Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K. bei jo atstovams advokatui Laurynui Pakštaičiui ir advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) viršininko 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viršilos A. K. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti Utenos AVPK išmokėti A. K. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis ginčijamu Įsakymu nuo 2014 m. gruodžio 30 d. buvo nušalintas nuo Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigų, kadangi galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, neįsigilino į faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad taikoma procesinė priemonė pernelyg suvaržo pareiškėjo teises ir negali būti laikoma proporcinga siekiamiems tikslams bei pateisinama objektyviu būtinumu. Be to, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo nušalinimas nuo einamų pareigų visiškai neturi įtakos tyrimui. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįvertino, kad dėl taikomos poveikio priemonės jam nemokamas atlyginimas, ir ši aplinkybė labai apsunkina jo pragyvenimo galimybes. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi negaliojančiu aktu – Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, todėl Įsakymas yra naikintinas (2-7 b. l.). Teismo posėdyje A. K. prašė tenkinti skundą, remdamasis jame pateiktais argumentais ir motyvais. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įsakymas priimtas skubotai, neatsižvelgus į tai, kad įvykio vietoje pareiškėjas dalyvavo kaip liudytojas, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas be teisinio pagrindo, t. y. nesant nusikalstamos veikos sudėtį patvirtinančių duomenų. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nemokamo darbo užmokesčio sunkiai pragyvena, priverstas skolintis, kito darbo nušalinimo laikotarpiui neieško.

Pareiškėjo A. K. atstovas advokatas L. Pakštaitis nurodė, kad policijos įstaigos vadovo teisė nušalinti pareigūną nuo tarnybos nėra absoliuti, t. y. nušalinimas galimas esant teisės aktų numatytam pagrindui ir remiantis galiojančiais teisės aktais. Atstovas akcentavo, kad Utenos AVPK viršininkas Įsakyme nurodė negaliojantį teisės aktą ir dėl šios priežasties skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas. Advokatas L. Pakštaitis teigė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas be pagrindo, pareiškėjas jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjo atstovas mano, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį nėra perspektyvus, kadangi pareikštiems kaltinimams patvirtinti nebus surinkta įrodymų. Pažymėjo, kad Utenos AVPK, nušalindamas pareiškėją nuo tarnybos, neslepia nuostatos, jog ateityje ketina A. K. atleisti iš vidaus tarnybos. Mano, kad tokie policijos veiksmai yra neteisėti.

Pareiškėjo A. K. atstovas advokato padėjėjas S. Survila savo paaiškinimus išdėstė žodžiu ir pateikė raštu (50-52 b. l.). Teikdamas paaiškinimus advokato padėjėjas S. Survila akcentavo, kad Įsakymas yra absoliučiai neteisėtas, nes grindžiamas negaliojančiu teisės aktu. Tvirtino, kad ši aplinkybė rodo, jog Įsakymas priimtas skubotai, nesigilinus į faktines aplinkybes, taip pažeidžiant teisėtumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Nušalinus pareiškėją nuo pareigų, jam nemokamas darbo užmokestis ir jis neteko kasdieninių pragyvenimo lėšų. Atstovo teigimu, tokia sankcija A. K. atžvilgiu buvo pritaikyta neturint pakankamo pagrindo. Pažymėjo, kad ginčo teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neturi teisinio pagrindo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, nes yra paskirta dokumento ekspertizė, ikiteisminis tyrimas sustabdytas, todėl nėra patvirtinta, jog A. K. suklastojo dokumentą. Be to, akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, pareikštas kaltinimas - nepagrįstas. Advokato padėjėjo S. Survilos teigimu, A. K. nepadarė jokios veikos, kvalifikuotinos kaip pareigūno vardo pažeminimas. Aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad jis kaltas įvykdęs tarnybinį nusižengimą.

