Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-531/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
1A-208-531/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43277-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Artūras Ridikas
Nukentėjusysis
V. D.
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-531/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43277-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1; (S) 2.4.6.4.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,nukentėjusiajam V. D. ir jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,nuteistojo gynėjui advokatui Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-06 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. subendrinta visiško sudėjimo būdu su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 35 MGL (1317 Eur) dydžio bauda ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 35 MGL (1317 Eur) bauda.

Be to, šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo priteista: nukentėjusiajam V. D. – 350 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei – 15,53 Eur pašto išlaidų ir 196,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2016-09-11 apie 23.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., šalia x namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,18 prom.) įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kitų žmonių akivaizdoje garsiai plūsdamasis necenzūriniais žodžiais sudavė delnu neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam V. D. vieną kartą į galvą viršugalvio srityje; tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė V. D. už drabužių krūtinės srityje ir išvertė jį iš neįgaliojo vežimėlio ant žemės, šiais veiksmais V. D. sukeldamas fizinį skausmą ir pažeisdamas viešąją tvarką.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-06 nuosprendį ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.

2.1 Teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., įrodymus vertino vienpusiškai, o nepašalintų abejonių nevertino jo naudai. Nuteistojo teigimu, jo kaltė grindžiama abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais. Skunde analizuojami nukentėjusiojo parodymai ir teigiama apie jų prieštaringumą vieni kitiems bei prieštaravimą liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymams. Nuteistasis pateikia savo įvykio versiją ir nurodo negalėjęs abejomis rankomis čiupti V. D., nes prieš daugiau nei mėnesį turėjo plaštakos operaciją, o viena ranka stambaus ir per 100 kg sveriančio vyro nebūtų išvertęs. Pastebi, kad V. D. posėdžio metu pripažino, kad galėjo į jį – nuteistąjį įsitverti, o policijos pareigūnai parodė nematę, kaip V. D. nugriuvo. Mano, kad teismas jo naudai turėjo įvertinti jo pateiktą įvykio metu dėvėtą ir dėl V. D. veiksmų suplėšytą džemperį. Be kita ko atkreipia dėmesį į jo atžvilgiu 2014-10-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 140 str. 1 d., kuomet buvo analogiškai nepagrįstai apkaltintas dėl V. D. išvertimo iš vežimėlio, kas rodo V. D. polinkį jo atžvilgiu meluoti. Nuteistasis taip pat mano, kad kritiškai vertintini ne tik V. D., bet ir jo sutuoktinės A. D. subjektyvūs bei melagingi parodymai.

2.2 Apeliantas skunde teigia ir apie neteisingai teismo pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, nes jis nesiekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir nenorėjo sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos ir tokią išvadą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nuteistojo manymu, teismas visuomenės rimtį sutapatino su nukentėjusiojo gyvenimo ritmo sutrikimu. Nurodo, kad jo veiksmai numušant kepurę buvo nukreipti išimtinai į V. D. dėl ant jo turėto pykčio, nes jis buvo įsitikinęs, kad šis subraižė jo automobilį. Be to, ta konfliktinė situacija truko labai trumpai, ką patvirtina ir policijos pareigūnai. Pažymi, kad jo - apelianto veiksmai nėra susiję su V. D. neįgalumu ir jis iš nieko nesityčiojo ir nesiekė pasityčioti. Nuteistojo manymu, teismas nenustatė jokių jo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip patyčios.

2.3 Taip pat nepagrįstos teismo išvados dėl V. D. sukelto fizinio skausmo, nes nėra jokių duomenų apie įvykio metu kokiu nors būdu V. D. išreikštą skausmą ar jo kreipimąsi pagalbos į medikus. Atkreipia dėmesį, kad tik teisminio nagrinėjimo metu D. D. užsiminė apie nubrozdinimus, ko nepatvirtina jokie bylos duomenys. Apelianto įsitikinimu, jo galimas keiksmažodžių pavartojimas šiame konflikte gali užtraukti nebent administracinę atsakomybę.

2.4 Be kita ko skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu jam pridėta paskirta ir neva neatlikta 35 MGL bauda, kuri kiekvieną mėnesį jam yra išskaičiuojama iš atlyginimo.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo skundą, o prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 str., ginčija savo kaltę bei įrodymų vertinimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo sprendime pateiktą įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje surinktų įrodymų analizę ir juose egzistuojančių nesutapimų vertinimą, padarė teisingą išvadą – pagrįstai ir teisėtai apeliantą M. K. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

6. Apeliantas skunde ginčija apylinkės teismo konstatuotus faktus, tvirtindamas, jog neatliko kaltinime nurodytų veiksmų, o teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tačiau šie jo argumentai, grindžiami savaip pateikiamais buvusiais įvykiais, yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir subjektyviu apelianto interpretuojamos jų visumos vertinimu. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, bet tokie jo argumentai yra nepagrįsti.

