Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo (pavadinimas pakeistas į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas) ieškinį atsakovei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai (pavadinimas pakeistas į Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija) dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, tretieji asmenys – Klaipėdos evangelikų reformatų parapija, Panevėžio evangelikų reformatų parapija, A. K., valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija nuo 1997 metų neteisėtai veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (religinės bendruomenės) vardu; priteisti iš atsakovės nepagrįstai įgytą nekilnojamąjį turtą: pastatą – maldos namus, esančius Santakos g. 1, Nemunėlio Radviliškio mstl., Biržų sav., pastatą – bažnyčią, esantį Vytauto g. 2, Biržai, pastatą – bažnyčią bei kiemo statinius, esančius Salamiesčio mstl., Alizavo sen., Kupiškio r. sav., pastatą – bažnyčią, pastatą – varpinę su kitais statiniais, esančius Švobiškio k., Joniškėlio sen., Pasvalio r., pastatą – maldos namus, esančius Pylimo g. 18, Vilniuje, pastatą – maldos namus, esančius Papilio mstl., Papilio sen., Biržų r. sav.Atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. rugpjūčio 24 d. gautas prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi šalių prašymą tenkino, patvirtino jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija pripažino, kad nuo 1997 metų neteisėtai veikė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (religinės bendruomenės) vardu, o šalys susitarė, jog visas taikos sutartyje išvardintas atsakovei priklausantis turtas grąžinamas ieškovei.Nutartyje teismas konstatavo, jog šalys, susipažinusios su byloje atlikta teologine bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertize, sutiko su joje padarytomis išvadomis ir nutarė ginčą baigti taikiai, o iš taikos sutarties patvirtinimo kylančios teisinės pasekmės joms žinomos ir suprantamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo A. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti, ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti civilinę bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. A-3959-575/2016 (naujas bylos numeris A-1293-575/2017). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Taikos sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo ir šiuo metu nėra tinkamai atstovaujama, dėl ko taikos sutartyje išreikšta ydinga jos valia. Anksčiau trečiasis asmuo byloje veikė kaip atsakovės atstovas ir su ieškiniu nesutiko, tačiau dabar, pakeitus atsakovės valdymo organus, jie, veikdami išimtinai ieškovės interesas, sutiko sudaryti byloje taikos sutartį, kuria iš esmės pripažino visus ieškinio reikalavimus. Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, dėl ko turi būti panaikinta. Trečiasis asmuo yra kreipęsis į administracinį teismą su skundu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl jos sprendimo pakeisti Juridinių asmenų registre esančią informaciją apie atsakovės valdymo organus. Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiojo asmens skundą atmetė, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiuo metu byla dar neišnagrinėta, dėl ko egzistuoja pagrindas panaikinus skundžiamą nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis teismas priims galutinį sprendimą byloje. Ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodas ir atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą nutraukti arba skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Skundžiama nutartis buvo priimta teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka, metu, atidedant jos paskelbimą, todėl teismas, nurodydamas, jog ji gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, netinkamai vadovavosi civilinio proceso normomis. Nutartis galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo jos priėmimo ir šį terminą trečiasis asmuo praleido. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Analogiškas trečiojo asmens prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą jau du kartus buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, tačiau abu kartus buvo atmestas. Skunde trečiasis asmuo nepateikia jokių argumentų, susijusių su taikos sutarties prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Viešajame registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju duomenys apie atsakovės atstovus yra galiojantys, todėl taikos sutartis laikytina sudaryta teisėtai. Administracinė byla, dėl kurios nagrinėjimo apeliantas prašo stabdyti šią civilinę bylą, neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi joje nagrinėjamas trečiojo asmens skundas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadų teisėtumo. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – Juridinių asmenų registro išrašų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog Juridinių asmenų registro išrašai teismui yra tiesiogiai prieinami, atsisako juos priimti ir grąžina pateikusiems asmenims.

Dėl apelianto teisės apskųsti teismo nutartį

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė ir atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo nutraukti apeliacinį procesą remiantis tuo, jog trečiasis asmuo A. K. praleido nutarties apskundimo terminą. Nurodo, jog skundžiama nutartis galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo jos priėmimo, o apeliantas šį terminą praleido. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsiliepime į atskirąjį skundą daroma iš esmės teisinga išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo jos priėmimo. Tokią išvadą patvirtinta aplinkybė, jog taikos sutarties patvirtinimo klausimas buvo išnagrinėtas 2016 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka metu, atidėjus nutarties paskelbimą 2016 m. rugpjūčio 25 d. (t. 12, b. l. 14-17), bei CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirieji skundai (dėl nutarties priimtos žodinio proceso tvarka – teismo pastaba) gali būti paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti šalių prašymą nutraukti nagrinėjamą apeliacinį procesą. Atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d., 338 str.). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs kitokį nei numatyta įstatyme jos apskundimo terminą (per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos), galėjo suklaidinti apeliantą ir leido jam pagrįstai manyti, kad reikia vadovautis būtent teismo nurodytu apskundimo terminu. Negana to, pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija trečiajam asmeniui pratęsdamas terminą atskirajam skundui paduoti, pateiktą skundą priimdamas bei nustatydamas terminą atsiliepimams pateikti, suteikė A. K. teisę tokį skundą paduoti, kas, nors ir aiškiai to neįvardinus, galėtų būti traktuojama kaip teismo teisės ex officio spręsti dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo įgyvendinimas (CPK 78 str. 1 d.)Pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą priėmus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi teisės tokio pirmosios instancijos teismo veiksmo kvescionuoti, todėl laiko, jog apelianto atskirasis skundas buvo tinkamai priimtas bei yra nagrinėtinas apeliacinio proceso tvarka, o ieškovės bei atsakovės prašymas nutraukti apeliacinį procesą atmestinas.

