Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas), Danutės Giačaitės, Valdo Vitunsko,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios mažametės E. K. įstatyminei atstovei R. K., jų atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams A. K., P. K., jų atstovui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, turintis mažametį vaiką, dirbantis R. M. IĮ sandėlio darbininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 2 kartus:

2005 m. gegužės 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 12 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 m. 9 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas bausmės laikotarpiui; 2006 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta gaulinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, ją atliekant pataisos namuose;

teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktus, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kad kaltinamasis G. S. 2015-08-03, apie 15.20 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), apie 400 metrų atstumu link Nevėžio upės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su E. K., paėmė iš ant kranto stovinčio jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikytą 20-to kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr.25844, skirtą šaudyti 20-to kalibro medžiokliniais šoviniais ir stovėdamas prie šio automobilio, tuo metu jame ant priekinių sėdynių esant R. P. ir E. K., tyčia vieną kartą šovė ant priekinės keleivio sėdynės miegojusiam ir dėl to bejėgiškoje būklėje buvusiam E. K. į galvą, padarydamas pastarajam šautinį kiaurinį šratinį galvos dešinės pusės sužalojimą (įėjimo žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, išėjimo žaizda dešinio smilkinio srityje): dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimą, atvirus skeveldrinius dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžius, dėl ko E. K. netrukus įvykio vietoje mirė. Taip tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį E. K..

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 7 punktuose.

Be to, jis neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2015-08-03 17.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdį lygiavamzdį, su horizontaliu vamzdžių išdėstymu, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinį šautuvą, skirtą šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; savadarbiu būdu perdirbtą Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį dujinį-garsinį revolverį „IWG Kurier“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; Vokietijos pramoninės gamybos 380-to kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr.018447, skirtą šaudyti 380 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; Italijos pramoninės gamybos 9 mm (380-to) kalibro šešiašūvį dujinį-garsinį revolverį „UMAREX CHAMPION“ Nr. 341928, skirtą šaudyti 9 mm (380-to) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos neturėdamas tam leidimo neteisėtai iki 2015-08-03 20.55 val. laikė savo gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių jo tėvui S. S., garaže, kol šaunamuosius ginklus kratos metu surado ir paėmė Kauno apskr. VPK pareigūnai;