7. Teisėjų kolegijos manymu, byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka M. K. kaltei pagrįsti, o apeliacinio skundo teiginiai to nepaneigia. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Priežasčių konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pažeidė iš esmės BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nėra. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

7.1 Kaip minėta, M. K. pripažintas kaltu dėl BK 284 str. numatytos veikos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir patyčiomis neįgaliojo atžvilgiu, pasireiškusiais necenzūrinių žodžių vartojimu, sudavimu delnu neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam V. D. vieną kartą į galvą viršugalvio srityje, jo sugriebimu už drabužių krūtinės srityje ir išvertimu iš neįgaliojo vežimėlio ant žemės, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

7.2 Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina ir apeliantas neginčija, kad kaltinime nurodytoje viešoje vietoje ir nurodytu laiku tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo V. D. įvyko konfliktas ir fizinis kontaktas, kurio metu neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs V. D. iš jo išgriuvo ant žemės. Apeliantas iš esmės neneigia necenzūrinių žodžių nukentėjusiojo atžvilgiu vartojimo bei sudavimo delnu per kepurę, tačiau neigia savo veiksmais išvertęs V. D. iš vežimėlio.

7.3 Nuteistasis, ginčydamas savo kaltę, dėl konflikto kaltina nukentėjusįjį bei nurodo, jog iš vežimėlio išgriuvo dėl savo kaltės, nes, pasak jo, įsitvėręs į pastarojo – nuteistojo džemperį, šiam traukiantis atgal, iškrito. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias apelianto nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu priešingai subjektyviai apelianto nuomonei, byloje esantys nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai visiškai patvirtina kaltinime apeliantui inkriminuotas nurodytas aplinkybes.

8. Nors apeliantas teigia apie nukentėjusiojo parodymų nepatikimumą ir mini Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-07 priimtą išteisinamąjį nuosprendį dėl jam V. D. pareikšto kaltinimo, ši aplinkybė nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo parodymus laikyti melagingais, vertinti kritiškai bei atitinkamai nepaneigia nuteistojo kaltės dėl inkriminuotų veiksmų.

8.1 Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis viso proceso metu apie kaltinime minimą įvykį juos davė nuosekliai ir detaliai. Jo parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvę liudytojai A. D. bei nešališkais laikytini policijos pareigūnai G. Z., V. K., kurių parodymai proceso metu buvo nuoseklūs ir esminėse detalėse tarpusavyje bei su nukentėjusiojo parodymais sutampantys, todėl netikėti jais teisėjų kolegija neturi priežasčių.

8.2 Sutinkamai su liudytojų G. Z. ir V. K. parodymais, priešingai nuteistojo parodymams, jie patys tiesiogiai, betarpiškai matė M. K. veiksmus, šiam suduodant ranka V. D. per kepurę bei sugriebiant V. D. už drabužių, ir po to sekusį nukentėjusiojo išgriuvimą iš neįgaliojo vežimėlio. Šie liudytojai parodė, kad būtent M. K. veiksmai V. D. atžvilgiu buvo aktyvūs, puolamojo pobūdžio, sąlygoję nukentėjusiojo atsidūrimą prieš jo paties valią ant žemės. Nei šie liudytojai, nei jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina V. D. atlikus kokius tai aktyvius veiksmus, griebiant nuteistąjį už džemperio ir taip pačiam išgriūnant iš vežimėlio.

8.3 Nepripažindamas savo kaltės apeliantas be kita ko nurodo apie turėtą rankos operaciją ir negalėjimą su ja atlikti aktyvių fizinių veiksmų, tačiau teisėjų kolegija šių duomenų apie M. K. sveikatos būklę visų byloje esančių įrodymų kontekste nevertina kaip nuteistojo kaltę paneigiančios aplinkybės ir pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams dėl teisinės reikšmės, ar nukentėjusysis iš vežimėlio išverstas viena ar dviem rankomis, nebuvimą. Aukštesnysis teismas taipogi pastebi, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė įvykio metu nevaldęs kairės rankos, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio apklausiamas nurodė nukentėjusiajam per kepurės snapą trenkęs būtent kairės rankos plaštaka. Pastarieji duomenys sudaro pagrindą abejoti nuteistojo negalėjimu įvykio metu naudotis kairiąja ranka kaltinime nurodytiems veiksmams atlikti.