Atsakovui Utenos AVPK apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo atstovė A. P. į teismo posėdį neatvyko, elektroniniu laišku prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (47 b. l.). Atsakovas Utenos AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui 2014 m. gruodžio 30 d. buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas). Pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie policijos turimus duomenis, jog A. K. įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, dėl kurio jis nušalinimas nuo Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigų. Utenos AVPK teigė, kad pareiškėjas nuo tarnybinių pareigų buvo nušalintas esant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 34 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, laikantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija), 15 punkto reikalavimų bei atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Atsakovas nurodė, kad gauta informacija, jog A. K. įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, sudarė pagrindą pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, įtariant jį padarius tarnybinį nusižengimą, kuriuo pažemintas pareigūno vardas. Utenos AVPK nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (20-23 b. l.).

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. M. 2014-12-19 parengė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog 2014-12-19, apie 11 val. 50 min., Utenoje, Joniškėlio gatvėje, vykdydamas tarnybines pareigas, pastebėjęs automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtardamas, jog automobilio vairuotojas padarė administracinį teisės pažeidimą, jį sustabdė. Vairuotojas J. R. transporto priemonės dokumentų nepateikė, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti Kelių policijos skyriaus pareigūnai (13 b. l.). Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyresnysis patrulis N. Č. 2014-12-19 parengtame tarnybiniame pranešime nurodė, kad Utenos AVPK Operatyvaus valdybos skyriaus budėtojo nurodymu nuvykus į vietą, kurioje buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas J. R. neturėjo galiojančio draudimo poliso, o laikinojo valstybinio numerio galiojimas buvo pasibaigęs. J. R. atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (14 b. l.). Utenos AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas T. M. 2014 m. gruodžio 30 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio A. K. veiksmų“ ir pateikė jį Utenos AVPK viršininkui ( 24-26 b. l.). Minėtame tarnybiniame pranešime Utenos AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas T. M. išdėstė surinktus duomenimis apie administracinio teisės pažeidimo, kurį padarius įtariamas J. R., tyrimo aplinkybes; Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio N. Č. 2014-12-23 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie A. K. veiksmus, kuriuos jis atliko N. Č. tiriant J. R. įvykdytą teisės pažeidimą; Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniojo specialisto R. R. 2012-12-29 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie per administracinio teisės pažeidimo ROIK (duomenys neskelbtini) tyrimą atliktus A. K. veiksmus pateikiant galimai suklastotą leidimą trumpalaikiam dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei; duomenis apie A. K. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Be to, Utenos AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas T. M. pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl atliktų A. K. veiksmų ( 24-26 b. l.). Utenos AVPK viršininkas, susipažinęs su gautu Utenos AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo T. M. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 30 d. nurodė Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniajam tyrėjui M. M. pradėti A. K. tarnybinį patikrinimą (24 b. l.). Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. M. 2014-12-30 parengė Pranešimą, kuris tą pačią dieną pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjui (27-30 b. l.). Be to, Utenos AVPK Imuniteto poskyryje 2014 m. gruodžio 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o 2014 m. gruodžio 30 d. Utenos AVPK Imuniteto poskyrio vyriausioji tyrėja R. M. įteikė A. K. pranešimą apie įtarimą padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (42-43 b. l.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnė pranešime apie įtarimą nurodė, kad A. K. įtariamas suklastojęs tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei, 2014-12-23 panaudojo šį leidimą, pateikdamas jį kopijos padarymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Utenos AVPK Kelių policijos skyriuje, bei laikė šį leidimą automobilyje iki jį 2012-12-29 kratos metu paėmė Utenos AVPK Imuniteto poskyrio pareigūnai (41-43 b. l.). Utenos AVPK viršininkas 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viršilos A. K. nušalinimo nuo pareigų“ nušalino A. K. nuo Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigų tarnybinio patikrinimo metu nuo 2014 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau kaip tarnybinio patikrinimo laikui (1 punktas); nurodė pareiškėjui grąžinti pareigūno pažymėjimą, specialųjį ženklą, tarnybinio ginklo kortelę, specialiąsias priemones bei kitą jam patikėtą materialųjį turtą (2.2 punktas), o Utenos AVPK Finansų skyriui - nemokėti darbo užmokesčio pareiškėjui nuo 2014 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas su Įsakymu supažindintas pasirašant (31 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo nušalinti policijos pareigūną nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui teisėtumo ir pagrįstumo yra kilęs tarnybinių teisinių santykių srityje.

