiam priimti sprendimus. V. B. tai nepatiko ir jis sudavė kairės rankos kumščiu jai į kaktą. Ji nusisuko, paėmė šlapią rankšluostį pridėti prie kaktos. Pastarasis tuo metu dar kumščiu sudavė jai į nosį, po ko jai pradėjo bėgti kraujas. Trečią kartą jis trenkė jai delnu per veidą. Daugiau jis jos nemušė. Lazdynų ligoninėje jai konstatavo nosies kaulo lūžį (b. l. 10–11). Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad jai buvo sulaužytas nosies kaulas, buvo mėlynės po abiem akim, gumbas virš dešinio antakio. Veidas buvo visas ištinęs. Ji jautė nepatogumus dėl skausmo, nes negalėjo rodytis viešumoje (b. l. 14–15).
Iš 2016 m. rugsėjo 12 d. N. S. pareiškimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., būnant namie su draugu V. B., šis pasakė, kad ji apkalbinėja jo šeimą, tada trenkė jai per galvą, davė į nosį. Pradėjo bėgti kraujas, tačiau jis dar jai trenkė. Jai sulaužyta nosis (b. l. 5).
Iš 2016 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), kuriame grumtynių pėdsakų neaptikta (b. l. 6–8).
Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. G 2823/2016(01) matyti, kad N. S. padarytos muštinės paviršinės žaizdelės nosies nugarėlėje, paveikus briauna turinčiu daiktu, nosies kaulų lūžis su kraujosruvomis akių vokuose, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. rugsėjo 9 d.). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 22).
Pagal 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis asmeninio konflikto su nukentėjusiąja metu ranka tris kartus sudavė pastarajai į veido sritį. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jos draugas V. B. sudavė jai kairės rankos kumščiu į kaktą, kumščiu sudavė jai į nosį, trečią kartą trenkė jai delnu per veidą. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: pareiškimas, apžiūros protokolas, specialisto išvada.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis V. B. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo veiksmus vertino kritiškai, pripažino, kad suklydo, gailėjosi, išreiškė norą susitaikyti su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu atleido kaltinamajam, patvirtino, kad kaltinamasis atlygino jai 200 Eur neturtinės žalos, susitarė su kaltinamuoju dėl 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalimis, kitos dalies civilinio ieškinio nepalaiko. Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytas susitaikymo protokolas ir susitarimas dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad sutarta dėl 2 000 Eur žalos atlyginimo, iš kurių 200 Eur kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai teisminio bylos nagrinėjimo metu, o kitą dalį įsipareigojo atlyginti periodiniais mokėjimais (b. l. 152–153). Be to, kaltinamasis Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino 59,56 Eur turtinės žalos (b. l. 139), o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 460,08 Eur turtinės žalos (b. l. 167). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę, ankstesnės veikos nebuvo smurtinės (b. l. 46–47). Kaltinamasis šiuo metu dirba ir gyvena Airijoje. Grįžo į Lietuvą, kad būtų išnagrinėta byla. Ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo pastangas keisti savo netinkamą elgesį. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. B. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V. B. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Kaltinamojo ir nukentėjusios teisminio bylos nagrinėjimo metu sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštus civilinius ieškinius ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, šie ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 1 d.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 161–162), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. B. (V. B.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja N. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 28 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurio sąlygas V. B. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai N. S. 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur žalą per 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 1 d., kiekvieną mėnesį mokant po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 59,56 Eur žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 460,08 Eur žalos atlyginimo atmesti.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.