Be to jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2015-08-03 apie 15.20 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo pramoninės gamybos 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. 25844, skirtą šaudyti 20-to kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą C kategorijos ginklams, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė įvairiose vietose, taip pat ir jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei gabeno šiuo automobiliu, iki kol 2015-08-03 apie 17.10 val. šį ginklą įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apie 400 metrų atstumu link Nevėžio upės, apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskr. VPK pareigūnai.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2015-08-03 17.00 val. suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), 1995-12-05 išduotą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, jame pakeisdamas nuotrauką t. y. mechaniniu būdu pašalindamas pirminę nuotrauką ir jos vietoje perklijuodamas savo nuotrauką, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą iki 2015-08-03 apie 20.55 val. laikė savo gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių jo tėvui S. S., garaže, kol šį dokumentą kratos metu surado ir paėmė Kauno apskr. VPK pareigūnai.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl E. K. nužudymo parodė, kad 2015-08-03 iš ryto susiruošė į darbą, prieš tai nuvažiavo iki garažo pasižiūrėti ar viskas tvarkoje, nes žinojo, kad anksčiau tiek R. P., tiek E. K. norėjo pavogti tėvo keturratį, bet tą dieną nuvykęs pamatė, kad viskas tvarkoje. Nuvažiavo iki darbo, bet darbe nebuvo ką veikti, todėl grįžo atgal iki garažo ir nusprendė pasiimti ginklą, ir eiti pamedžioti. Prieš tai nuvežė žmoną į namus ir grįždamas atgal įsuko į keliuką link valymo įrenginių, kur pamatė R. P. ir E. K.. Atvažiavo neišgėręs. E. K. miegojo, o R. P. vartojo alkoholį su Ž. A. broliu L.. Priėjo prie jų ir norėjo paklausti, kaip vakar vakarą praleido, nes buvo susitikęs su jais, gėrė alų. Jam R. P. pasiūlė išgerti degtinės ir jie išgėrinėjo. Kai atvyko, vienas litrinis butelis buvo pilnas, antrame jau buvo likę tik ant dugno. Po to atsikėlė E. K. ir pradėjo vaiką (L.) mokinti, kaip riekia muštis, po to vaikas išėjo ir E. K. pasiūlė važiuoti iki Nevėžio, jis sutiko ir nuvažiavo trise iki Nevėžio. Prie Nevėžio išgėrinėjo, viskas buvo gerai. Išgėrė gal 10 taurelių, neužkandžiavo. Iki to santykiai su E. K. ir R. P. buvo neblogi, susitikdavo, E. K. padėdavo automobilį pasiremontuoti, pašnekėdavo, piktumų nebuvo. Po to E. K. pradėjo prikaišioti dėl pinigų, kad kai ankščiau buvo sulaužęs žandikaulį, sumokėjo 900 Lt, kad nereikėjo imti tų pinigų. Prie stalo jis turėjo darbinį lenktinį peilį, vadinamą plaštake. E. K. tą peilį vartė, po to kažkas E. K. užėjo, du kartus peiliu sau dūrė į dešinės rankos dilbį ir laižė savo kraują garsiai besijuokdamas. E. K. jam pasakė ,,Aš galėčiau ne tik tave, bet ir bet ką kitą, kaip zonoje numarinti“. Pamatęs kokia linkme viskas eina, pasakė, kad važiuos namo, tai E. K. jį prirėmė prie autobusiuko ir pasakė, kad ,,niekur tu nevažiuosi, per daug žinai“ ir pajuto skausmą šone, tai buvo įremtas tas pats peilis, su kuriuo E. K. žalojosi. Kodėl šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nežino, mano, kad sakė, bet neužfiksavo. Nežino, kodėl tyrimui nebuvo paimtas peilis. Labai stipriai išsigando ir nepamena kokiu momentu, išsprūdo iš jo, bėgdamas pajuto skausmą nugaroje, bet nežino, ar jam spyrė, ar trenkė iš kažko. Ginklo iš autobusiuko nepasiėmė, nes ginklas tuo momentu, kai E. K. buvo įrėmęs į jį peilį, buvo autobusiuke, o jis išsigandęs pabėgo. Atsigręžė ir pamatė, kad E. K. lipa į autobusiuką, o jis nubėgo iki garažo, pasiėmė „VW Golf“, nes manė, kad jie gali išvažiuoti su jo autobusiuku, kadangi žinojo, kad būna, jog E. K. su R. P. nuvaro kitų žmonių mašinas ir laksto po kaimus. Su „VW Golf“ važiavo link jų, galvojo užkirs kelią, kad neišvažiuotų. Norėjo pasiimti telefoną, ginklą ir autobusiuką. „Golfą“ paliko prie krūmų, nuo tos vietos matėsi autobusiukas. Ikiteisminio tyrimo metu kitaip nurodė aplinkybes, nes paskui, atsigavęs po įvykio, prisiminė visas tas aplinkybes. Pamatęs, kad nieko nėra, priėjo prie autobusiuko ir pirmiausia griebė ginklą, kuris buvo po šiukšlių maišu. Ginklą pasiėmė dėl to, jog bijojo, kad E. K. jo nerastų, nes būnant prie stalo dar kalbėjo, kad reik jam „užversti“ ūkininkus, dar ką nors padaryti ir tada pačiam pasikart. Kodėl šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nežino, bet E. K. taip kalbėjo ir visi tą žino. Iš pradžių į ginklą buvo įdėti šoviniai, bet jis buvo atlenktas autobusiuke, kad netyčia neiššautų, o tuo momentu, kai jį traukė, jis lengvai užsidaro tai ir užsitaisė. Neketino niekam grasinti, ginklas buvo reikalingas kaip daiktas. Tada priėjęs prie autobusiuko priekinių keleivio durelių gulinčiam E. K. sakė ,,nu, pydere, davai lipi iš mašinos ir atiduodi man autobusiuką“. Tuo momentu matė, kaip R. P. prabėgo nuo vandens, nes abi durelės buvo atidarytos. E. K. jį „pasiuntė“. Pasisukęs žiūrėjo į R. P., kuris tuo metu bėgo, ginklą tada laikė vamzdžiais į viršų, o tuo momentu, kai žiūrėjo į R. P., E. K. su dešine koja spyrė į ginklą ir užkabino diržą, jis su šautuvu trenkėsi į dureles. R. P. tuo metu buvo beveik pasišalinęs iš tos vietos, už 50 metrų, turėjo pakilti ten, kur stovėjo „VW Golf“ ir turėjo viską matyti. E. K. tuo momentu sukosi ir griebė peilį, kuris buvo ant kilimėlio, ten kur buvo plaktukas, raktai, priekyje automobilio. Peilis buvo visas metalinis, kaip virtuvinis, buku galu. Tuo momentu, nenorėdamas, kaip reakcija gavosi šūvis, tai buvo netikėtas šūvis, taip išeina, kad jis nuspaudė gaiduką. E. K. šūvio metu nemiegojo. Kiti asmenys nebūtų galėję nukentėti, nes R. P. buvo jau pasišalinęs. Viskas įvyko labai staigiai, neatsimena visų tų aplinkybių. Nuo šautuvo vamzdžio iki E. K. galvos buvo apie 3 metrai, per autobusiuko ilgį, jis pats stovėjo pusę metro nuo autobusiuko, o E. K. šūvio metu buvo gulintis. Pamatė, kad jo galva kruvina, apibėgo aplink autobusiuką, nusiėmė kombinezoną, priėjęs apsikabino E. K., nusinešė iki vandens, pylė vandenį, šaukė jį vardu, bandė gaivinti, netikėjo, kad taip gausis. Pamatęs žaizdą atsikėlė iš vandens, nuėjo iki autobusiuko, kaip jį ten pavarė – nežino kodėl, to nepamena. Pamena, kad stovėjo jau prie pavaryto autobusiuko, nusiėmė kruviną maikę, ginklą padėjo į autobusiuko galą, kad pareigūnams nereikėtų ieškoti. Pamatė ateidinėjančius žmonės, jie kažką jam sakė, kažką jis atsakė, bet kas tokie ir ką sakė – nieko nepamena, stovėjo ir drebėjo visas. Išgirdo atvažiuojant policiją ir nuėjo Nevėžio pakrante, perbrido į kitą Nevėžio pusę, paėjęs dar kelis šimtus metrų atsisėdo palei krantą, atsipeikėjo ir pagalvojo, kad pasišalino iš tos vietos, reikia sugrįžti atgal ir ėjo atgal. Pamatęs pareigūnų automobilį atsisėdo po medžiu, tada priėjo policijos pareigūnai ir uždėjo antrankius.

