Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2010-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-398-830/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-02
Bylos Nr.
2-398-830/2010
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00287-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Pareiškėjas
D. B., D.
Suinteresuotas asmuo
R. P.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-398-830/2010(Proceso Nr. 2-15-3-00287-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija: 128.2, 116.1(S)BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 2 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Loretai Klezienei,dalyvaujant pareiškėjo D. B. atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Zaukevičiui,suinteresuotam asmeniui R. P.,nedalyvaujant pareiškėjui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog jis po mamos I. B. mirties pradėdamas faktiškai valdyti priėmė palikimą. Pareiškime nurodo, kad jo mama I. B. mirė 1995-04-09. Po jos mirties atsirado palikimas – ½ buto su rūsiu, unikalus numeris 3697-2005-0011:0016, esantis Biržų mieste, Vytauto g. 31-15. Po mamos mirties pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti – gyveno paveldėtame bute, rūpinosi kaip savu. Į palikimo vietos notarą nesikreipė, tačiau palikimą faktiškai pradėjo valdyti. 2009-09-22 mirė pareiškėjo tėvas. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pilnai patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – pareiškėjo sesuo R. P. nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu pilnai sutinka ir prašo jį tenkinti, nes būtent pareiškėjas priėmė mamos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Daugiau įpėdinių nėra. Pareiškimas tenkintinas visiškai. Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė sekančias aplinkybes. I. B. mirė 1995-04-09 (b.l. 8). Romas A. B. mirė 2009-09-22 (b.l. 9). Pareiškėjas yra mirusių I. B. ir R.A. B. sūnus (b.l. 13). Po I. B. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 17). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad I. B. nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio Biržų mieste, Vytauto g. 31-15 (b.l. 14-15).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal 1964 m. CK 568 str. palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. CK 587 str. 2 d. nurodyta, kad yra laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad paveldėtojas tuos veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiškai palikimo priėmimo santykiai reglamentuoti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d., t.y. palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Palikimo priėmimas, tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimo įgyti visas teises į palikimą. Teismas mano, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties. D. B. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti palikimą, t.y. pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą, todėl priėmimo faktas gali būti konstatuotas tik teismo keliu. Tokiu būdu, yra teisinės prielaidos pareiškėjui kreiptis tokio fakto nustatymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str.1 d.), o prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui turtinių teisių atsiradimą. Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p. numato galimybę nustatyti palikimo priėmimo faktą. Teismo nuomone, prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę faktas pagal nurodytą faktą gali būti nustatomas, nes pareiškėja negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

n u sprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1995 m. balandžio 9 d., palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.

Priteisti iš pareiškėjo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,05 Lt (dvylika litų 5 ct) pašto išlaidų, valstybei.

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas