Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įgaliotajam atstovui Vaidotui Jasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 184 str. 1 d., 183 str. 1 d., 215 str. 1 d., 222 str. 1 d., 183 str. 3 d., 183 str. 2 d.,

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama pagal BK 223 str. 1 d., 229 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji D. S., dirbdama (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus ir būdama atsakinga už buhalterinę apskaitą, finansines – ūkines operacijas, buhalterinių įrašų teisingumą, patikėtų lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis dokumentus bei užtikrinti jų teisėtumą, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia pasisavino jai patikėtą (duomenys neskelbtini) priklausančią 1200 litų pinigų sumą sekančiomis aplinkybėmis:

1) sudarydama 2004 m. rugsėjo mėn. atlyginimų priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį Nr. 10, nurodė 800 Lt jai išmokėtą avansą, kurio gavimas apskaitos dokumentais nepagrįstas, bei iš priskaičiuoto ir išmokėto 2004 m. rugsėjo mėnesiui 1028,16 Lt atlyginimo neatėmusi 800 Lt, tokiu būdu tyčia pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 800 Lt pinigų sumą,

2) pasirašydama 2004 m. gruodžio mėn. avansų priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 13, patvirtino 600 Lt avanso gavimą, tačiau 2004 m. gruodžio mėn. atlyginimų priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 13 nurodė, kad gavo 200 Lt avansą. Tokiu būdu, pasididindama 2004 m. gruodžio mėn. priklausantį išmokėti atlyginimą, tyčia pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 400 Lt pinigų sumą.

Kaltinamoji D. S., dirbdama (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus ir būdama atsakinga už buhalterinę apskaitą, finansines – ūkines operacijas, buhalterinių įrašų teisingumą, patikėtų lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis dokumentus bei užtikrinti jų teisėtumą ir naudodamasi (duomenys neskelbtini) seniūnės I. M. žodiniu nurodymu jai suteikta teise 2002-06-28 sutarties su AB „DnB Nord“ banku dėl sąskaitos Nr. 11130619 pagrindu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiose AB „DnB Nord“ banke, perduodant mokėjimo pavedimus elektroniniu būdu internetiniu tinklu, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2002-11-18 iki 2009-08-21 (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais, atliktais elektroninėje bankininkystėje suvedus pastarajai ir seniūnei išduotus vartotojo ID kodus, slaptažodžius bei elektroninės bankininkystės kodų kortelių duomenis, tyčia pasisavino jai patikėtą (duomenys neskelbtini) priklausančią didelės vertės 213966 litų 12 ct pinigų sumą sekančiomis aplinkybėmis:

1) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2003-08-08 sąskaitos Nr. 11130619) AB DnB NORD banke laikotarpiu nuo 2002-11-18 iki 2004-10-10 mokėjimo pavedimais, nurodant mokėjimo paskirtį „už prekes kreditan D. T. sutart. Nr. LGV2093001“ per 18 kartų iš viso pervedė 2552,29 Lt į UAB „Snoro lizingas“ (kodas 2492689) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (senas Nr. 13467072), o būtent:

2002-11-18 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 237, - 96,91 Lt;

2002-12-12 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 272, - 96,91 Lt;

2003-01-14 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 13, - 96,91 Lt;

2003-02-12 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 36, - 96,91 Lt;

2003-03-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 49, - 96,91 Lt;

2003-04-16 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 70, - 96,91 Lt;

2003-05-16 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 84, - 96,91 Lt;

2003-06-05 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 119, - 96,91 Lt;

2003-07-01 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 141 - 96,91 Lt;

2003-08-08 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 162 - 96,91 Lt;

2003-09-11 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 183 -96,91 Lt;

2003-10-31 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 239 - 96,91 Lt;

2003-11-27 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 262 - 96,91 Lt;

2003-12-31 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 309 - 96,91 Lt;

2004-06-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 140 - 193,82 Lt;

2004-07-08 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 155 - 193,82 Lt;

2004-09-03 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 178 - 193,82 Lt;

2004-10-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 198 - 614,09 Lt;

Tokiu būdu D. S., pervesdama 2552,29 Lt sumą į UAB „Snoro lizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (senas Nr. 13467072) pagal sutartį Nr. LGV2093001 už jos prekes, pirktas kreditan, ir šios sumos iš jai priklausančio atlyginimo neišskaičiuodama, tyčia pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 2552,29 Lt pinigų sumą,

2) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke 2004-01-06 mokėjimo pavedimu Nr. 1, ūkinės operacijos nepagrįsdama apskaitos dokumentais, pervedė 274,39 Lt į savo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke, nurodant mokėjimo paskirtį „Mokėjimo kortelių papildymas pagal pateiktą sąrašą“. Tokiu būdu D. S. tyčia pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 274,39 Lt pinigų sumą,

3) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke 2004-12-29 mokėjimo pavedimu Nr. 258, ūkinės operacijos nepagrįsdama apskaitos dokumentais, pervedė 220 Lt į savo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Tokiu būdu D. S. tyčia pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 220 Lt pinigų sumą,

4) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke 2005-03-01 mokėjimo pavedimu Nr. 15, ūkinių operacijų nepagrįsdama apskaitos dokumentais, pervedė 686,89 Lt į savo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) DnB Nord banke, nurodant mokėjimo paskirtį „darbo užm. į korteles“, bei 2005-03-01 mokėjimo pavedimu Nr. 25 pervedė 440 Lt į savo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Tokiu būdu D. S. tyčia pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 1126,89 Lt pinigų sumą,

5) laikotarpiu nuo 2005-05-16 iki 2005-12-21 mokėjimo pavedimais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip iš viso pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 31949 litų pinigų sumą, o būtent:

iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2005 metus pervedė:

- 2005-07-01 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 186, nurodant mokėjimo paskirtį „sutartis Nr. 045005180500535“ pervedė 1800 litų;

- 2005-08-03 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 200, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2005-08-18 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 216, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1000 litų;

- 2005-08-24 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 224, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2005-09-06 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 236, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1000 litų;

- 2005-09-12 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 239, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2005-09-14 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 241, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2005-10-18 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 271, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2005-10-20 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 275, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2005-11-16 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 290, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 500 litų;

- 2005-12-15 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 308, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2005 metus pervedė:

- 2005-05-16 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 148, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1400 litų;

- 2005-07-29 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 196, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2005-08-30 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 227, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 500 litų;

- 2005-09-23 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 250, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1099 litų;

- 2005-10-20 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 274, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2005-10-27 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 278, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1000 litų;

- 2005-10-29 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 280, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2005-12-21 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 323, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2005 metus pervedė:

- 2005-05-16 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 149, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1650 litų;

- 2005-09-15 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 247, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2005-10-29 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 281, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1000 litų,

6) laikotarpiu nuo 2006-04-14 iki 2006-12-22 mokėjimo pavedimais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus į jai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip iš viso pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 28565 litų pinigų sumą, o būtent:

iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2006 metus pervedė:

- 2006-04-14 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 391, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2006-05-03 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 397, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2006-06-02 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 420, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 465 litų;

- 2006-10-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 500, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2500 litų;

- 2006-10-13 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 502, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2006-10-31 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 509, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 5000 litų;

- 2006-11-29 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 527, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2006-12-01 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 528, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 5000 litų;

- 2006-12-15 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 553, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 3000 litų;

- 2006-12-18 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 557, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2006-12-22 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 391, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1000 litų;

iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2006 m. pervedė:

- 2006-04-19 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 392, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2006-10-27 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 507, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1100 litų,

7) laikotarpiu nuo 2007-01-22 iki 2007-11-08 mokėjimo pavedimais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus į jai priklausančias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip iš viso pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 61475,37 lito pinigų sumą, o būtent:

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2007 metus pervedė:

- 2007-01-22 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 599, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2007-01-29 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 600, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 5000 litų;

- 2007-02-05 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 614, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 5000 litų;

- 2007-02-23 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 615, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2500 litų;

- 2007-02-28 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 617, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2007-03-23 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 638, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 700 litų;

- 2007-03-30 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 645, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 600 litų;

- 2007-04-06 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 15, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1000 litų;

- 2007-04-20 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 18, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1000 litų;

- 2007-04-27 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 21, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 600 litų;

- 2007-05-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 34, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 5000 litų;

- 2007-05-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 35, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 3000 litų;

- 2007-05-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 36, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2007-05-14 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 37, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 6000 litų;

- 2007-05-14 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 38, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2007-06-05 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 58, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2007-11-08 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 170, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2700 litų;

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2007 metus pervedė:

- 2007-03-02 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 626-1, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 3500 litų;

- 2007-06-01 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 53-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pervedimas“ pervedė 3000 litų;

- 2007-06-05 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 59-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pervedimas“ pervedė 1000 litų;

- 2007-06-14 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 67, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 500 litų;

- 2007-07-05 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 93-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pervedimas“ pervedė 2523,12 litų;

- 2007-07-05 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 94-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pervedimas“ pervedė 1852,25 litų;

- 2007-08-31 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 108-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pervedimas“ pervedė 3000 litų;

- 2007-11-08 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 171-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pervedimas“ pervedė 1500 litų;

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2007 metus pervedė:

- 2007-10-31 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 164, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų,

8) laikotarpiu nuo 2008-01-20 iki 2008-12-31 mokėjimo pavedimais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus į jai priklausančias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip iš viso pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 47311,33 lito pinigų sumą, o būtent:

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2008 metus pervedė:

- 2008-01-20 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 216, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 3500 litų;

- 2008-01-30 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 227, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1500 litų;

- 2008-04-25 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 285, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2000 litų;

- 2008-06-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 323, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 2500 litų;

- 2008-07-04 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 334, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 7000 litų;

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2008 metus pervedė:

- 2008-05-16 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 302-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1000 litų;

- 2008-07-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 337-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1500 litų;

- 2008-07-23 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 342-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 4000 litų;

- 2008-08-07 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 361-6, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 2546,19 litų;

- 2008-08-14 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 368-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1500 litų;

- 2008-08-29 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 369-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 2000 litų;

- 2008-08-29 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 370-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1600 litų;

- 2008-09-04 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 376-6, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1528,13 litų;

- 2008-09-19 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 386-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1542,89 litų;

- 2008-10-08 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 393-8, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 2514,12 litų;

- 2008-11-17 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 423-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1500 litų;

- 2008-12-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 448-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 2500 litų;

- 2008-12-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 452-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1500 litų;

- 2008-12-31 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 483-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 3880 litų;

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2008 metus pervedė:

- 2008-11-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 408-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 700 litų;

- 2008-11-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 407-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1000 litų,

9) laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-08-21 mokėjimo pavedimais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus į jai priklausančias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip iš viso pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančią 40491,85 lito pinigų sumą, o būtent:

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2009 metus pervedė:

- 2009-02-02 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr.492, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 1200 litų;

- 2009-04-08 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 575-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pervedimas“ pervedė 2500 litų;

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2009 metus pervedė:

- 2009-01-26 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 489-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1900 litų;

- 2009-03-10 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 543-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 2000 litų;

- 2009-03-25 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 556-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 300 litų;

- 2009-03-27 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 560-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 350 litų;

- 2009-04-02 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 562-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1328,40 litų;

- 2009-04-08 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 572-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 4000 litų;

- 2009-05-14 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 596-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1500 litų;

- 2009-05-25 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 601-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1700 litų;

- 2009-05-27 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 605-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1000 litų;

- 2009-06-12 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 628-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 2000 litų;

- 2009-06-23 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 635-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1000 litų;

- 2009-06-30 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 644-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 2828 litų;

- 2009-08-21 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 500-1, nurodant mokėjimo paskirtį „darbo užmokestis ir kitos išmokos“ pervedė 2300 litų;

- 2009-08-21 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 500-1, nurodant mokėjimo paskirtį „darbo užmokestis ir kitos išmokos“ pervedė 4500 litų;

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2009 metus pervedė:

- 2009-04-30 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 589-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1500 litų;

- 2009-06-01 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 607-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1000 litų;

- 2009-06-04 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 615-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1500 litų;

- 2009-06-26 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 637-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1000 litų;

- 2009-06-30 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 642-1, nurodant mokėjimo paskirtį „sąrašinis pavedimas“ pervedė 1085,45 litų;

į D. S. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2009 metus pervedė:

- 2009-02-16 mokėjimo pavedimu, dokumento Nr. 532, nurodant mokėjimo paskirtį „už paslaugas“ pervedė 4000 litų.

Kaltinamoji D. S., dirbdama (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, užimamų pareigų pagrindu būdama atsakinga už buhalterinę apskaitą, finansines – ūkines operacijas, buhalterinių įrašų teisingumą, patikėtų lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-08-31 (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas “1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2005-05-16 iki 2009-08-21 104 atvejais mokėjimo pavedimais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrindė iš viso 209792,55 Lt pervedimą į savo asmenines sąskaitas, iš jų: 2005 m. – 31949,00 Lt, 2006 m. – 28565,00 Lt, 2007 m. – 61475,37 Lt, 2008 m. – 47311,33 Lt, 2009 m. – 40491,85 Lt.:

1) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2009-08-21 82 atvejais (mokėjimo nurodymuose nurodė mokėjimo paskirtį „už paslaugas“, „sutartis Nr. 045005180500535“, „sąrašinis pervedimas“, „darbo užmokestis ir kitos išmokos“) iš viso 178258,10 Lt lėšų pervedimą į D. S. sąskaitas:

- Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2009-04-08 46 atvejais – 105565 Lt, iš jų: 2005 m. – 16800 Lt, 2006 m. – 25965 Lt, 2007 m. – 42600 Lt, 2008 m. – 16500 Lt, 2009 m. – 3700 Lt;

- Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke laikotarpiu nuo 2007-02-03 iki 2009-08-21 36 atvejais – 72693,10 Lt, iš jų: 2007 m. – 16875,37 Lt, 2008 m. – 29111,33 Lt, 2009 m. – 26706,40 Lt;

2) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke laikotarpiu nuo 2005-05-16 iki 2009-06-30 14 atvejų (mokėjimo nurodymuose nurodė mokėjimo paskirtį „už paslaugas“, „sąrašinis pervedimas“) iš viso 20535,45 Lt lėšų pervedimą į D. S. sąskaitas:

- Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke laikotarpiu nuo 2005-05-16 iki 2009-02-16 iš viso 7 atvejais – 12750,00 Lt, iš jų: 2005 m. – 4150,00 Lt, 2006 m. – 2600,00 Lt, 2007 m. – 2000,00 Lt, 2009 m. – 4000,00 Lt;

- sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke laikotarpiu nuo 2008-11-10 iki 2009-06-30 7 atvejais – 7785,45 Lt, iš jų: 2008 m. – 1700,00 Lt, 2009 m. – 6085,45 Lt;

3) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke laikotarpiu nuo 2005-05-16 iki 2005-12-21 8 atvejais (mokėjimo nurodymuose nurodė mokėjimo paskirtį „už paslaugas“) iš viso 10999,00 Lt lėšų pervedimą į D. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke;

be to, ji iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke 2005-03-01 mokėjimo pavedimu Nr. 15 pagrindė 686,89 Lt pervedimą į vyr. buhalterės D. T. kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke, nurodant mokėjimo paskirtį „darbo užm. į korteles“, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke 2005-03-01 mokėjimo pavedimu Nr. 25 440,00 Lt į vyr. buhalterės D. T. kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, tačiau šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais (priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraščiais).

Dėl nurodytų D. S. pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2009-08-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji I. M., būdama (duomenys neskelbtini) seniūnė ir atsakinga laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2009-08-31 už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio nuostatas „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad apskaitos dokumentai turi būti saugomi 10 metų („Nustatyti, kad <...> valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams...“), nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų: 22 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis UAB „Bite Lietuva“ laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2009-07-31 22 atvejais pagrindė paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) iš viso už 6679,69 Lt., laikotarpio nuo 2001-01-01 iki 2006-07-31, nuo 2006-11-01 iki 2007-02-28 darbo laiko apskaitos žiniaraščių; laikotarpio nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31, nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 darbo užmokesčio priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraščių; vyr. buhalterės D. T. darbo užmokesčio komunalinėje tarnyboje 2002 m. kortelės pažymos; seniūnės I. M. ir vyr. buhalterės D. T. 2006 m. kortelių pažymų; sąrašų darbuotojų, kuriems mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2005-02-01 iki 2006-12-07 15 atvejų pagrindė iš viso 16907,57 Lt atlyginimų pervedimą į korteles; laikotarpio nuo 2005-11-01 iki 2005-12-31 spec. lėšų piniginių dokumentų; laikotarpio nuo 2005-07-01 iki 2006-12-31 piniginių dokumentų; laikotarpio nuo 2001-03-21 iki 2001-05-13 (Nr. 21) ir nuo 2001-11-30 iki 2002-02-17 (Nr. 27 ir Nr. 28) kasos knygų, todėl negalima nustatyti, ar pagrįstai priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31, nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 (duomenys neskelbtini) seniūnei I. M. ir vyr. buhalterei D. S.. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31 veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės, rezultatų ir įvertinti turto, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-08-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji I. M., būdama (duomenys neskelbtini) seniūne ir tiesiogiai atsakinga už seniūnijos struktūrinių padalinių veiklos kontrolę, seniūnijai skirtų asignavimų administravimą, bei pagal AB „DnB Nord“ banko sąskaitos Nr. 11130619 sutartį būdama atsakinga kartu su (duomenys neskelbtini) buhaltere D. S. už finansinių operacijų (duomenys neskelbtini) priklausančiose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdymą, nekontroliuodama vyr. buhalterės D. S. atliktų finansinių operacijų pagrįstumo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perduodama jos vardu išduotą vartotojo ID kodą, slaptažodį bei elektroninės bankininkystės kodų kortelę seniūnijos buhalterei D. S., kuri laikotarpiu nuo 2005-05-16 iki 2009-08-21 laisvai disponuodama jai ir I. M. AB „DnB Nord“ banko išduotais vartotojų kodais, slaptažodžiais, elektroninės bankininkystės kodų kortelių duomenimis, kuriuos tik kartu suvedus galima įvykdyti finansines operacijas, atlikdama nepagrįstus apskaitos dokumentais mokėjimo pavedimus iš viso pervedė (duomenys neskelbtini) priklausančią 209 792, 55 Lt sumą į D. S. priklausančias asmenines banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdama pagrindinius valstybės tarnybos principus ir sudarydama sąlygas D. S. pasisavinti (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, laikotarpiu nuo 2005-05-16 iki 2009-08-21 netinkamai atliko savo pareigas ir taip sumenkino savivaldybės institucijos –(duomenys neskelbtini) autoritetą bei diskreditavo valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) seniūno vardą ir dėl to Lietuvos valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala, o (duomenys neskelbtini) – didelė neturtinė žala ir 209 792, 55 Lt turtinė žala.