Su E. K. ir R. K. civiliniuose ieškiniuose prašomomis sumomis nesutinka. Supranta, kad skausmo buvo. Iš dalies pripažįsta A. K. ir P. K. civilinius ieškinius, kadangi jiems reikėjo padengti laidotuvių išlaidas, buvo skausmas. Sumos per didelės, tokių sumų nepripažįsta. Turtinės žalos dydį – 595 eurus P. K. pilnai pripažįsta. Ginčija tik neturtinę žalą, konkrečios sumos, kokią sutinka atlyginti, negali įvardinti, palieka spręsti teismui.

Dėl rastų ginklų parodė, kad 3 dujinius ginklus buvo nusipirkęs per internetą iš vieno asmens už 70 litų, kai dar nereikėjo jiems leidimų, prieš 4-5 metus. Juos pirko neveikiančius, bet nusipirkęs dar išėmė visas detales, kad niekada niekas nepanaudotų ir taip pakabino ant sienos ir nemanė, kad kam kada nors užklius. Pakabino dujinius revolverius ir pneumatinį, kurį pirko už 100 litų, neveikiančius šautuvus ir vieną supuvusį medžioklinį šautuvą IŽ-49, kurį buvo radęs laukuose dirbdamas. Ginklus turėjo, nes toks pomėgis buvo, kaip kolekcija. Dėtuvę nuo automato buvo radęs Kaune, kai dirbo – palėpę valė, minosvaidžio miną buvo radęs (duomenys neskelbtini) šiukšlyne, stirnų ragai – tai ne jo trofėjai, juos pirkęs ir dovanų gavęs ir iš dieduko kolekcijos.

