Utenos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja 2020 m. gruodžio 28 d. skundu prašo vykdomosiose bylose Nr. 0168/20/01392, Nr. 0168/20/01393 panaikinti antstolio Sigito Osvaldo Grašio 2020 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. S-20-168-44514 „Dėl atsisakymo tenkinti išieškotojo prašymą“, ir tenkinti AB „Šiaulių bankas“ prašymą – skolininkams G. S. ir V. S. priklausančio turto – 2,9900 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą vykdyti komplekse su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais, AB „Šiaulių bankas“ įkeistais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodo, jog banko nuomone, priimdamas skundžiamą patvarkymą, antstolis netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias priverstinį turto realizavimą, bei pažeidė vykdymo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. CPK 695 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal CPK nuostatas turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Bankui įkeistas turtas (pastatai) priklauso bankrutuojančiai įmonei, o žemės sklypas priklauso fiziniams asmenims (skolininkams). Nors formaliai bankrutuojančios įmonės turtas turi būti parduodamas varžytynėse nemokumo administratoriaus, o fizinių asmenų turtas – antstolio, šiuo atveju pardavinėti turtą, jį skaidant į atskirus vienetus, o ne komplekse, būtų neracionalu ir neprotinga. Turtą pardavus atskirais vienetais, gautinos lėšos įsiskolinimui dengti būtų ženkliai mažesnės nei parduodant nurodytą turtą komplekse. Šiuo atveju, nors įstatymas suteikia teisę išieškotojui (t. y. bankui) pasirinkti turto realizavimo būdą, banko sprendimą įkeistą turtą pardavinėti komplekse palaiko ir bankrutuojanti įmonė, ir jos kreditoriai. Kad turtas turėtų būti pardavinėjamas komplekse, sutinka ir žemės sklypo savininkai G. S. ir V. S., 2020 m. gruodžio 11 d. pateikę sutikimą parduoti turtą komplekse. Tokiu būdu, antstolis, priimdamas patvarkymą, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad dėl įkeisto turto pardavimo būdo – nekilnojamojo turto, priklausančio bankrutuojančiai įmonei ir fiziniams asmenims, pardavimo viename komplekse vieningai sutaria tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tiek įkeisto turto savininkai. Teisės aktai nedraudžia, esant kreditorių sprendimui, parduoti kitu būdu nei rengiant bankrutuojančios įmonės turto pardavimo varžytynes – šiuo atveju, turtą parduodant antstoliui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kasacinio teismo praktika akcentuoja būtent kompleksišką įkeisto turto, priklausančio tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek tretiesiems asmenims, pardavimą, kadangi vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis gali sumažinti parduodamų daiktų kainą, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai. Be to, banko nuomone, susidariusioje situacijoje galima būtų vadovautis praktika, taikoma vykdant fizinio asmens bankroto procedūras. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą (toliau – FABĮ) nuostatas, vykdant fizinio asmens bankroto procedūras, bankrutuojančio asmens turtą realizuoja bankroto administratorius. Vis tik įstatymas numato išlygą, kad tuo atveju, jei iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, vykdymo veiksmai jau buvo atliekami, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomones, turi teisę leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras (FABĮ 20 straipsnio 1 dalis). Pardavus turtą, antstolis gautas lėšas už parduotą turtą perveda fizinio asmens bankroto administratoriui paskirstymui, prieš tai išskaitęs vykdymo išlaidas. Tokiu būdu, turto, priklausančio bankrutuojančiai įmonei ir fiziniams asmenims, pardavimo kaip vientiso turtinio komplekso nedraudžia nei teisės aktai, nei kasacinio teisino praktika, todėl bankas mano, kad įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, 2020 m. gruodžio 8 d. antstolio patvarkymas Nr. S-20-168-44514 turėtų būti panaikintas.