Apklausta teismo, kaltinamoji I. M. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūne dirbo nuo 2000-05-18 iki 2009-11-01. Pagal užimamas pareigas buvo atsakinga už seniūnijoje vedamos buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų saugojimą. Pripažįsta, kad jai vadovaujant seniūnijai, iš seniūnijos dingo kaltinamajame akte nurodyti buhalteriniai dokumentai. Jų dingimas buvo nustatytas savivaldybei 2009 m. rugpjūčio mėn. atlikus seniūnijos auditą, iki to laiko dokumentų dingimo ji nepastebėjo. Pripažįsta, kad seniūnijoje nebuvo nustačiusi kokios nors specialios dokumentų saugojimo tvarkos, tačiau kiekvieno darbuotojo pareiginiuose nuostatuose buvo įtvirtinta pareiga saugoti dokumentus, todėl mano, kad toks dokumentų saugojimo teisinis reglamentavimas buvo pakankamas, o kiekvienas darbuotojas buvo atsakingas už jo darbe naudojamų dokumentų išsaugojimą. Pagal nusistovėjusią tvarką, kiekvienas seniūnijos darbuotojas kelerių metų senumo dokumentus saugodavo darbo vietoje, o kuomet jie nebetilpdavo, galėdavo perduoti juos į seniūnijos archyvą (t. y. sudėti į archyvui skirtos patalpos lentynas), tačiau jokie perduodamų dokumentų apyrašai ar priėmimo – perdavimo aktai nebuvo rašomi. Dokumentų inventorizacija paprastai nebūdavo daroma, ją darydavo, tik perduodant kokius nors dokumentus į valstybinį archyvą. Mano, kad už kaltinime nurodytų dokumentų dingimą yra atsakinga buhalterė D. S., kadangi dingo būtent jos žinioje buvę buhalteriniai dokumentai. D. S. ji visą laiką pasitikėjo, jokios neteisėtos jos veiklos nebuvo pastebėjusi. Įvedus elektroninę bankininkystę, banko sutartyse buvo patvirtinti jos ir D. S. parašai, todėl abi turėjo atskirus kodų ir ID numerius. Norint prisijungti prie įstaigos banko sąskaitos, turėjo būti suvedami abu kodai, abu ID numeriai. Kadangi su bankiniais dokumentais dirbo D. S., pasitikėdama ja savo ID numerius ir kodus atidavė D. S., pati asmeniškai jokių bankinių operacijų neatlikinėjo. Bankinių pavedimų išklotinių, banko sąskaitos būklės pati netikrindavo, pasitikėdavo tik žodiniu buhalterės patikinimu, kad visi pavedimai padaryti laiku ir tinkamai. Apie tai, kad buhalterė, pasinaudodama jos banko kodais, pasisavino seniūnijos pinigus, ji sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį jau minėto audito metu. Audito metu D. S. jai pati prisipažino, kad 2009 m. iš seniūnijos pagrobė 30000 litų, ir pažadėjo juos grąžinti. Apie tai ji nedelsdama informavo auditorius ir atsakingus savivaldybės tarnautojus.

Apklausta teismo, kaltinamoji D. S. (iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad jos pavardė iki 2009-03-25 buvo T. – t. 5, b. l. 97) kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, pasinaudodama seniūnės I. M. jai patikėtais banko kodais, grobstė seniūnijos pinigus, persivesdama juos į savo asmenines sąskaitas, tačiau buhalteriniuose dokumentuose šią sumą priskaičiuodavo prie viešojo ūkio tvarkymui skirtų lėšų, tokiu būdu maskuodama pinigų grobstymą. Apie lėšų grobstymą seniūnės neinformavo ir tai darė be jos žinios. Atskirų dokumentų nereikėjo pildyti. Iš esmės pripažįsta visus specialisto išvadoje nurodytus lėšų grobstymo atvejus. Pagal jos skaičiavimus, viso buvo pasisavinusi apie 178000 litų, iš kurių didžiąją dalį jau grąžino, pervesdama į seniūnijos ir VMI sąskaitas. Pinigus grąžino, prasidėjus auditui, dar iki išeidama iš darbo 2009-08-31. Po šios datos daugiau lėšų negrąžino, nes nepavykus parduoti žemės, neturėjo tam pinigų. Neneigia, kad galėjo būti pasisavinusi ir didesnę pinigų sumą, tačiau atskirus pinigų pasisavinimo epizodus gali būti pamiršusi. Jos skaičiavimu, šiuo metu dar yra negrąžinusi apie 31000 litų pagrobtų lėšų. Buhalterinių dokumentų, kurių buvo pasigesta audito metu, ji specialiai nepradangino, mano, kad dokumentai dingo dėl seniūnijoje buvusios netvarkos, kadangi dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, ir priėjimą prie buhalterinių dokumentų turėjo visi seniūnijos darbuotojai ir netgi pašaliniai asmenys, pvz., remonto darbus vykdę statybininkai. Taipogi pripažįsta apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą, tuo pridengdama ilgą laiką trukusį pinigų grobstymą.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) sekretore. Į jos pareigas įėjo ir dokumentų archyvavimas, tačiau jis apsiribojo tik dokumentų susegimu, kokia nors archyvavimo tvarka nebuvo patvirtinta. Dokumentų apyrašai būdavo sudaromi, tik perduodant juos valstybiniam archyvui. Dokumentai, kurių dingimas buvo nustatytas audito metu, jai nebuvo perduoti ir buvo buhalterės D. S. žinioje. Prie dokumentų, kurie buvo laikomi ankštoje seniūnijos archyvo patalpoje, priėjimas seniūnijos darbuotojams nebuvo ribojamas, reikalui esant, šiais dokumentais buvo galima naudotis.

2010 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/74 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos konstatuota (t. 4, b. l. 1-193; t. 5, b. l. 1-31), kad:

Motyvuojamoji dalis

1) pagal Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. l-2654 (nuo 2001-01-01 iki 2001-12-31) 24 straipsnio “Už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas (savininkas)” ir Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” bei 21 straipsnio 2 dalies “Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas” nuostatas, (duomenys neskelbtini) seniūnė I. M. nuo 2001-01-01 iki 2009-08-31 atsakė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Pagal Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. l-2654 (galiojo iki 2001-12-31) 8 straipsnio „Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus bei šį įstatymą tvarkydamas buhalterinę apskaitą turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą ir kad atskaitomybė būtų parengta laiku. Jo nurodymai dėl buhalterinės apskaitos yra privalomi visiems įmonės darbuotojams“ ir Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 11 straipsnio 1 dalies „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku“ (galiojo nuo 2002-01-01 iki 2003-12-29), „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“ (galioja nuo 2003-12-30) nuostatas vyr. buhalterė D. S. nuo 2001-01-01 iki 2009-08-31 atsakė už (duomenys neskelbtini) buhalterinių įrašų teisingumą,

2) (duomenys neskelbtini) seniūnė I. M., būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų: laikotarpio nuo 2001-01-01 iki 2006-07-31, nuo 2006-11-01 iki 2007-02-28 darbo laiko apskaitos žiniaraščių; laikotarpio nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31 ir nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 darbo užmokesčio priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraščių; vyr. buhalterės D. T. darbo užmokesčio komunalinėje tarnyboje 2002 m. kortelės pažymos; seniūnės I. M. ir vyr. buhalterės D. T. 2006 m. kortelių pažymų; sąrašų darbuotojų, kuriems mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2005-02-01 iki 2006-12-07 15 atvejų pagrindė iš viso 16907,57 Lt atlyginimų pervedimą į korteles; laikotarpio nuo 2005-11-01 iki 2005-12-31 spec. lėšų piniginių dokumentų; laikotarpio nuo 2005-07-01 iki 2006-12-31 piniginių dokumentų; laikotarpio nuo 2001-03-21 iki 2001-05-13 ir nuo 2001-11-30 iki 2002-02-17 kasos knygų ir nepriėmė sprendimo dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 19 straipsnio nuostatas „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad apskaitos dokumentai turi būti saugomi 10 metų: „Nustatyti, kad <...> valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams...“ bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 patvirtintos Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarkos. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, ar pagrįstai priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31, nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 (duomenys neskelbtini) seniūnei I. M. ir vyr. buhalterei D. S.. Iš viso laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2005-12-31, nuo 2007-01-01 iki 2009-07-31 (duomenys neskelbtini) seniūnei I. M. vyr. buhalterė D. T. priskaitė daugiau 11691,53 Lt darbo užmokesčio, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” ir padarė (duomenys neskelbtini) 11691,53 Lt nuostolį,

3) (duomenys neskelbtini) (seniūnė I. M., vyr. buhalterė D. T.):

- iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke 2004-01-06 mokėjimo pavedimu Nr. 1 pagrindė 274,39 Lt pervedimą į vyr. buhalterės D. T. kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke, nurodant mokėjimo paskirtį „Mokėjimo kortelių papildymas pagal pateiktą sąrašą“ ir 2005-03-01 mokėjimo pavedimu Nr. 15 686,89 Lt į kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke, nurodant mokėjimo paskirtį „darbo užm. į korteles“;

- iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke 2004-12-29 mokėjimo pavedimu Nr. 258 220,00 Lt ir 2005-03-01 mokėjimo pavedimu Nr. 25 440,00 Lt į vyr. buhalterės D. T. kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, tačiau šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” ir padarė (duomenys neskelbtini) iš viso 1621,28 (274,39 + 220,00 + 686,89 + 440,00) Lt nuostolį,

4) (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė D. T., sudarydama 2004 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. atlyginimų priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraščius nepagrįstai 1200,00 (800 + 400,00 Lt) pasididino 2004 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. atlyginimą ir padarė (duomenys neskelbtini) 1200,00 Lt nuostolį. Remiantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis “Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą...” ir įvertinus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus, nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo mėn. atlyginimų priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 ir 2004 m. gruodžio mėn. avansų priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 13 yra pagrįstas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo,

5) (duomenys neskelbtini) (seniūnė I. M., vyr. buhalterė D. T. 2201,39 Lt atlyginimo už 2007 metus (už 2007 m. 2 mėn. – 1052,39 Lt ir 2007 m. 5 mėn. – 1149,00 Lt), 7861,26 Lt už 2008 metus (už 2008 m. 6, 7, 8, 9, 10, 11 mėn. po 1310,21 Lt) ir 5255,49 Lt už 2009 metus (6 mėn. – 1327,90 Lt, 7 mėn. – 960,95 Lt, 8 mėn. – 2966,64 Lt) išmokėjimo vyr. buhalterei D. T. apskaitos dokumentais nepagrindė. Dėl to ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu negalima nustatyti, ar vyr. buhalterei D. T. (S.) buvo išmokėtas 15318,14 Lt atlyginimas už minėtus darbo laikotarpius,

6) (duomenys neskelbtini) (seniūnė I. M., vyr. buhalterė D. T.) laikotarpiu nuo 2005-05-16 iki 2009-08-21 mokėjimo pavedimais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrindė iš viso 209792,55 (105565,00 + 72693,10 + 12750,00 + 7785,45 + 10999,00) Lt pervedimą į vyr. buhalterės D. T. sąskaitas, iš jų: 2005 m. – 31949,00 Lt, 2006 m. – 28565,00 Lt, 2007 m. – 61475,37 Lt, 2008 m. – 47311,33 Lt, 2009 m. – 40491,85 Lt. (duomenys neskelbtini) (seniūnė I. M., vyr. buhalterė D. T.) pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas “1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir padarė (duomenys neskelbtini) 209792,55 (178258,10 + 20535,45 + 10999,00) Lt nuostolį. Iš viso nepagrįstai iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų į vyr. buhalterės D. T. asmenines banko sąskaitas (korteles) tiriamuoju laikotarpiu buvo pervesta 211413,83 (209792,55 + 1621,28) Lt. Iš nepagrįstai pervestų 218678,94 (211413,83 + 1200,00 + 2552,29 + 3512,82) Lt pilietė D. S. pagrindė 160517,27 (115476,32 + 45040,95) Lt grąžinimą,

7) (duomenys neskelbtini) (seniūnė I. M.) neišsaugojo laikotarpio nuo 2005-07-01 iki 2006-12-31 piniginių dokumentų, todėl negalima nustatyti, ar visos šio laikotarpio išlaidos yra pagrįstos apskaitos dokumentais,

8) (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefonų naudojimuisi skirtos lėšos tiriamuoju laikotarpiu buvo viršytos. Iš viso laikotarpiu 2007-10-01 iki 2009-08-31 (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 3721,70 Lt (2007 m. – 549,23 Lt, 2008 m. – 1653,52 Lt, 2009 m. – 1518,95 Lt) nuostolis, iš jų:

- seniūnė I. M. (telefono Nr.(duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 – 109,30 Lt;

- socialinės darbuotojos I. B. ir I. L. (telefono Nr.(duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-05-31 – 99,58 Lt;

- vyr. buhalterė D. T. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2009-08-31 – 3512,82 Lt,

9) (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31 ir nuo 2005-01-01 iki 2009-08-31 buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 nuostatų:

- 12 straipsnio 1 dalies “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto “1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 patvirtintos Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarkos bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad apskaitos dokumentai turi būti saugomi 10 metų: „Nustatyti, kad <...> valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams...“. Dėl nurodytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31 veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės, rezultatų ir įvertinti turto, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-08-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimo prokuratūrai bei vidaus audito ataskaitos matyti, kad pinigų grobstymas ir apgaulingas apskaitos tvarkymas (duomenys neskelbtini) buvo išaiškintas 2009-08-31 savivaldybės administracijos organizuoto vidaus audito metu (t. 1, b. l. 1-32, 62-92).

Iš VMI ir (duomenys neskelbtini) pažymų matyti, kad D. S. 2009-08-31 – 2009-09-01 į VMI biudžeto surenkamąją sąskaitą grąžino 115476,32 Lt (t. 1, b. l. 94), į seniūnijos sąskaitą 2009 m. grąžino 40614,04 Lt (t. 2, b. l. 4).

Kaltinamųjų tarnybines pareigas nagrinėjamu laikotarpiu reglamentavo seniūno pareigybės aprašymai ir vyr.buhalterio pareiginiai nuostatai (t. 1, b. l. 96-149).

Iš UAB “Snoro lizingas” pateiktų dokumentų matyti, kad D. T. 2002-09-30 pirko prekes už 1998 Lt sumą sudariusi išperkamosios nuomos sutartį Nr. LGV2093001P, atsiskaitymas buvo vykdomas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179-180, 187-193).

(duomenys neskelbtini) sutartis su banku dėl banko sąskaitos reglamentuoja kaltinamųjų veiksmus, atliekant bankines operacijas (t. 2, b. l. 10-18).

Atitinkamas specialisto išvadoje nurodytas bankines operacijas patvirtina ir bankų sąskaitų išrašai (t. 2, b. l. 24-199; t. 3, b. l. 1-51).

Iš dingusių buhalterinės apskaitos dokumentų akto matyti, kad dokumentų dingimas seniūnijoje buvo aptiktas 2009-09-04 (t. 3, b. l. 149).

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Aukščiau aptartais įrodymais (kaltinamosios D. S. parodymais bei juos patvirtinančia specialisto išvada, pagrįsta byloje esančių pirminių buhalterinių dokumentų analize) nustatyta, kad kaltinamoji D. S. 2002-11-18 - 2009-08-21 laikotarpiu pasisavino 215166 litus 12 centų (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų. Iki juos užvaldant, šie pinigai buvo teisėtame D. S. valdyme jos užimtų (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės pareigų pagrindu, t. y. jie buvo kaltinamajai D. S. patikėti.

Kaltinamajame akte atskiri D. S. inkriminuoti pinigų pasisavinimo atvejai ar atitinkamus laikotarpius apimančios tokių atvejų grupės buvo kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 183 str. 1, 2 ir 3 d. (priklausomai nuo pasisavinto turto vertės). Teimo nuomone, tokia D. S. veikų kvalifikacija yra iš esmės ydinga ir nepagrįstai apsunkinanti kaltinamosios teisinę padėtį, kiek tai susiję su bausmių skyrimu už atskiras nusikalstamas veikas ir vėlesniu jų bendrinimu, kuris atskirais atvejais, bendrinant bausmes už vienodo sunkumo veikas, galimas tik taikant bausmių sudėjimo būdą. Vertinant D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes akivaizdu, jog daugumoje atvejų kaltinamosios atliktų veiksmų visuma pasisavinant jai patikėtą svetimą turtą vertintina ne kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos, o kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš panašių ar net tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Akivaizdu, jog kaltinamosios veiksmai, eilę metų grobstant pinigines lėšas elektroninės bankininkystės būdu atliekamais mokėjimo pavedimais, buvo padaryti vieninga tyčia ir tai matyti iš to, kad kaltinamoji, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus jai patikėto darbovietės turto atžvilgiu, eilę metų sistemingai grobstė jai patikėtus pinigus tokiomis sumomis, kurių dingimą būdavo pajėgi bent laikinai paslėpti (užmaskuoti), apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą. Laikui bėgant, kaltinamosios veiksmų intensyvumas nuolat didėjo kaltinamajai įsitikinus, kad apgaulingu apskaitos tvarkymu maskuojant nusikaltimo pėdsakus, ji nebaudžiama ir toliau gali sėkmingai grobstyti pinigus – buvo grobstomos vis didesnės pinigų sumos. Nors kaltinamosios veiksmai grobstant pinigus atskirais laikotarpiais (2002-2004 m. ir 2005-2009 m.) nebuvo visiškai analogiški, jų esmė visais atvejais išliko iš esmės ta pati – pinigų grobstymas elektroninės bankininkystės būdu atliekamais savo esme fiktyviais mokėjimo pavedimais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, apgaulingu apskaitos tvarkymu maskuojant pinigų pagrobimą. Todėl kaltinamosios veiksmai, elektroninės bankininkystės būdu atliekamais mokėjimo pavedimais pasisavinant seniūnijos lėšas, kaltinamajame akte kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos atitinkamai pagal BK 183 str. 1, 2 ar 3 d. ir BK 215 str. 1 d. sutaptį (2, 5, 6, 7, 10-14 epizodai pagal nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pateiktą numeraciją) kvalifikuojami pagal BK 183 str. 2 d. kaip vieningas tęstinis nusikaltimas – kaltininkei patikėto didelės 213966 litų 12 ct vertės svetimo turto pasisavinimas.