Šautuvo, iš kurio buvo nušautas E. K., abu vamzdžiai buvo užtaisyti 16 mm šoviniais. Abu vamzdžiai buvo užtaisyti, nes ruošėsi medžioti stirnas. Tą dieną padarė vieną šūvį. Šūvio metu E. K. buvo nusisukęs nuo jo, ir griebė peilį, kai šūvis įvyko, jis gulėjo ant sėdynių Kai nusisukęs griebė peilį – jis nežinojo, kokie jo toliau veiksmai būtų buvę. E. K. peilį jau buvo pagriebęs, ten buvo plaktukas, raktai ir peilis. Po šūvio peilis jam iškrito, kur peilis dingo nežino, jo neėmė. E. K. nuvilko į vandenį, bet daiktų jokių nemetė. Ginklui leidimo neturėjo, nes ankščiau, dėl dujinių ginklų, nereikėjo leidimo. Iki 2014 m. liepos mėnesio neįregistravo ginklų, nes nepagalvojo apie tai, galvojo, kad jie išardyti, neveikiantys ir nereikia įregistruoti. Ginklą, su kuriuo nušovė E. K., įsigijo iš jo paties už 400 Lt. E. K. atvažiavo su draugu ir jam pasiūlė tą šautuvą, ir iš jo nupirko. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu kitaip nurodė – nežino. Ginklą laikė kartais autobusiuke po sėdynėmis pakištą, o dažniausiai – krūmuose. E. K. žinojo, kad jam patinka medžioklė, todėl ir pasiūlė pirkti tą ginklą. Patalpa, kurioje rasti ginklai, priklauso tėvui. Ta patalpa naudojosi visi šeimos nariai, visi rasti ginklai buvo jo.

Dėl suklastoto dokumento: parodė, kad net nežino kur buvo ir kur rado medžiotojo bilietą, nes jį buvo labai seniai pasiėmęs iš dieduko. Dėl pakeistos nuotraukos sužinojo tik tada, kai jį surado, nepamena, kad būtų keitęs nuotrauką. Gal kada pats įklijavo nuotrauką, gal kas iš draugų, tikrai nepamena. Panaudoti tą medžiojo bilietą nebuvo galimybių, nes ten akivaizdžiai matėsi, kad užklijuota nuotrauka. Tas bilietas buvo nereikalingas, tik tiek, kad buvo. Jis gerai sutarė su (duomenys neskelbtini) medžiotojais, kurie žinojo, kad jis medžiotojo bilieto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad jo brolis E. K. išgėrinėdavo, pagerdavo kelias dienas ir vėl dirbdavo, savaitėmis negerdavo. E. pradėjo gerti su R. P.. Prie upės ten jie visada susirinkdavo, kad žmonių negąsdinti, ten buvo pagrindinė susirinkimo vieta. R. K. nepykdavo, nes E. K. negerdavo nežmoniškai. Įvykio metu brolis negyveno su R. gal savaitę laiko. Brolis apie savo susipykimą nieko nepasakojo. Kaip broliai, jie buvo labai artimi, buvo broliški santykiai, apie savo bėdas nesipasakodavo. Brolis su R. turėjo dukrą, kodėl brolis neįregistravo santuokos nežino, galvojo su laiku bus, gal pinigų nebuvo. Prieš tą įvykį paskutinį kartą brolį matė išvakarėse, naktį prieš tai, kai E. jį buvo naktį pasikėlęs, pašnekėjo ir jis nuėjo miegoti, nes anksti į darbą. Ryte atsikėlęs išėjo į darbą, o E. paliko namuose, (duomenys neskelbtini), miegantį. Dieną būnant darbe jam paskambino R. P. ir pasakė, kad E. nušautas. Grįžo iš darbo ir atvykęs prie Nevėžio pamatė brolį gulintį vandenyje. Kai atvyko prie Nevėžio upės, ten buvo R. P. ir Ž. A.. R. P. pasakė, kad G. S. nušovė brolį, jis daugiau nieko nepasakojo. Su R. P. daugiau nebendravo, nes pats gyvena (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). Kas kaip atsitiko, žino tiek, kiek yra parašyta byloje. Su G. S. jie prieš 2 metus buvo susimušę. Jo nuomone, G. S. sukilo kerštas dėl sulaužyto žandikaulio. Brolis niekada savęs nežalojo, nėra matęs ir girdėjęs tokių dalykų. Broliui buvo 32 m., jis nebuvo linkęs kabinėtis, jie ir eidavo specialiai prie upės, kad niekas nematytų.