9. Apibendrinant aukščiau nurodytas nuostatas, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad apeliantas M. K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Šios išvados nekeičia apelianto įvairūs teiginiai apie nukentėjusiojo svorį, jo - nuteistojo suplėšytą džemperį, dėl ko, beje, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai pasisakė ir šią aplinkybę tinkamai įvertino.

10. Taip pat konstatuotina, kad apeliantas veikė suvokdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir dėl jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius – fizinio skausmo sukėlimą ar nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Nors M. K. nenumatė galinčio atsirasti konkretaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnio, tačiau jėgos panaudojimas nukentėjusįjį išverčiant iš neįgaliojo vežimėlio ant žemės rodo, jog jį tenkino bet kokio laipsnio tokio pobūdžio padariniai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodyto fizinio kontakto neįgaliojo nukentėjusiojo atžvilgiu konstatavimas nagrinėjamos bylos kontekste yra pakankamas daryti neginčijamą išvadą apie fizinio skausmo (išverčiant iš neįgaliojo vežimėlio ant žemės) sukėlimą nukentėjusiajam. Tokio pobūdžio nuteistojo elgesys, viešoje vietoje vartojant jėgą vežimėlyje sėdinčio neįgaliojo asmens atžvilgiu laikytinas įžūliu, o šį elgesį vertinant ir kitų prieš neįgalųjį apelianto atliktų veiksmų kontekste (necenzūrinių žodžių vartojimas bei sudavimas delnu per kepurę) –rodo apelianto tyčiojimąsi iš asmens ir amoralų elgesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visus kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu apeliantas atliko kitų žmonių akivaizdoje, tuo sukeldamas pastariesiems negatyvius išgyvenimus, sutrikdydamas jų bei nukentėjusiojo teisę į poilsį, saugumą viešoje vietoje, t.y. M. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str.

11. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji BK 284 str. sudėties požymiai. Todėl M. K. veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti apeliantą iš šios nusikalstamos veikos nėra pagrindo.

12. Teisingai kvalifikavęs nuteistojo M. K. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai parinko ir paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau ją bendrindamas BK 63 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, padarė klaidą, kuri turi būti ištaisyta keičiant nuosprendį bausmių bendrinimo dalyje.

12.1 Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. K. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padarytas vienas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tinkamai įvertino M. K. asmenybę. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, administracine tvarka baustas, dirbantis ir turintis šeimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad apelianto nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš neįgalų asmenį, kuriam fizinio skausmo sukėlimas nesutrikdė sveikatos, apylinkės teismas paskyrė nuteistajam vieną iš sankcijoje numatytų švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

12.2 Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas teisingai paskyręs apeliantui bausmę, ir ją bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja bausme, pritaikė netinkamą baudžiamąjį įstatymą.

12.3 Bausmės yra bendrinamos pagal BK 63 arba 64 straipsnių nuostatas. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį.

12.4 Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki skundžiamo 2017-06-06 nuosprendžio priėmimo apeliantas buvo nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendžiu, kuriuo paskirtos bausmės nėra visiškai atlikęs. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2016-09-11, tai yra jau po apkaltinamojo nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo 2014-10-17. Taigi apelianto veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jam esant paskirtos bausmės bendrinamos ne BK 63 straipsnio, kaip tai padarė apylinkės teismas, o BK 64 straipsnyje nurodytais pagrindais. Tuo tarpu apylinkės teismas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsniu, kuris taikomas tik esant nusikaltimų sutapčiai.

13. Remdamasi išdėstytomis nuostatomis ir be kita ko atsižvelgdama į tai, kad pirmesnis 2014-10-17 nuosprendis yra įsiteisėjęs, teisėjų kolegija keičia skundžiamą nuosprendį bausmių subendrinimo apeliantui dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

14. Apeliantas skunde nurodo, kad dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 35 MGL (1317 Eur) baudos, kuri subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, yra išieškota, todėl negali būti visa pridėta. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 12 dienai iš nuteistojo minėtai baudai išieškota 140,27 Eur, o neišieškotos baudos likutis sudaro – 1176,73 Eur, t.y. 31 MGL. Būtent ši visa neatlikta bausmės dalis BK 64 str. 1 ir 2 d. pagrindu turi būti pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

15. Kadangi taikant BK 64 str. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina tik neatliktoji ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė (visa ar jos dalis), netaikant įskaitymo, kas lemia ir kitokią galutinę subendrintą bausmę, nuosprendis atitinkamai keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-06 nuosprendį:

M. K. (M. K.) už BK 284 str. paskirtą laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d. subendrinti visiško sudėjimo būdu su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendžiu jam paskirtos ir visos neatliktos bausmės dalimi, ir M. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 31 MGL (1176,73 Eur) bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas CiesiūnasTeisėjai Jolanta RaščiuvienėArtūras Ridikas