Kaltinamosios D. S. veiksmai, elektroninės bankininkystės būdu atliekamais mokėjimo pavedimais pasisavinant seniūnijos lėšas, kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti ir pagal BK 215 str. 1 d. kaip neteisėtas finansinių operacijų atlikimas, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – mokėjimo pavedimams atlikti suvedant D. S. ir seniūnei išduotus vartotojo ID kodus, slaptažodžius bei elektroninės bankininkystės kodų kortelių duomenis. Teismo įsitikinimu, ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsižvelgiant į tai, kad elektroninė mokėjimo priemonė nuosavybės teise paprastai priklauso mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, mokėjimo instrumentas BK 215 str. prasme yra svetimas kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui. Kaip matyti iš banko pažymos (t. 2, b. l. 15-18), aptariamu atveju bankas išdavė naudotojui ((duomenys neskelbtini)) sąskaitų valdymui elektroniniu būdu reikalingus instrumentus – vartotojų kodus ir slaptažodžius, pagal sutartį tarp banko ir seniūnijos, bankinės operacijos galėjo būti vykdomos, tik suvedus abiejų įgaliotų asmenų – seniūnės ir vyr.buhalterės vartotojų kodus ir slaptažodžius. Vienok iš banko pažymos matyti, kad pati elektroninės bankininkystės paslaugos teikimo sutartis nėra išlikusi, o jos nesant negalima spręsti, ar pagal šią sutartį bankas buvo numatęs draudimą mokėjimo instrumento naudotojo (seniūnijos) įgaliotiems darbuotojoms (seniūnei ir vyr. buhalterei) viena kitai patikėti joms priskirtus vartotojų kodus ir slaptažodžius, o jei toks draudimas buvo – ar su juo nustatyta tvarka buvo supažindinta D. S.. Tuo tarpu abiejų kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad seniūnė I. M. žodiniu nurodymu buvo įgaliojusi D. S. vienasmeniškai atlikinėti buhalterines operacijas elektroninės bankininkystės būdu ir tuo tikslu perdavė jai banko I. M. suteiktą vartotojo kodą ir slaptažodį. Taigi byloje nenustatyta, kad banko išduoti seniūnijai ID kodai ir slaptažodžiai (betarpiškai išduoti D. S. ir išduoti I. M., kuriais pastaroji, kaip įstaigos vadovė, buvo pavedusi naudotis D. S.) seniūnijos vyr.buhalterei D. S. buvo svetimi BK 215 str. prasme. Kadangi BK 215 str. 1 d. užtraukia atsakomybę tik už neteisėtą finansinių operacijų atlikimą, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, dėl kaltinimų pagal BK 215 str. 1 d. D. S. išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamosios D. S. veiksmai, nepagrįstai pasididinant atlyginimą ir tokiu būdu pasisavinant seniūnijos lėšas, pagal pasisavinimo būdą skiriasi nuo aukščiau aptarto pinigų pasisavinimo elektroninės bankininkystės būdu, todėl kvalifikuojami atskirai. Vienok pažymėtina, kad abu atlyginimo pasiavinimo atvejai, kurie kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai (8 ir 9 epizodai pagal nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pateiktą numeraciją), susidedan iš panašių per neilgą laiko tarpą padarytų veiksmų, akivaizdžiai esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato, todėl kvalifikuojami pagal BK 183 str. 1 d. kaip vieningas tęstinis nusikaltimas – kaltininkei patikėto 1200 litų vertės svetimo turto pasisavinimas.

D. S. buvo kaltinama pagal BK 184 str. 1 d. tuo, kad ji iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą: būdama (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, atsakinga už buhalterinę apskaitą, finansines – ūkines operacijas, buhalterinių įrašų teisingumą, už patikėtų lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2009-08-31, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2002-12-31 nesilaikant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administratoriaus S. N. 2002 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 106-P „Dėl rajono seniūnijų valstybės tarnautojų valstybės tarnybos santykių tęstinumo“ atlyginimo neskaičiavo pagal pareiginės algos koeficientą - 5,2 x 430,00 Lt = 2235,00 Lt, bet laikotarpiu nuo 2002 m. 7–11 mėn. (duomenys neskelbtini) seniūnei I. M. atlyginimo per mėnesį priskaitė 1575,00 Lt, bei už 2002 m. 12 mėn. seniūnei I. M. priskaitė 2133,14 Lt, tai yra priskaitė 3401,86 Lt mažiau atlyginimo nei priklauso;

laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2004-07-31 nesilaikant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administratoriaus S. N. 2003 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. AP-7 „Dėl rajono seniūnijų valstybės tarnautojų valstybės tarnybos santykių tęstinumo“ atlyginimo neskaičiavo pagal pareiginės algos koeficientą 4,8 x 430,00 Lt = 2065,00 Lt, bet laikotarpiu nuo 2003 m. 1–11 mėn. seniūnei atlyginimo per mėnesį priskaitė 2187,84 Lt, bei laikotarpiu nuo 2003 m. 12 mėn. – 2004 m. 7 mėn. seniūnei atlyginimo per mėnesį priskaitė 2229,12 Lt, tai yra priskaitė 2664,2 Lt atlyginimo daugiau nei priklauso;

laikotarpiu nuo 2004-08-01 iki 2005-12-31 ir nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 nesilaikant (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus pavaduotojos, l. e. direktoriaus pareigas, V. D. 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. AP-65 „Dėl rajono seniūnijų tarnautojų pareigybių sąrašo“ bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus K. C. 2004 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. AP-75 „Dėl rajono seniūnijų valstybės tarnautojų valstybės tarnybos santykių tęstinumo“ atlyginimo neskaičiavo: nuo 2004-08-01 iki 2006-12-31 pagal pareiginės algos koeficientą 4,8 x 430,00 Lt = 2065,00 Lt, nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 – pagal 4,8 x 442,00 Lt = 2120,00 Lt, nuo 2008-01-01 iki 2008-01-31 – pagal 4,8 x 490,00 = 2350,00 Lt, nuo 2008-02-01 iki 2008-12-31 – pagal 4,8 x 490,00 Lt + 352,50 Lt = 2702,50 Lt, bet laikotarpiu nuo 2004 m. 8 mėn. iki 2005 m. 12 mėn., seniūnei atlyginimo per mėnesį priskaitė 2229,12 Lt., laikotarpiu 2007 m. 1–12 mėn. seniūnei atlyginimo per mėnesį priskaitė 2374,74 Lt, laikotarpiu nuo 2008 m. 1-12 mėn. seniūnei atlyginimo per mėnesį priskaitė 3026,00 Lt, tai yra priskaitė 10081,42 Lt atlyginimo daugiau nei priklauso;

laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 nesilaikant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus Č. B. įsakymų: 2008 m. lapkričio 25 d. Nr. AP-211 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos seniūnijų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo“, 2008-12-31 Nr. AP-284 „Dėl I. M. atlyginimo neskaičiavo: nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 pagal pareiginės algos koeficientą 5,2 x 475,00 Lt + 370,50 Lt = 2840,50 Lt, nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 pagal 5,17 x 450,00 Lt + 232,50 (10 proc. priedas) Lt = 2557,50 Lt, bet laikotarpiu nuo 2009 m. 1–6 mėn. seniūnei atlyginimo per mėnesį priskaitė 3316,00 Lt, bei už 2009 m. liepos mėnesį atlyginimo seniūnei priskaitė 2335,27 Lt, tai yra priskaitė 2347,77 Lt atlyginimo daugiau nei priklauso. Tokiu būdu D. S. laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2005-12-31, ir nuo 2007-01-01 iki 2009-07-31 priskaitant (duomenys neskelbtini) seniūnei I. M. 11691,53 Lt darbo užmokesčio daugiau nei priklauso bei juos išmokant, tyčia iššvaistė (duomenys neskelbtini) priklausančią 11691,53 Lt sumą.

Teismas konstatuoja, jog ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, o valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro prašymas dėl šio kaltinimo D. S. išteisinti yra pagrįstas.

