- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-991-425/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-991-425/2017
teisėja Ramyna Šidlauskienė Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02093-2017-3
2017 m. gruodžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2651-188/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Rivona“ ieškinį atsakovui V. R. dėl turtinės žalos ir nuostolių dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Rivona“ pareikšto ieškinio užtikinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. R. priklausantį turtą
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino.
Nustatė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, pateikdama įrodymus.
Atsižvelgė, jog atsakovas yra fizinis asmuo ir jam pareikštas turtinis reikalavimas, kurio apimtis yra didelė, todėl darė prielaidą, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, mano, jog jis nepagrįstas, todėl ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Paaiškina, jog dirbant pas ieškovę atliko visus būtinus veiksmus dėl asmenų, nelegaliai kertančių sieną, prevencijos, atliko būtina transporto priemonės patikras, jas nustatyta tvarka užregistravo. Tvirtina, kad apie paskirtą baudą ieškovė jo neinformavo, nors žinojo atsakovo gyvenamąją vietą. Teigia, jog ieškovė praleido terminą kreipti į darbo ginčų komisiją.
Ieškovė UAB „Rivona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, todėl atskirojo skundo argumentai dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino praleidimo, dėl ieškinio nepagrįstumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teisiškai yra nereikšmingi.
Teigia, jog atsakovas nepateikia jokių duomenų apie savo darbinę veiklą, pajamas, galimą jų padidėjimą ateityje, apie turimą turtą, neginčiją aplinkybės, kad ieškinio suma yra didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.).
Nagrinėdamas ieškovės UAB „Rivona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, todėl egzistuoja procesinio sprendimo neįvykdymo grėsmė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skunde išdėstytus motyvus bei byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakartotinai dėl jų nepasisako (CPK 185 str.). Kartu priduria, jog atsakovo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nuo 2016 m. vasario mėnesio dirba ne Lietuvoje, nepaneigia tikimybės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo vykdymui galint būti apsunkintam.
Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, paneigiančių skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, dėl ko teismas galėtų spręsti dėl grėsmės neįvykdyti teismo sprendimą egzistavimo (CPK 12 str., 178 str.).
Kiti apelianto nurodyti teiginiai dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo nevertintini, nes šiuo atveju nėra nagrinėjama byla iš esmės (CPK 144 str.).
Atsižvelgiant į nutarties 13-14 punktus, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.