- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e1-1116-543/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.5Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.1Laikinas sulaikymas (BPK 44 str. 1-4 d., 140 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytus, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1. 2016 m. gruodžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį - viešaisiais darbais 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė;
2. 2019 m. liepos 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2020 m. balandžio 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. B., 2022 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. M., pargriovęs ant grindų, rankos delnu sudavė ne mažiau 5 smūgius į dešinę koją ir dešinę ranką, dėl to padarė poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, dešinės šlaunies srityje, tokiais savo veiksmais R. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 12 d., būnant namuose (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine R. M. vartojo alkoholį. Išgertuvių metu su sugyventine žodžiais sukonfliktavo, po to susistumdė. Dėl girtumo gerai nepamena kiek kartų, tačiau tikrai R. kelis kartus iš rankos ar tai iš kojos sudavė keletą smūgių. Į kur ir kiek kartų sudavė, kaip tai padarė, dėl girtumo neprisimena, tačiau po suduotų smūgių R. niekuo nesiskundė ir medikų iškviesti neprašė. Kiek buvo valandų, kai vyko jų konfliktas, nežino, tačiau netrukus po konflikto į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad kaimynai juos iškvietė dėl moters pagalbos šauksmo. Tada R. pasakė pareigūnams, jog jis ją sumušė ir tuomet jis buvo sulaikytas. Su įtarimais sutinka visiškai, dėl savo veiksmų labai gailisi, R. M. atsiprašė (b. l. 150 – 152, 163 – 165).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo R. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 12 d. apie 13.50 val. R. M. būnant bute (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. B., gim. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties ją sugriebė už drabužių ir pargriovė ant grindų. Pargriovęs ją ant grindų, mažiausiai 12 kartų spyrė iš kojos jai į galvos sritį ir su ranka sudavė mažiausiai 5 kartus į dešinę koją ir dešinę ranką. To pasekoje jautė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. B. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena apie 2 metus, veda bendrą šeimos ūkį. Su R. B. sutaria puikiai, tik išgėrus alkoholio tarp jų kyla žodiniai konfliktai. Anksčiau buvo smurtavęs prieš ją, buvo dėl to kreipusis į policijos pareigūnus. R. yra labai pavydus, dėl to ir kyla konfliktai. Įvykio metu buvo neblaivi. Abu nuo 09.00 val. vartojo alkoholį. R. jau iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. R., būdamas neblaivus, pradėjo prie jos žodiškai kabinėtis, kad ji yra jam neištikima su kitu vyru. Jis visą laiką agresyviai elgėsi, kibo prie jos dėl kitų vyrų, bet ji į policiją dar nesikreipė. Visas konfliktas buvo dėl pavydo. Ji galvojo, kad jis nusiramins, todėl išėjo į bendro naudojimo koridorių, į bendro naudojimo tualetą. Jai einant koridoriumi, sutiko kaimynę N., kuri jai pasakė, kad jeigu sugyventinis taip toliau rėkalos, iškvies policijos pareigūnus. Pokalbiui pasibaigus, nuėjo į tualetą ir grįžo į butą. Sugyventinis jau buvo apsiraminęs, tačiau apie 13.50 val. R. vėl ją pradėjo kaltinti, kad ji su kitais vyrais užsiiminėjo lytiniais santykiais parduotuvėje. Taip pat pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais „kūrva, sūcha, kekšė“. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos ir rūkė cigaretę, jam nieko neatsakė, nes nenorėjo, kad kiltų konfliktas. Bet jis ir toliau ją vadino necenzūriniais žodžiais, todėl ji neištvėrusi jam kažką atsakė, tačiau ką, pasakyti negali. Ji buvo agresyvi, nes buvo labai pikta. Jiems konfliktuojant, sugyventinis, nieko nesakęs, priėjo prie jos, sugriebė ją už drabužių ir pargriovė ant grindų. Dėl tokių jo veiksmų fizinio skausmo nejautė ir sužalojimų neliko, todėl pretenzijų jam neturi. Pargriovęs ant grindų jis koja spyrė į sieną, tačiau ne jai. Po spyrio į sieną jis rankos delnu pradėjo ją mušti. Ranka sudavė ne mažiau 5 kartus į dešinę koją ir dešinę ranką. Kuria ranka sudavė, pasakyti negali, nes dėl patirto šoko ir neblaivumo, nepamena. Tačiau dėl tokių jo veiksmų jautė fizinį skausmą dešinės rankos ir dešinės kojos srityse. Skausmą jautė tik tol, kol sudavė smūgius, po įvykio fizinio skausmo nejautė. Ant rankų ir kojų, kiek matė sužalojimų neliko, kraujosruvą, kuri yra ant kojos yra susižalojusi namuose anksčiau negu įvyko įvykis. Kai jis ją pargriovęs ant grindų mušė, ji rėkė, kad jis daugiau jos nemuš, turbūt kai rėkė, ją išgirdo kaimynai ir jie iškvietė policijos pareigūnus. Ji mano, kad jis negalėjo suprasti, kad jai skauda, nes ji jam to nesakė. Kai ją sumušė, ji iškart atsikėlė nuo grindų ir pabėgo į bendro naudojimo patalpą – virtuvę. Kaimynai jai pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, todėl ten jų ir laukė. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kur sulaikė jos sugyventinį. Greitoji medicinos pagalba nebuvo atvykusi, po įvykio vaistų nevartojo. Pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo. Pretenzijų sugyventiniui neturi, kadangi ji pati jį išprovokavo taip elgtis. Žino, kad po įvykio jie susitaikys ir gyvens kartu. Civilinio ieškinio nereikš, esant galimybei nori susitaikyti. Sugyventinio nebijo, nepageidauja, kad būtų iškeldintas, gali grįžti namo. Yra susitarę, kad gavęs algą važiuos užsikoduoti ir atsisakys alkoholinių gėrimų (b. l. 17 – 20, 21 – 24).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. lapkričio 12 d. nuo 14 val. 00 min. iki 14 val. 05 min. buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Šios apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 33–35, 36–41).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. M. poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, dešinės šlaunies srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 74 – 75).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. lapkričio 12 d. 13.50 val. buvo gautas ir užregistruotas kaimynės pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girdi, jog kaimynystėje sugyventinis muša savo sugyventinę. Prie PRĮR'o išrašo yra pridėta policijos pareigūnų vaizdo registratoriais įvykio vietoje filmuota medžiaga, šiuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji pasakoja, jog ją sumušė sugyventinis. Prie PRĮR'o išrašo yra pridėtas ir skambučio Bendrajam pagalbos centrui (BPC) įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaimynė prašo iškviesti policijos pareigūnus adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi girdi, kaip sugyventinis muša savo sugyventinę (b. l. 42 – 45).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. B. ir nukentėjusioji R. M. yra sugyventiniai. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. B. 2022 m. lapkričio 12 d., tyčia panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės – nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu. Tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, tarp kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios R. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroro pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis R. B., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. B. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 194 – 196).
Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis R. B. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas du kartus ir dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 89 – 95, 96 – 98; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). R. B., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). R. B. yra baustas ir administracine tvarka bei turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą (b. l. 104 – 107). Kaltinamasis yra dirbantis, išsiskyręs, neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 81 – 82, 99 – 102). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra pilnai pakaltinamas (b. l. 111 – 112, 117 – 118). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo R. B. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus jam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi būtent ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių jau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam R. B. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo R. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. B. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 12 d. 14.00 val. iki 2022 m. lapkričio 13 d. 13 val. 50 min. (b. l. 131 – 135, 136 – 139, 172 – 174, 175 – 177). Šis laikas įskaitomas į R. B. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. R. B. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas šį kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog jis dar yra vertas pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam R. B. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 5 mėnesių laikotarpiui. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. B. paskirti įpareigojimus – tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos (b. l. 169 – 171, 178 – 185). Šios kardomosios priemonės R. B. panaikinamos tik pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. B. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 12 d. 14.00 val. iki 2022 m. lapkričio 13 d. 13 val. 50 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei paskirti jam šias pareigas – tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos.
Išaiškinti kaltinamajam R. B. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.