Dėl skundžiamos nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, teisėtumo

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė išplaukia iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.). Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti ribojamas. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.Nagrinėjamu atveju apeliantas A. K. atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta bylos šalių – ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo ir atsakovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos – taikos sutartis. Nurodo, jog ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, kadangi tiek sudarant taikos sutartį, tiek ir šiuo metu atsakovę byloje atstovauja asmenys, veikiantys priešingai atsakovės interesams, ir pasirašydami taikos sutartį jie išreiškė ydingą atsakovės valią. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.Bylos duomenimis nustatyta, jog teisme buvo nagrinėjamas civilinis ginčas pagal ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo ieškinį atsakovei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo. Byloje buvo atlikta teologinė bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertizė. Atsižvelgdamos į ekspertizės akte padarytas, atsakovės pozicijai byloje iš esmės nenaudingas išvadas, šalys sutarė bylą baigti taikos sutartimi. Šią sutartį atsakovės vardu pasirašė kunigas R. S., kuris, remiantis Juridinių asmenų registro išrašu, taikos sutarties sudarymo metu (2016 m. rugpjūčio 23 d.) turėjo teisę veikti atsakovės vardu. Pažymėtina, jog Juridinių asmenų registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.).Nors apeliantas, dalyvaujantis byloje kaip trečiasis asmuo atsakovės pusėje, nurodo, kad atskiruoju skundu siekia apginti atsakovės interesus, kaip jau minėta, atsakovė su taikos sutarties sąlygomis sutiko bei siekė jog jos būtų patvirtintos teismo. Tokios pozicijos atsakovė laikosi ir atsiliepime į atskirąjį skundą. Todėl darytina išvada, jog ginčydamas aptariamą nutartį apeliantas gina ne atsakovės, bet išimtinai savo interesus, kurie, kaip jau minėta, priešingi atsakovės, kurios pusėje bylos nagrinėjime jis dalyvauja, interesams. Aplinkybių, kodėl sudaryta taikos sutartis pažeidžia apelianto interesus, A. K. teismui nenurodė, o teismas taip pat jų nenustatė, dėl ko laikytina, jog minėti interesai taikos sutartimi pažeisti nebuvo. Taip pat spręstina, kad aplinkybė, jog A. K. kitoje byloje, nagrinėjamoje administracinio proceso tvarka, ginčija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas dėl duomenų apie pasikeitusius atsakovės valdymo organus įtraukimo į Juridinių asmenų registrą, vertintina kaip neturinti teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimo kontekste. Ginčijamais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmais, remiantis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pateiktais duomenimis, buvo pakeisti Juridinių asmenų registre esantys įrašai dėl asmenų, galinčių atstovauti atsakovę, o ne priimti patys sprendimai dėl tokių asmenų išrinkimo. Kaip minėta, taikos sutarties pasirašymo metu kunigas R. S. veikė kaip atsakovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos atstovas. Atstovauti atsakovei jis buvo išrinktas Lietuvos evangelikų reformatų Sinode (visuotiniame tikinčiųjų suvažiavime) ir išreiškė atsakovės valią pasirašyti taikos sutartį, o tai, kad ši valiai būtų ydinga, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nekonstatuoja esant.

Dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą

Apeliantas A. K. atskirajame skunde taip pat pateikė prašymą, panaikinus skundžiamą nutartį, remiantis CPK 163 straipsnio 3 dalimi, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-3959-575/2016. Apeliantas nurodo, jog minėtoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas yra reikšmingas nagrinėjant šią bylą. CPK 162³ straipsnyje reglamentuojama, jog bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui.Nagrinėjamu atveju laikytina, jog nekonstatavus pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria šioje byloje patvirtinta šalių taikos sutartis, nėra pagrindo nagrinėti apelianto prašymo dėl bylos sustabdymo, kadangi skundžiama nutartimi byla buvo nutraukta ir procesiniai veiksmai, kuriuos apeliantas siekia sustabdyti, joje atliekami nebus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nors atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė ir atsakovė pateikė prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui pateikti nebuvo. Dėl šios priežasties prašymas netenkintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.