Pareikštą civilinį ieškinį dėl 15 000 eurų neturtinės žalos palaiko ir prašo priteisti. Neturtinė žala už patirtą skausmą, ašaras, bemieges naktis. Prie laidotuvių neprisidėjo, jomis rūpinosi ir išlaidas patyrė močiutė P. K., tėvai yra žuvę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis A. K. parodė, kad yra E. K. brolis. Apie brolio mirtį sužinojo tą pačią dieną t.y. 2015-08-03 po pietų, kuomet paskambino brolio sugyventinė R. K. ir apie tai pasakė. Apie įvykio aplinkybes ji nieko neaiškino. Tuomet jis pats nuvyko iki tos vietos t. y. iki Nevėžio upės, iki brastos, kur rado policijos pareigūnus. Ten sutiktas pažįstamas Z. J. pasakė, kad brolį nušovė „S.“, t.y. G. S.. Paėjęs krantu toliau rado sėdintį R. P. ir šis paaiškino, kad jis su E. K., G. S. prieš tai išgėrinėjo, jų išgėrinėjimas vyko apie porą dienų, o tą pačią dieną t.y. 2015-08-03, jam, G. S. ir E. K. būnant prie Nevėžio upės jie taip pat išgėrinėjo, po ko jis su E. nuėjo į G. automobilį Mercedes Benz Vito prigulti. E. prigulė ant priekinės keleivio pusės sėdynių, o R. P. buvo atsisėdęs ant vairuotojo pusės sėdynės, jie užsnūdo atsirėmę vienas į kitą. Kaip suprato iš pasakojimo, kai jie užmigo G. S. nebuvo. Po to praėjus kažkiek laiko R. P. prabudo nuo garso ir pamatė šalimais automobilio prie priekinio automobilio sparno iš keleivio pusės stovintį G. S.. Iš susijaudinimo nurodo nesupratęs, ar durelės buvo atidarytos ar uždarytos kai R. P. išgirdo šūvį; pastarasis pramerkęs akis pamatė, kad G. stovi prie automobilio iš keleivio pusės atsukęs į miegantį E. šautuvą ir sakė frazę, kad jis už kažką tai atsiims. R. P. sakė, kad jis bandė patraukti į save miegantį E., kad bėgtų kartu su juo, rankomis suėmė už peties, tačiau, kaip suprato, jam dar būnant mašinoje, išgirdo šūvį ir todėl pats iš automobilio puolė bėgti. Dėl ko G. S. galėjo nušauti brolį nežino, tarp jų paskutiniu laiku jokių konfliktų nebuvo, išskyrus tai, kad gal prieš kokius 2-3 metus E. ranka buvo sulaužęs G. žandikaulį, nes pastarasis buvo jį įžeidęs žodžiais. O kad tą dieną tarp jų būtų kilęs koks nors konfliktas, nežino. Paaiškino, kad visas kaimas žinojo, kad G. S. turėjo įvairiausių ginklų, būdavo, kad jis kartais vaikščiodavo su kokiu ginklu ir grasindavo, kad nušaus, tai dažniausiai būdavo kai jis būdavo išgėręs. Tačiau po to grįždavo pas save į namus ir tuo viskas pasibaigdavo, todėl visi nelabai tikėjo, kad jis taip galėtų pasielgti (t. 2, b. l. 61-62).

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad su E. K. kartu gyveno 4 metus, santuoka įforminta nebuvo, kartu turi dukrą – E. K.. Ji turi dar vieną vaiką iš pirmos santuokos. Iki E. žūties gyveno kartu su E. K. adresu (duomenys neskelbtini). Ruošėsi susituokti ir toliau gyventi. E. kelias dienas išgerdavo, atsipalaiduodavo, E. gerdavo dvi dienas. Po to įvykio buvo įvykio vietoje. E. K. tėtis, tai yra senelis, paskambino ir pranešė apie nelaimę. Nuvykus prie upės nieko nematė, nes buvo šokas ir nematė, kokie žmonės aplinkui buvo. Matė kaip nešė E. kūną. E. kūną čiupinėjo, čiupinėjo jo rankas ir tikrai jokių žaizdų, kaip kad nurodė G. S., kad E. save žalojo, tikrai nebuvo. Žinojo iš E. K., kad jie su G. S. buvę klasės draugai. Apie tą įvykį dėl sužaloto žandikaulio žinojo, jie po to įvykio buvo susitaikę, nežino ar tai kerštas. Jai žinoma, kiek E. K. buvo kartų teistas ir už kokius nusikaltimus. Nemano, kad tai kokios senos sąskaitos iš tų laikų, kai atlikinėjo bausmę.

Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo savo ir dukters vardu, po 80 000 eurų. Šita suma žmogaus neatpirksi, mergaitė tėčio neturi, ji pati patyrė šoką, E. labai mylėjo mergaitę, rūpinosi, jos liko be tėčio, šeimos maitintojo ir išlaikytojo, ji pati nedirba, turi išlaikyti du vaikus, turi sau ir savo vaikams viską riboti, nes G. S. nužudė jų tėtį. Nors kai įvyko nelaimė dukra buvo tik 3 mėnesių laiko, tačiau tarp jų buvo labai stiprus ryšys, nes ir šiai dienai dukra pasiima E. nuotrauką, ją bučiuoja, sako „Tėti“. Pas ją niekas nebuvo atvykęs atsiprašyti. Prie laidotuvių neprisidėjo, E. seneliai jį palaidojo.

Nukentėjusioji P. K. parodė, kad po dukros mirties rūpinosi jos visais trimis vaikais. E. K. buvo geras vaikas, tik kad agresyvus, išsišokdavo. Susieidavęs su draugais jis pakalbėdavo, susiginčydavo, bet nematė jo mušantis niekada, niekada nieko blogo jiems nepasakė, jokio blogo žodžio iš jo neišgirdo. Žino už ką E. sėdėjo kalėjime, nes dokumentus visus gaudavo. E. gyveno pas R., bet daugiausia pas juos namuose. Su R. jie pažįstami seniai, jie ilgai kartu gyveno, mergaitės susilaukė. Kai grįžo iš pataisos namų, taip jie kartu ir gyveno. Laukė mergaitės krikštynų, kada E.su R. planavo susirašyti. Ar jie pykos, ar geruoju gyveno – nežino. Apie patį įvykį nieko nežinojo, tik tą naktį grįžo duktė iš Anglijos, visi pasivaišino ir sugulė. Ryte atėjęs E. pasakė, kad eina iki Nevėžio pasivaikščioti ir išėjo. Paskui atbėgo ir pasakė, kad E. prie Nevėžio nušovė. Tada ji nukrito ir kol atsigavo niekur nebuvo. Kas buvo tarp G. ir E., kad jie buvo susimušę, tik dabar išgirdo, jie bijodavo jai sakyti, nes ji ligota. Jai labai skaudu, kodėl E. nušovė, nes kartu gėrė, gulėjo ir nušovė. Nėra girdėjusi, kad E. su G. S. pykosi, jie buvo draugai. Iš S. niekas neatėjo ir neatsiprašė jų. Ji labai mylėjo E..

Ji pati laidojo E., išlaidų buvo ir daugiau, bet nesurinko kvitukų, neužsirašė, nes ji ligoninėje gulėjo. Palaiko civilinį ieškinį dėl 595 eurų turtinės žalos ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Gavo sumą pinigų laidotuvėms iš apylinkės, kokia ta suma buvo – neatsimena, į civilinį ieškinį ta suma neįtraukta. Prašo pridėti kvitą už laidotuvių pietus, kuriuose buvo 40 žmonių. Suma parašyta litais, nors mokėjo eurais, kodėl suma nurodyta litais – nežino, nes paėmus čekio neapžiūrėjo nei sumos, nei datos. Mokėjo 280 eurų, šią sumą prašo pridėti prie prašomo civilinio ieškinio sumos.

Ekspertė M. K. parodė, kad ekspertizės aktą tvirtina pilnoje apimtyje. Iš dešinės mentės, nugaroje yra taškinis nubrozdinimas labiau koncentruotas į centrą, juosvais apnašais – galimai šūvio faktoriai, kadangi buvo rasti šitie apnašai – yra traktuotina, kad jie išsivystė dėl šūvio. Kažkokių papildomų sužalojimų nebuvo nustatyta. Jokių sužalojimų ant mirusiojo kūno, tame tarpe ir rankų, nustatyta nebuvo. Apžiūrint lavoną, ypač nužudymo bylose, yra svarbus kiekvienas sužalojimas, juolab, kad užduotyje buvo nurodytas klausimas, ar yra ant lavono kovos, savigynos pėdsakai, todėl jei ekspertizės akte nenurodytas joks kitas sužalojimas ant kūno – jų ten nebuvo.