Kaltinamoji D. S. dėl šio kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad apskaičiuodama ir mokėdama atlyginimą seniūnei I. M., galėjo apsirikti tik dėl nežymios keliasdešimties litų pinigų sumos, tačiau niekaip negalėjo iššvaistyti kaltinime nurodytos sumos. Seniūnės atlyginimą ji išmokėdavo iš savivaldybės tam reikalui skirto metinio fondo, kurio niekaip negalėjo viršyti, t. y. negalėjo seniūnei išmokėti daugiau atlyginimo, negu tam reikalui atitinkamiems buhalteriniams metams skirdavo savivaldybė. Šį fondą savivaldybė skirdavo pagal jos apskaičiuotą ir seniūnės patvirtintą paraišką, kurią savo ruožtu prieš skiriant pinigus patikrindavo ir, reikalui esant, pakoreguodavo savivaldybės buhalterės. Seniūnės atlyginimas susidėjo iš 3 pagrindinių dalių – bazinės algos, priedų už darbo stažą ir išsilavinimą. Kadangi seniūnės asmens byla buvo saugoma savivaldybėje ir ji neturėjo reikiamų duomenų, kiekvienais metais apskaičiuojant atlyginimą atitinkamų koeficientų už darbo stažą ji teiraudavosi savivaldybėje. Mano, kad auditas konstatavo atlyginimo permokėjimą, kadangi auditoriai nesurinko visų dokumentų, patvirtinančių seniūnės darbo stažą.

Kaltinamoji I. M. parodė, kad ji visiškai nebuvo susijusi su savo atlyginimo skaičiavimu, atlyginimą skaičiuodavo buhalterė pagal savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus koeficientus, todėl nemano, kad atlyginimas jai buvo permokėtas. Kiek jai teko domėtis, jos gaunamas atlyginimas iš esmės nesiskyrė nuo kitų seniūnijų seniūnų atlyginimo.

Kaltinimas šioje dalyje iš esmės buvo grindžiamas jau minėta specialisto išvada, jog iš viso laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2005-12-31, nuo 2007-01-01 iki 2009-07-31 (duomenys neskelbtini) seniūnei I. M. vyr. buhalterė D. T. priskaitė daugiau 11691,53 Lt darbo užmokesčio. Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklausta išvadą davusi specialistė V. G. paaiškino, jog specialisto išvada buvo duota pagal tyrimui pateiktus dokumentus. Seniūnės pareiginę algą sudarė šios sudedamosios dalys: pagrindinis atlyginimas, priedas už darbo stažą ir priedas už klasę (nuo 2008-02-01). Ne kiekvienas asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, yra valstybės tarnautojas (galima dirbti ir pagal darbo sutartį). Seniūnės atlyginimui yra reikšmingas tik darbo stažas valstybės tarnyboje. Specialisto tyrimui nebuvo pateikta pirminių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti seniūnei priskaičiuotų priedų už darbo stažą valstybės tarnyboje pagrįstumą, todėl ir buvo konstatuotas 11691,53 Lt sumos permokėjimas. Specialstės manymu, I. M. pagal jos turėtą išsilavinimą apskritai negalėjo būti skiriama valstybės tarnautoja, o tuo pačiu ir turėti valstybės tarnybos stažą bei gauti už jį priedus. Vienok iš teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro teismui pateiktos I. M. valstybės tarnautojo registracijos kortelės matyti, kad jau 2002-01-15 atsakingų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojų sprendimu I. M. buvo pripažintas 8 m. 7 mėn. 12 d. darbo stažas valstybės tarnyboje. Ši aplinkybė patvirtina kaltinamosios D. S. aiškinimą apie atitinkamų priedų prie I. M. atlyginimo skaičiavimą remiantis savivaldybės administracijos nustatytais koeficientais, iš ko seka, jog D. S. aiškinimas, kad ji skaičiavo atlyginimo priedus pagal savivaldybės administracijoje saugotos I. M. valstybės tarnautojo registracijos kortelės duomenis, nėra paneigtas, lygiai kaip nepaneigta tikimybė, jog galimas atlyginimo I. M. permokėjimas įvyko dėl atsakingų savivaldybės administracijos darbuotojų, tvarkiusių I. M. tarnybinius duomenis, kaltės. Iš kitos pusės, specialisto išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė I. M. neišsaugojo tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, ar pagrįstai priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31, nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 (duomenys neskelbtini) seniūnei I. M.. Akivaizdu, jog ši išvados dalis paneigia aukščiau minėtą tos pačios specialisto išvados dalį, kurioje, prieš tai konstatavus negalimumą nustatyti darbo užmokesčio priskaičiavimo pagrįstumą, konstatuojamas 11691,53 Lt sumos už tą patį tiriamąjį laikotarpį permokėjimas. Tuo būdu, dėl prarastų buhalterinių dokumentų nesant galimybės detaliai patikrinti tiriamuoju laikotarpiu atlyginimo I. M. priskaičiavimo pagrįstumo ir nepaneigus D. S. aiškinimo, jog specialstės manymu I. M. nepriklausiusius priedus prie atlyginimo ji skaičiavo savivaldybės administracijos nurodymu, ką patvirtina I. M. valstybės tarnautojo registracijos kortelės duomenys, D. S. dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. (dėl 11691,53 Lt iššvaistymo) išteisinama neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

D. S. buvo kaltinama pagal BK 184 str. 1 d. tuo, kad ji iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą: būdama (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, atsakinga už buhalterinę apskaitą, finansines – ūkines operacijas, buhalterinių įrašų teisingumą, lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2008-12-31 neregistravo apskaitos registruose paslaugų gavimo, apmokėjimo, įsiskolinimo UAB „Bitė Lietuva“ apskaitos dokumentų ūkinių operacijų duomenų, o būtent:

- seniūnei I. M. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 nesilaikant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administratoriaus S. N. 2001 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 241 nustatyto 30,00 Lt mėnesio limito, jis buvo viršytas 109,30 Lt;

- socialinėms darbuotojoms I. B. ir I. L. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-05-31 nesilaikant seniūnės I. M. 2008 m. sausio 3 d. patvirtintoje Tarnybinių telefonų naudojimo tvarkoje nustatyto 50,00 Lt mėnesio limito, jis buvo viršytas 99,58 Lt;

- vyr. buhalterei D. T. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikant seniūnės I. M. 2008 m. sausio 3 d. patvirtintoje Tarnybinių telefonų naudojimo tvarkoje nustatyto 50,00 Lt mėnesio limito per visą naudojimosi UAB „Bitė Lietuva“ paslaugomis laikotarpį (išskyrus pirmąjį – 2009 m. 9 mėn.), jis buvo viršytas iš viso 3512,82 Lt (2007 m. – 439,93 Lt, 2008 m. – 1653,52 Lt, 2009 m. – 1419,37 Lt).

Tokiu būdu D. S. laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2009-08-31 nesilaikant tarnybinių telefonų naudojimo tvarkos ir neišreikalaujant iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų viršytų pokalbiams išlaidų, buvo iššvaistyta (duomenys neskelbtini) priklausanti 3721,70 Lt suma.

Kaltinamoji D. S. dėl šio kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad seniūnijoje buvo nustatyti limitai, kuriuos atskiri darbuotojai galėjo prakalbėti jiems priskirtais tarnybiniais mobiliaisiais ir laidiniais telefonais, tačiau ji nebuvo įpareigota kontroliuoti, kad tie limitai nebūtų viršyti, ir nebuvo įpareigota ir įgaliota išieškoti iš kaltų darbuotojų galimai viršytas sumas. Nurodo, kad konkretiems darbuotojams priskirtais telefonais, reikalui esant, naudodavosi ir kiti seniūnijos darbuotojai, pvz., jos telefonu prireikus pasinaudodavo ir seniūnė, griežtos kontrolės šiuo klausimu nebuvo. Tvirtina, kad ji viena negalėjo prakalbėti tokios sumos iš jai priskirto telefono, mano, kad limitas buvo viršytas, telefonu naudojantis ir kitiems darbuotojams.

Kaltinamoji I. M. parodė, kad ji nebuvo nustačiusi tvarkos, kuri įpareigotų buhalterę kontroliuoti, kad nebūtų viršijami pokalbių telefonais limitai, taip pat tvarkos, įpareigojančios limitą viršijusį darbuotoją padengti atitinkamą sumą iš savo sąskaitos. Kadangi aptariamu laikotarpiu naudojimosi telefonu darbo reikalais poreikis buvo labai išaugęs, į atskirų konkrečių telefonų limitus ne visuomet pavykdavo įtilpti, todėl abi su buhaltere žiūrėjo, kad būtų įtelpama į bendrą visų seniūnijos telefonų limitą, be to, prireikus nedidelius limito viršijimus dengdavo iš kitų buhalterinių straipsnių, kuriuose likdavo nepanaudotų lėšų. Apie tai, kad bendras limitas būtų viršytas ženkliai ir būtų susidaręs lėšų trūkumas, buhalterė jos neinformavo.

