- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-43-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Rimantas Savickas, Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Kėdainių
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 43 – 227 / 2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą suinteresuotam asmeniui Kėdainių r.2-ojo notarų biuro notarei Onai Olesikienei dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašė panaikinti Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Onos Olesikienės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą- išduoti paveldėjimo teisės liudijimą M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po jo senelio S. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.
Nurodė, kad S. L. 2001-10-12 testamentu savo turtą paliko broliui, o vėlesniu 2001-11-05 testamentu - savo sūnui D. L., kuris yra tuo pačiu yra pareiškėjos nepilnamečio sūnaus M. L. tėvas. Todėl testamentinis įpėdinis po S. L. mirties(mirė(duomenys neskelbtini)) yra D. L.. Kadangi pastarasis per tris mėnesius nepriėmė palikimo ir nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl paveldima pagal įstatymą. Pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinių ratui priskirtinas mirusiojo S. L. sūnus D. L. , o vaikaitis M. - antros eilės, nes mirusiojo S. L. sutuoktinė R. L. mirė (duomenys neskelbtini) t.y anksčiau už S. L.. Dėl to, kad D. L. palikimo nepriėmė pagal įstatymą per nustatytą terminą, sutinkamai su CK 5.11 str.2d. paveldi antros eilės įpėdinis Mantas. Notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą M. L. dėl to, kad yra S. L. surašyti du testamentai, nepagrįstas, nes vėlyvesnis testamentas panaikina pirmesnį, o įpėdinis, kuriam buvo paliktas visas turtas vėlyvesniuoju testamentu per įstatymo nustatytą terminą šio palikimo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi skundą atmetė(b.l.5).
Nurodė, kad iš nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą matyti, kad yra surašyti du testamentai ir notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla. Įpėdiniai gali priimti palikimą keliais būdais :faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus apie palikimo priėmimą(CK 5.50 str.2d). Byloje nėra duomenų, kad įpėdiniai pagal testamentą būtų atsisakę palikimo. Pagal įstatymą paveldimą, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 str2d). Testamentai nenuginčyti , jie nėra nepripažinti negaliojančiais.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad per įstatymų nustatytą terminą testamentiniai įpėdiniai nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, faktiškai turto nevaldo( šiuo metu turtas paliktas be priežiūros), niekas nesikreipė į teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Paveldėjimo byla užvesta tik pagal jos(pareiškėjos)sūnaus M. L. prašymą. Jei testamentiniai įpėdiniai žinojo apie S. L. mirtį, tačiau per 3 mėn. laiko nesikreipė į notarą, darytina išvada, jog paveldėti po S. L. mirties likusį turtą- atsisako. Nurodo, kad ji, atstovaudama sūnui M. L., testamentų neginčija.
Atsiliepimas
Atsiliepime notarė tvirtina priėmusi pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas(CPK 337 str.1p).
Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą(Ck 5.2 str.1d). Pareiškėja M. L. paveldėjimą į senelio S. L. palikimą kildina iš įstatymo- CK 5.11 str.1d.2p, kuomet yra surašyti du testamentai skirtingų asmenų naudai, iš kurių paskesnysis testamentas surašytas mirusiojo sūnaus D. L., priskirtino pagal įstatymą 1-os eilės įpėdinių ratui, naudai. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas atmesdamas A. L. skundą skundžiamojoje nutartyje, pagal įstatymą paveldimą tik tada, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Testamentai nenuginčyti , jie nėra nepripažinti negaliojančiais ir nėra duomenų, kad įpėdiniai pagal testamentą būtų atsisakę palikimo. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas neturėjo pagrindo naikinti Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro 2007-11-27d. nutarimo, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą- išduoti M. L. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Skundžiama nutartis neprieštarauja CK ir CPK nuostatoms, bylos medžiagai ir apeliantė nenuneigė apylinkės teismo nustatytų aplinkybių ir padarytos išvados
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Kėdainių rajono 2- ojo notarų biuras ir pareiškėja žino apie du testamentus, bei konkrečius asmenis, kurių naudai jie surašyti. Tačiau nežinoma, ar patys testamentiniai įpėdiniai žino apie mirusiojo S. L. valią , išreikštą testamentuose. T.y. nėra byloje nėra duomenų, ar palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus S. L. mirtį, įvykdė CK 5.33 straipsnio reikalavimus, tai yra, ar paskyrė testamentų paskelbimo dieną ir apie ją pranešė žinomiems įpėdiniams, bei kitiems suinteresuotiems asmenims, ar ėmėsi priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą , gyvenamą vietą ir kiek įmanomai greičiau pranešti jiems testamento turinį, nes testamentiniai įpėdiniai gali net nežinoti apie jų naudai surašytus testamentus. Taigi, asmenys tik sužinoję apie tokios teisės turėjimą, gali spręsti ar ją įgyvendinti. Šiuo atveju tai ypač aktualu, nes, kaip nurodyta skunde, pirmąjį testamentą testatorius surašė savo brolio naudai. Be to, tik iš testamentų turinio paaiškėja, ar testamentais paliktas tas pats, ar skirtingas turtas ir ar jais testatorius paskyrė visą savo turtą. Todėl ta aplinkybė, jog paveldėjimo byla užvesta tik pagal D. L., ar jo įstatyminės atstovės pareiškimą , esmės skundžiamos nutarties pagrįstumui, neturi. Kolegija sutinka su apeliante, kad palikimas turi būti priimamas per 3 mėnesius laiko CK 5.50 str. nustatytais būdais, tačiau terminą praleidus, bei įrodžius svarbias praleidimo priežastis, jis gali būti pratęstas įstatymu nustatyta tvarka(CK 5.57 str.). Be to, tuo atveju, jei asmenims paveldėjimo teisė atsiranda tik tuomet, kai kito įpėdiniai palikimo nepriima, kaip yra šioje byloje, jie gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos(CK 5.50 str.4d). Vadinasi, 3 mėnesių terminas palikimui priimti pradedamas skaičiuoti M. L. atveju nuo 2007-09-11.
Esant visoms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pagrindo naikinti skundžiama apylinkės teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra. Kolegija absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas(CPK 337 str.1p). Atmetus atskirtąjį skundą iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. L., a.k(duomenys neskelbtini) 10 Lt(dešimt litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.