Specialistas T. V. parodė, kad jis kaip specialistas apžiūrėjo jam pateiktus ginklus. Dėl surūdijusio metalo gabalo – ginklo, ar jį galima pripažinti šaunamuoju ginklu, nurodė, kad jei tai pramoninės gamybos ginklas – tai bus šaunamasis ginklas, nors jei jis ir nefunkcionuoja, bet pagrindinės dalys skaitosi, kaip šaunamasis ginklas. Nors jei ir atskirai detalės išslapstytos būtų – tai šaunamasis ginklas. Dvivamzdis šautuvas buvo supuvęs ir nors tai supuvęs metalo gabalas, pagal katalogus jis yra pramoninės gamybos ginklas ir jį pripažino šaunamuoju ginklu. Tai yra šaunamasis ginklas, jis yra šaudyti netinkamas, bet jam nėra išduotas leidimas perdirbti į netinkamus laikyti. Žmogus radęs tokį surūdijusį, sukorijusį ginklą, turi jo neliesti ir pranešti policijai, ir nenešti namo ar juo labiau į policiją. Kad ginklas nebūtų priskiriamas prie šaunamųjų ginklų, reikia, kad jis būtų perdirbtas pagal specialius reikalavimus. Jis nebuvo perdarytas pagal nustatytus įstatymo reikalavimus į visiškai nenaudojamą ginklą. Tam turi būti išduoti dokumentai, kad jis yra perdirbtas. Kiekvieną šautuvo dalį reikia sugadinti nepataisomai, kad jis taptų nešaunamuoju ginklu. Vamzdis turi būti sugręžiotas, užraktas suvirintas, supjaustytas tam tikrose vietose. Pas kaltinamąjį rastas ginklas perdirbimo požymių neturėjo, tai nulėmė, kad jį pripažino šaunamuoju ginklu. Jeigu žmogus kreiptųsi leidimo tokiam ginklui, tai toks ginklas, kaip šaunamasis ginklas, nebūtų tinkamas naudojimui ir būtų skirtas sunaikinimui, arba jam reiktų atlikti remontą, virinti, šlifuoti. Norint tokį šautuvą laikyti pakabintą ant sienos, tai jį reikia perdaryti. Kurie perdaro ginklus – jie išrašo, ar atitinka, ar ne, ir tas dalykas yra labai sugriežtintas. Dėl perdirbimo galioja visiems ginklams. Iš tirto šautuvo, jį išvalius, pasiremontavus, iššauti galima, bet, kad jis būtų tinkamas naudoti, jis turi atitikti techninius reikalavimus. Šūvį iš jo galima padaryti, nes jis nėra sugręžiotas, supjaustytas. Suremontuoti, reiškia išvalyti mechanizmą, pašlifuoti, reikia kažkokius remonto darbus atlikti. Pats jo nebandė, nes ginklas netinkamas naudoti dėl korozijos, bet suremontuoti galima. Įdėjus kitas spyruokles ginklą panaudoti galima.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas T. V. paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-43203-15 2015-10-23 surašė specialisto išvadą Nr. 20-IS1-1602, kurioje nurodė, kad tyrimui pateiktas dvivamzdis šautuvas yra pramoninės gamybos C kategorijos šaunamasis ginklas. Dėl stiprios jo metalinių dalių metalo korozijos šautuvas šaudymui netinkamas. Kad šautuvas taptų nešaunamuoju ginklu jis turi būti perdirbtas laikantis tam tikrų reikalavimų (tam tikrose vietose turėtų būti išgręžtos skylės, tam tikri kanalai užvirinti ir pan.). Šaunamojo ginklo perdirbimui taip pat reikalingas leidimas. Kadangi ginklas šiuo atveju yra pramoninės gamybos, jis nėra perdirbtas, todėl pripažintas šaunamuoju ginklu. Šaunamiesiems ginklams priskiriamos ir pagrindinės šių ginklų dalys (pavyzdžiui užraktas, vamzdis, rėmas). Todėl pramoninės gamybos šaunamasis ginklas be kažkokios tai dalies vis tiek yra šaunamasis ginklas (t. 2, b. l. 28-30).