D. S. šiame epizode yra kaltinama, jog nesilaikydama tarnybinių telefonų naudojimo tvarkos ir neišreikalaudama iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų viršytų pokalbiams išlaidų, iššvaistė seniūnijai priklausančią specialisto išvada patvirtintą 3721,70 Lt pinigų sumą. Vienok seniūnės I. M. 2008-01-03 patvirtintoje tarnybinių telefonų naudojimo tvarkoje (t. 3, b. l. 55) nėra reglamentuojamas atsakingų seniūnijos darbuotojų elgesys (pareigos ir įgaliojimai), nustačius limitų viršijimo faktą. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos rašto (t. 3, b. l. 57) matyti, kad prakalbėtų viršijant limitą lėšų išieškojimo iš kaltų darbuotojų klausimus turėjo reglamentuoti seniūnijoje patvirtintos finansų kontrolės taisyklės, tačiau, kaip nurodo abi kaltinamosios, tokių taisyklių seniūnė nebuvo patvirtinusi, šį kaltinamųjų aiškinimą patvirtina ir atitinkamo dokumento neradimas buhalterinių dokumentų poėmio metu (t. 3, b. l. 78). Pagal savo pareiginius nuostatus (t. 1, b. l. 124-125) D. S. buvo atsakinga už trūkumų, įsiskolinimų ir kitų nuostolių išieškojimo bei nurašymo tvarkos pažeidimus. Tuo tarpu byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog nuostolių, padarytų darbuotojams viršijus jiems suteiktus pokalbių tarnybiniais telefonais limitus, išieškojimo tvarka seniūnijoje apskritai nebuvo nustatyta. Nesant norminio akto, kuris įpareigotų ir įgaliotų D. S. neginčo tvarka išreikalauti (išieškoti) iš darbuotojų jų prakalbėtas sumas išskaitant jas iš atlyginimo ar kitu būdu, nėra jokio pagrindo teigti, kad nesiimdama atitinkamų priemonių, D. S. iššvaistė seniūnijos pinigus. Lygiai taip pat seniūnijoje nebuvo nustatyta tvarka, kuri įpareigotų grąžinti atitinkamas pinigų sumas pačius atitinkamus limitus viršijusius seniūnijos darbuotojus, tame tarpe ir D. S.. Byloje surinktais įrodymais taip pat nepaneigtas kaltinamųjų aiškinimas, jog žodiniu seniūnės nurodymu, esant žodiniam (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pritarimui, viršyti atskirų telefonų limitai buvo dengiami kitų seniūnijos telefonų sąskaita, neviršijant bendro seniūnijai skirto limito. Remiantis išdėstytu, D. S. dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. (dėl 3721,70 Lt iššvaistymo) išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Aukščiau aptartais įrodymais (kaltinamosios D. S. parodymais bei juos patvirtinančia specialisto išvada, pagrįsta byloje esančių pirminių buhalterinių dokumentų analize) taipogi nustatyta, jog laikotarpiu 2005-01-01 iki 2009-08-31 D. S. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) aptariamo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši D. S. veika kvalifikuojama pagal BK 222 str. 1 d., tačiau kaltinamajai inkriminuota kaltinimo apimtis siaurinama, šalinant nepasitvirtinusią kaltinimo dalį dėl netinkamo darbo užkokesčio skaičiavimo seniūnei I. M. (kaip jau minėta aukščiau, neišsaugojus atitinkamų buhalterinių dokumentų, nėra galimybės patikrinti ir atitinkamų skaičiavimų pagrįstumą). Kaltinimo apimtis taip pat siaurinama, šalinant iš kaltinimo D. S. inkriminuotus 2004 m. padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, kadangi tokie pažeidimai laikomi nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu sukelia BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes, tuo tarpu kaltinime netgi nėra inkriminuota, kad dėl minėtų pažeidimų nebūtų buvę galima visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2004 m. laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina ir kaltinamosios I. M. kaltę jai inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Kaip matyti iš specialisto išvados, I. M., kaip seniūnijos vadovė, privalėjo nustatyti apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, numatančią dokumentų saugumą užtikrinančias priemones. Kaltinamoji pripažįsta, jog tokios tvarkos vadovaujamoje įstaigoje nebuvo nustačiusi. Specialisto išvada taipogi nustatyta, jog seniūnijoje buvo neišsaugoti kaltinime I. M. inkriminuoti apskaitos dokumentai, dėl ko kilo BK 223 str. 1 d. numatytos pasekmės. Kaltinamosios I. M. išdėstyti argumentai, jog kiekvieno seniūnijos darbuotojo pareiginėje instrukcijoje buvo numatyta pareiga saugoti dokumentus, o dingusius dokumentus betarpiškai privalėjo saugoti su jais dirbusi vyr. buhalterė D. S., aptariamu atveju I. M. atsakomybės nešalina. Ūkio subjekto vadovai neatsako už apskaitos dokumentų neišsaugojimą tik tuo atveju, kaip apskaitos dokumentai buvo saugomi laikantis nustatytos tvarkos ir prarasti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios. Kaip matyti iš vyr. buhalterės pareiginių nuostatų, jai buvo numatyta tik bendro pobūdžio pareiga saugoti buhalterinius dokumentus. Vienok jokia konkreti dokumentų saugojimo ir archyvavimo tvarka, numatanti, kaip kiekvienas seniūnijos darbuotojas privalo saugoti ir archyvuoti dokumentus bei užtikrinanti dokumentų saugumą, seniūnijoje nebuvo nustatyta. Liudytoja R. M. patvirtino, kad į jos pareigas įėjęs dokumentų archyvavimas apsiribojo tik dokumentų susegimu, kokia nors archyvavimo tvarka nebuvo patvirtinta, dokumentų apyrašai būdavo sudaromi, tik perduodant juos valstybiniam archyvui. Prie dokumentų, kurie buvo laikomi ankštoje seniūnijos archyvo patalpoje, priėjimas seniūnijos darbuotojams nebuvo ribojamas, reikalui esant, šiais dokumentais buvo galima naudotis. Kaltinamoji D. S. taipogi nurodo, kad dokumentai dingo dėl seniūnijoje buvusios netvarkos, kadangi dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, ir priėjimą prie buhalterinių dokumentų turėjo visi seniūnijos darbuotojai ir netgi pašaliniai asmenys, pvz., remonto darbus vykdę statybininkai. Tuo būdu, nustačius seniūnijos apskaitos dokumentų dingimo faktą ir nesant duomenų, kad dokumentai būtų kieno nors tyčia paslėpti ar sunaikinti, atsakomybė už jų neišsaugojimą tenka seniūnei I. M., nenustačiusiai tinkamos dokumentų saugojimo tvarkos. I. M. neatsargi kaltė aptariamu atveju pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, kuomet kaltininkė nepakankamai žinojo teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, nuostatas ir nenumatė, kad dėl to kils BK 223 str. 1 d. numatytos pasekmės, tačiau pagal einamas pareigas ir darbo specifiką privalėjo ir galėjo tai žinoti ir numatyti tų teisės aktų nevykdymo padarinius. I. M. veika kvalifikuojama pagal BK 223 str. 1 d. kaip buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2003-12-31 veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės, rezultatų ir įvertinti turto, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-08-31 negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Inkriminuoto kaltinimo apimtis siaurinama šalinant nuorodą, jog I. M., nesilaikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 patvirtintos Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarkos, nepriėmė sprendimo dėl prarastų dokumentų atkūrimo atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Kaip matyti iš aukščiau aptartų bylos dokumentų, dokumentų dingimas seniūnijoje buvo nustatytas 2009-08-31 savivaldybės atlikto vidaus audito metu, kaltinamosios I. M. versija, jog iki to laiko ji dokumentų dingimo nebuvo pastebėjusi ir apie jį nieko nežinojo, jokiais byloje esančiais įrodymais nepaneigta. I. M. buvo inkriminuotas aplaidus apskaitos tvarkymas laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2009-08-31, taigi akivaizdu, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu I. M. neturėjo jokių fizinių galimybių Vyriausybės nustatyta tvarka atkurti dokumentus, apie kurių praradimą sužinojo paskutinę kaltinime nurodyto termino dieną ar net galimai vėliau, 2009-09-04, kaip fiksuota dingusių apskaitos dokumentų akte. Be to, BK 223 str. 1 d. numatytas paskmes sukėlęs apskaitos dokumentų praradimas jau pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 223 str. 1 d., todėl papildomas prarastų dokumentų neatkūrimo inkriminavimas kaltininkui duotoje situacijoje yra aiškiai perteklinis ir išeinantis už BK 223 str. 1 d. dispozicijos ribų.

