- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- A6.-465-738/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00272-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- M. A.
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, nuo 2018-11-12 iki 2018-12-11 atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovėje), įmonės kodas 300518063, operatyvus patikrinimas pagal operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-5536, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31. Patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovė visą tikrinamąjį laikotarpį turėjo mokestinę nepriemoką biudžetui iki 2018-01-01 – 4889,04 Eur, iki 2018-10-31 – 15457,64 Eur, iki 2019-02-11 – 14881,00, tačiau nepadengus šio įsiskolinimo, bendrovės direktorius M. A. vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini). T. y. M. A., tikrintu laikotarpiu žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės direktorius pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Motyvuojamoji dalis
Nusižengimo faktą ir M. A. kaltę įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-5); VMI 2018 m. gruodžio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5536 (b. l. 6-10); integruota kliento informacija – bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 11-13); mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 14-15); M. A. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos susidarė dėl vėluojančių tiekėjų ir rangovų atsiskaitymų, kurie ir sutrikdė atsiskaitymus VMI. Už juos moka UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsipareigojo sumokėti skolas susidariusias VMI. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi tik viena „Swedbank“ sąskaita. Bendrovėje dirba tik trys darbuotojai. Daug darbų atlieka ir medžiagas tiekia statybinėms įstaigoms, kurios vėluoja atsiskaityti. Iki 2018-012-31 ketina visiškai atsiskaityti su VMI (b. l. 16-17);
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Operatyvaus patikrinimo metu, nustatyta, kad Bendrovė visą tikrinamą laikotarpį, nuo 218-01-01 iki 2018-10-31, turėjo mokestinę nepriemoką biudžetui, tačiau nepadengus šio įsiskolinimo vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams.
Nagrinėjimui Bendrovė pateikė tarpusavio užskaitas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31. Bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo paslaugų pirkimo bei pardavimo sandorius. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui Bendrovė buhalterinėje apskaitoje sudengia tarpusavio įsiskolinimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI 2018-01-01 buvo 4889,04 Eur.
Bendrovės skola biudžetui 2018-09-01 buvo 10348,39 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Bendrovę rugsėjo mėn. mokėjo: 1218,92 Eur darbo užmokesčio (2018-09-12 - 848,00 Eur, 2018-09- 06- 370,92 Eur), 11934,44 Eur sumokėta 2018-09-27 (duomenys neskelbtini)), 121,61 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 156744372, už paslaugas (2018-09-27) ir 68,54 Eur sumokėta UAB Bitė Lietuva, kodas 110688998 (2018-09-27). Viso per 2018 m. rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 13343,51 Eur už Bendrovę sumokėjo 13343,51 Eur.
Bendrovės skola biudžetui 2018-10-01 buvo 15297,78 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Bendrovę spalio mėn. mokėjo: 1429,44 Eur darbo užmokesčio (2018-10-11 - 1079,44 Eur, 2018-10- 02 - 350,00 Eur), 820,00 Eur mokėjo už kurą (2018-10-18), (duomenys neskelbtini)) sumokėta 19000,00 Eur už prekes (2018-10-15 - 13000,00 Eur, 2018-10-16 - 6000,00 Eur), 105,27 Eur sumokėta UAB „Apskaitos kontora“, kodas 156744372, už paslaugas (2018-10-23) ir 73,30 Eur sumokėta UAB Bitė Lietuva, kodas 110688998 (2018-10-30). Viso per 2018 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Bendrovę sumokėjo 21428,01 Eur.
Kaip matyti iš pateiktų teismui duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. A. taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. O nurodyti atsiskaitymai įrodo, kad Bendrovės vadovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pažeisdama VMI, kaip kreditoriaus teises. Nesavalaikis mokesčių mokėjimas, vėlavimas vykdyti mokestines prievoles kenkia valstybei, išbalansuoja rinką, pažeidžia konkurencines sąlygas ir akivaizdžiai žlugdo bei kompromituoja sąžiningą verslą.
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę visiškai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais.
Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės direktorius M. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl M. A. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovės veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę visiškai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.
Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. A. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apie M. A. baustumą administracine tvarka duomenų byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).
Skiriant M. A. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į M. A. paaiškinimą byloje dėl bendrovės skolos valstybei susidarymo.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta Arūnui J. A. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
M. A. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.