Nagrinėjamo tarnybinio ginčo teisinius santykius reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija).

Pareiškėjo A. K. ginčijamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308, 15 punktu. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis nurodo, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Priimant Įsakymą galiojo Aprašo 15 punktas, kuriame nurodoma, kad tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalintas nuo pareigų. Tokį įsakymą vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, gali priimti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tikrintojo teikimą. Taigi, aukščiau nurodytos teisės normos yra blanketinio pobūdžio, nukreipiančios į Valstybės tarnybos įstatymą, konkrečiai, į šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismas pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2014 m. gegužės 8 d. redakcija) yra pateiktas sąrašas šio įstatymo straipsnių ir jų dalių bei VI skyrius, kurie statutiniams valstybės tarnautojams taikomi be išlygų. Į šį sąrašą patenka ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnis, kuriuo atsakovas Utenos AVPK rėmėsi, priimdamas Įsakymą. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtino valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui pagrindą, apibrėžiamą sąlyga, kad pareigūno atžvilgiu tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas dėl veikos, už kurią jis gali būti atleistas iš pareigų. Vidaus tarnybos įstatymo 53 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 1 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jeigu savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Byloje nustatyta, kad Utenos AVPK Vidaus tyrimo grupės vyresnysis tyrėjas 2014 m. gruodžio 30 d. parengtame Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė policijos įstaigos turimus duomenis apie A. K. galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes, pareiškėjo veikas, kuriomis jis įvykdė tarnybinį nusižengimą, nurodė, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė, ir suformulavo išvadą, kad tokiu poelgiu pareiškėjas pažemino pareigūno vardą (27-30 b. l.). Pareiškėjas su nurodytu pranešimu buvo supažindintas 2014 m. gruodžio 30 d. ( 30 b. l.). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Utenos AVPK Imuniteto poskyrio vyriausioji tyrėja, remdamasi 2014 m. gruodžio 29 d. pranešimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimo požymius ( 41 b. l.), o 2014 m. gruodžio 30 d. ši tyrėja A. K. įteikė pranešimą apie įtarimą. Šiame pranešime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių įtarti, kad pareiškėjas padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. suklastojo tikrą dokumentą, jį laikė ir panaudojo (42-43 b. l.). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Utenos AVPK viršininkas ginčijamą Įsakymą priėmė, gavęs Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniojo tyrėjo A. K. parengtą 2014 m. gruodžio 30 d. Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 20 punkte įtvirtintas nuostatas ir Tvarkos aprašo priede pateiktą Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formą, teismas sprendžia, šiame dokumente yra nurodomo faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės (konkretūs pareigūno veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Tai reiškia, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išdėstomi esminiai objektyvieji įtariamo nusižengimo požymiai – konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas, vieta, veikos padariniai ir pan. Išanalizavus A. K. parengtą 2014 m. gruodžio 30 d. Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad Utenos AVPK viršininkui buvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie A. K. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo esminius objektyviuosius požymius, pažeidimo pobūdį, kaltės formą.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad Utenos AVPK viršininkui 2014 m. gruodžio 30 d. priimant Įsakymą, buvo visos Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, kurioms esant, policijos pareigūnas nušalinamas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, laikėsi Aprašo 15 punkte įtvirtintų procedūrinių taisyklių: Įsakymą priėmė teritorinės policijos įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą ir pasinaudojęs Valstybės tarnybos įstatymo suteikta teise; A. K. nuo pareigų nušalintas, Aprašo 20 punkto nustatyta tvarka pareiškėją informavus apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą; pareiškėjas su įsakymu dėl nušalinimo nuo pareigų supažindintas pasirašytinai; Įsakymo turinys atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Atsakovo priimtas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriam keliamus bendruosius turinio reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnis. Pagal nurodytame straipsnyje įtvirtintas nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Įsakymo įžanginėje dalyje, tarp teisės aktų, kuriais rėmėsi Utenos AVPK viršininkas, priimdamas šį individualų administracinį aktą, yra nurodyta ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Minėtas teisės aktas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2013 m. rugpjūčio 23 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-720, kuriuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 1V-308 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Nurodytu 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 12 dalimi, buvo patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. Pareigūno, kurio atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, nušalinimą reguliuojančios taisyklės yra įtvirtintos Aprašo 15 punkte. Iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. galiojusioje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos pareigūno nušalinimą reguliavusios taisyklės buvo įtvirtintos 13 punkte. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Utenos AVPK viršininkas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi teisingai parinkta teisės norma, tačiau neteisingai nurodė ją numatančio teisės akto redakciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, numatytas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą, yra įstatymo viršenybės principas. Šis principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-686-10). Teismas konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas tinkamai parinktomis įstatymų normomis – Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Vidaus tarnybos statuto 28 straipsniu. Poįstatyminio, t. y. žemesnės nei įstatymas galios, teisės akto – Aprašo 15 punktas nustato tik procedūrines taisykles, kuriomis vadovaujamasi taikant aukščiau nurodytas materialines teisės normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu. Taigi, mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai nepaneigia individualaus administracinio akto teisėtumo.