Kaltinamoji I. M. pripažįsta banko jai, kaip įstaigos vadovei, suteiktus elektroninės bankininkystės rekvizitus perdavusi naudojimui vyr. buhalterei D. S. ir eilę metų netikrinusi vyr. buhalterės veiklos bei jos atliekamų piniginių operacijų teisėtumo, pasitikėdama žodiniu D. S. patikinimu, jog visos piniginės operacijos atliekamos tinkamai. Akivaizdu, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) I. M. pažeidė seniūno pareigybės aprašyme jai nustatytą pareigą kontroliuoti seniūnijos struktūrinių padalinių veiklą ir sudarė sąlygas seniūnijos vyr. buhalterei D. S. eilę metų sistemingai stambiu mastu grobstyti seniūnijos pinigines lėšas. Kaip nustatyta aukščiau jau aptartais įrodymais, kaltinamoji D. S. jai inkriminuotus nusikaltimus padarė, pasinaudodama I. M. jai perduotais naudojimuisi banko I. M. suteiktais elektroninės bankininkystės rekvizitais ir visišku jos veiklos kontrolės nebuvimu iš seniūnės I. M. pusės. Tuo būdu yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamoji I. M. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. I. M. neatsargi kaltė aptariamu atveju pasireiškė nusikalstamo pasitikėjimo forma, t. y. kaltininkei suprantant, kad jos pasirinktas tarnybos pareigų atlikimo būdas yra rizikingas, todėl neteisėtas ir gali sukelti pavojingų padarinių, tačiau rizikingo savo elgesio nekeičiant ir lengvabūdiškai tikintis, jog yra aplinkybių, kurios, kaltininkės nuomone, neleis atsirasti žalingiems padariniams, t. y. duotu atveju nekontroliuojant jai pavaldžios vyr.buhalterės D. S., pasitikint pastarosios sąžiningumu ir kvalifikacija. Taigi aptariamu atveju kaltininkė suprato, kad jos elgesys yra rizikingas ir gali sukelti žalingų padarinių, tačiau tokių padarinių galimybę vertino kaip mažai tikėtiną, iš esmės klaidingai įsitikinusi, kad tam tikros aplinkybės (šiuo atveju menamas D. S. sąžiningumas, patirtis ir kvalifikacija) galimą pavojų neutralizuos. I. M. dėl nepakankamo atidumo neteisingai įvertinus jos rizikingais veiksmais sukurtą padėtį ir aplinkybes, objektyviai negalėjusias užkirsti kelio nusikalstamiems padariniams, objektyviai ir dėsningai kilo BK 229 str. numatyta žala. Savo veiksmais I. M. sumenkino savivaldybės institucijos – (duomenys neskelbtini) autoritetą bei diskreditavo valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) seniūno vardą, ir dėl to (duomenys neskelbtini) savivaldybei bei (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė neturtinė ir 209 792, 55 Lt dydžio turtinė žala (turtinės žalos dydis nustatomas laikantis I. M. inkriminuoto kaltinimo ribų, nors susumavus D. S. pasinaudojant I. M. netinkamu pareigų atlikimu išgrobstytas lėšas nustatyta, kad D. S. pasisavino didesnę pinigų sumą, nei nurodyta I. M. inkriminuotame kaltinime). Sumenkinant savivaldybės institucijos autoritetą, diskredituojant valstybės tarnautojo vardą bei tuo sudarant galimybę kitiems asmenuims daryti nusikaltimus, didelė neturtinė žala buvo padaryta Lietuvos valstybei. Taigi I. M. kaltė visiškai įrodyta, jos veika kvalifikuojama pagal BK 229 str. kaip valstybės tarnaujoto netinkamas pareigų atlikimas dėl neatsargumo, dėl ko valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos.

Tuo būdu abiejų kaltinamųjų kaltė aukščiau aptartų nusikaltimų padaryme teismui abejonių nekelia, kaltinamosios privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios I. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi. Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, duodama parodymus, padėjo išaiškinti jos padarytus nusikaltimus. Vadovaudamasis BK 59 str. 2 d., teismas pripažįsta kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog ji savo noru atlygino didžiąją dalį (apie 3/4) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos.

Kaltinamoji I. M. anksčiau neteista ir administracine tvarka nebausta, padarė du neatsargius nusikaltimus. I. M. yra senatvės pensininkė, rūpinasi neįgaliu 71 m. amžiaus sutuoktiniu, ilgą laiką dirbo savivaldos institucijose, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ją, kaip buvusią ilgametę darbuotoją, charakterizuoja išimtinai teigiamai (t. 5, b. l. 60). Kaltinamosios charakteristika leidžia teigti, jog padaryti nusikaltimai buvo atsitiktinis reiškinys jos gyvenime. Iš kitos pusės, nusikalstamas I. M. aplaidumas tęsėsi ilgą laiką, tuo buvo sudarytos sąlygos kaltinamajai D. S. pagrobti itin didelės vertės seniūnijos turtą, padaryta didelė turtinė bei neturtinė žala savivaldos institucijoms ir valstybei. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamosios šeiminę ir turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, I. M. skiriama viena švelniausių sankcijose numatytų bausmių – bauda, nustatant mažesnį už sankcijų vidurkį baudos dydį bei ilgesnį už minimalų įstatymo numatytą baudos sumokėjimo terminą, ir paskirtas bausmes bendrinant BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nustatyta tvarka kaltinamajai palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kaltinamoji D. S. anksčiau neteista ir administracine tvarka nebausta, tačiau padarė eilę tyčinių savanaudiško pobūdžio nusikaltimų, tame tarpe ir tyčinį sunkų savanaudišką nusikaltimą, pasisavindama svetimą turtą, kurio vertė keletą kartų viršija BK 190 str. 1 d. nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Kaltinamoji eilę metų, siekdama nusikalstamu būdu pasipelnyti, įžūliai stambiu mastu grobstė svetimą turtą, šį savo nusikaltimą maskuodama kitais nusikalstamais veiksmais – apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, nusikalto, veikdama tiesiogine tyčia. Pagrobdama didelės vertės svetimą turtą, kurio didelė dalis iki šiol, praėjus daugiau kaip 2 metams po nusikaltimų padarymo, negrąžinta teisėtam savininkui, kaltinamoji savo veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) didelę turtinę ir neturtinę žalą. D. S. šiuo metu nedirba, iš ankstesnės darbovietės ((duomenys neskelbtini)) charakterizuojama patenkinamai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, tyčinį, ilgalaikį, piktybinį ir savanaudišką kaltinamosios nusikalstamų veikų pobūdį, už visus nusikaltimus jai skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Visgi, įvertinant kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas laiko galimu skirti jai mažesnes už sankcijų vidurkį, artimesnes minimaliam sankcijų dydžiui bausmes.

Teismas laiko, jog kaltinamosios pateikti dokumentai apie jos šeiminę padėtį nėra pakankami išvadai apie galimumą taikyti D. S. atžvilgiu BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatas. Pagal BK 62 str. 2 d. 1 p. teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tais atvejais, kai kaltininkas (esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms) išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Visų pirma, kaltinamoji D. S., kaip pati nurodė, nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, iš jos priteisiama pakankamai didelė suma padarytos žalos atlyginimui, todėl nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, kad būdama tokioje turtinėje padėtyje, kaltinamoji galėtų ką nors išlaikyti. Iš pateiktos kaltinamosios sutuoktinio A. B. S. medicininės dokumentacijos matyti, kad po 2011 m. birželio mėn. buvusios kritinės būklės jo sveikata šiuo metu susinormalizavo ir pavojaus nekelia, taigi jis, turėdamas darbą, gali pasirūpinti ir senyvo amžiaus savo motina E. B. S., sergančia įprastinėmis daugeliui tokio amžiaus žmonių ligomis. Kaip matyti iš kaltinamosios buvusio sutuoktinio motinos B. T. medicininės dokumentacijos, šios sergančios įprastinėmis daugeliui tokio amžiaus žmonių ligomis moters, kuri nėra neįgali, gyvenimo prognozė sveikatos būklės atžvilgiu yra patenkinama, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų būtinumą D. S. rūpintis B. T., iš kitos pusės, kaip jau minėta, pagal savo turtinę padėtį kaltinamoji nėra finansiškai pajėgi išlaikyti kitus asmenis. Į paminėtus kaltinamosios šeiminę padėtį apibūdinančius duomenis teismas atsižvelgia, parinkdamas kaltinamajai bausmės dydį, vienok, kaip jau minėta, jie nėra pakankami daryti išvadą apie galimumą taikyti D. S. BK 62 str. nuostatas.

Nusikaltimai, numatyti BK 183 str. 2 d. ir BK 222 str. 1 d., sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, o nusikaltimas, numatytas BK 183 str. 1 d., pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo BK 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p.

(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija kaltinamajai D. S. byloje pareiškė 58161,67 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl pasisavintų ir negrąžintų lėšų priteisimo (t. 1, b. l. 46-48). Ieškinys iš dalies tenkintinas. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog D. S. nusikalstamu būdu pasisavino 215166,12 Lt seniūnijos piniginių lėšų. Specialisto išvada, paremta tirtų buhalterinių dokumentų analize, nustatyta, jog dalį pasisavintų lėšų – 160517,27 Lt – D. S. grąžino. Todėl iš jos priteistina negrąžinta pasisavintų pinigų suma – 54648,85 Lt. Kadangi dėl 3512,82 Lt pinigų sumos iššvaistymo D. S. išteisinama BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, civilinis ieškinys dalyje dėl šios sumos priteisimo paliekamas nenagrinėtu, paliekant civilinam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d., 183 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir ją nubausti:

pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 183 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti D. S. laisvės atėmimu dvejiems metams. Baumę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. S. dėl kaltinimų pagal BK 215 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

D. S. dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. (dėl 11691,53 Lt iššvaistymo) išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

D. S. dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. (dėl 3721,70 Lt iššvaistymo) išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

I. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 223 str. 1 d., 229 str., ir ją nubausti:

pagal BK 223 str. 1 d. 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, pagal BK 229 str. 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinai nubausti I. M. 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda, kurią nuteistoji per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistosios D. S. 54648 litus 85 ct (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.