Teismas, remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, sprendžia, kad aplinkybė, jog Įsakymo įžanginėje dalyje yra nurodytas netikslus teisės akto pavadinimas, nedaro neteisėtais nei atsakovo veiksmų, priimant Įsakymą, nei paties Įsakymo. Dėl šios priežasties teismas A. K. argumentus, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, nes pagrįstas negaliojančiu teisės aktu – Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, atmeta kaip nepagrįstus ir jais daromų išvadų negrindžia.

Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnis, reglamentuojantis valstybės tarnautojo nušalinimo teisines pasekmes, nustato, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojui už nušalinimo laikotarpį nemokamas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, šis straipsnis policijos pareigūnų atžvilgiu taikomas be išlygų. Atsižvelgus į teisės normos imperatyvų turinį ir į tai, jog, pagal teisės aktų hierarchiją, minėtoji teisės norma įtvirtinta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, daroma išvada, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnį taikantis subjektas neturi pasirinkimo galimybės. Taigi, atsakovas Utenos AVPK yra imperatyviai įpareigotas besąlygiškai pareiškėjui, kaip nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį. Aplinkybė, kad nušalintas nuo pareigų pareiškėjas per tarnybinio patikrinimo laiką negaus darbo užmokesčio, neabejotinai sukelia tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų. Tačiau įstatymų leidėjas Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtino ir nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo garantijas. Tai reiškia, kad, nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, pareiškėjas bus grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai vėl pradės eiti pareigas, jam atsakovas privalės išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, bei 0,07 procento delspinigių už šią sumą. Delspinigiai nemokami tik tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalį, nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimą, ginčuose darbo užmokesčio teisinių santykių srityje proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, t. y. kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcijos) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir taikomą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Utenos AVPK, veikdamas taip, kaip reikalauja jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ir pareiškėjo atžvilgiu taikydamas poveikio priemones, kurios turėtų būti taikomos, elgėsi teisėtai. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad A. K. per nušalinimo laikotarpį atsakovas nemoka darbo užmokesčio, negali būti laikoma neadekvačia ar neproporcinga ir dėl to neteisėta priemone.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad pareiškėjo A. K. skundas yra nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. skundą dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.