Liudytojas R. P. parodė, kad 2015-08-03 prie Nevėžio buvo keturiese: G. S., E. K., Ž. A. ir jis. Susirinko iš pradžių trise prie valymo įrengimų, paskui prie jų prisijungė G. S. ir tada visi nuvyko prie Nevėžio „baliavoti“. Progos nebuvo, bet gėrė, nes prieš tai dieną buvo gėrę, tai darė „pachmielą“. Iš vakaro jokių pykčių nebuvo. Gėrė degtinę, 2 litrus „Absoliuto“ ir alaus, prieš tai 1 litrą ir po to dar vieną litrą. Iš viso 2 litrus degtinės išgėrė. Sėdėjo, baliavojo, gėrė, nebuvo jokio konflikto. Tokios pasekmės, jo nuomone, todėl, kad kažkada buvo tarp jų konfliktas – E. K. G. S. buvo sulaužęs žandikaulį, G. S. atsiprašė ir sumokėjo jam apie 1000 Lt, jie susitaikė. Jiems baliavojant G. S. su E. K. nesipyko, nesimušė, nesistumdė. Iki įvykio su G. S. buvo geri santykiai. G. S. už juos mažiau buvo išgėręs. Peilio išgertuvių metu neturėjo, užkandai buvo dešrelės, kurias laužė. E. K. savęs nesižalojo. Jis buvo išgėręs ir nuėjo į autobusiuką „MB Vito“ pamiegoti. Iš pradžių atsigulė į galą, bet ten kieta, nejuto kiek laiko gale pragulėjo, tada perėjo prie vairo, ten gulėjo E. K.. Nematė kur tuo metu buvo G. S.. Atsisėdo prie vairo, o E. K. buvo atsigulęs ir miegojo per dvi keleivio sėdynes. Nepajuto kada E. K. atėjo į automobilį atsigulti. Atsisėdęs prie vairo jokių daiktų po kojomis nematė, net nežiūrėjo, ar yra ten daiktų, peilio nematė. Rakteliai buvo autobusiuke, juos ištraukęs metė ant skydelio, kodėl G. S. jų nerado – nežino. E. K. rankos buvo po galva užlenktos į jį, o kojos buvo ant slenksčio. Abu snaudė. Kiek laiko pasnaudęs ir atsikėlęs pamatė E. K. dar miegantį, daugiau nieko nebuvo, Ž. A. jau prieš jam einant atsigult buvo išėjęs namo. Po kiek laiko, G. S. prie priekinių dešinės pusės durų stovėjo su šautuvu ir ištarė žodžius ,,nu pyderas“. E. K. tuo metu gulėjo šonu, rankos už galvos, o kojos prie slenksčio. G. S. stovėjo prie pat E. K. kojų, galva buvo gal už metro. Išsigandęs G. S. su ginklu, jis iššoko iš automobilio ir puolė bėgti. Žmonės kalbėjo, kad G. S. brakonieriauja, turi šautuvų, bet nežinojo, kad G. S. ginklą turėjo mašinoje. Iššokus iš automobilio, sekundžių bėgyje buvo vienas šūvis. E. K. prieš šūvį ar buvo atsisėdęs – nepamatė, nes viskas labai greitai įvyko. E. K. miegojo, jis nieko nekalbėjo, buvo užsimerkęs. Pats iššoko iš automobilio ir bėgo, nes pamatė G. su šautuvu iš galo stovintį ir sakantį ,,nu pyderas“. Tie žodžiai, kuriam iš jų buvo skirti – nežino. Šautuvas buvo medžioklinis, iššoko ir bėgo pro mašinos galą. Kai iššovė – jis buvo dar prie automobilio. Nesustojo pasižiūrėti, ką toliau G. S. darė su E. K. – nežiūrėjo, bėgo ir nubėgo. Nubėgo į UAB ,,E“ ir iškvietė policiją.

Analogiškai įvykio aplinkybes liudytojas R. P. paaiškino ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 111-114).

Savo parodymus liudytojas R. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 103-107).

Liudytojas Ž. A. parodė, kad 2015-08-03 nuo ryto su E. K., R. P. šalia parduotuvės gėrė degtinę. Išgėrė butelį, paskui nuėjo su E. K. į parduotuvę, kuris paėmė dar butelį. Vėliau jis pats nupirko dar vieną butelį. G. S. nuvežęs savo panelę namo ir pamatęs juos, atvažiavo vienas su baltos spalvos „MB Vito“ autobusiuku, R. P. jam davė išgerti. Nuvažiavo dar nusipirko butelį, žuvies ir paskui visi kartu nuvažiavo prie Nevėžio, ten maudės ir gėrė. Degtinės buvo dvi „Absoliut“ ir viena „Maskovskaja“ po 1 litrą, tai viso 3 litrai ir alaus trys skardinės. Kad G. S. turi atsivežęs šautuvą – nematė. G. S. mašinoje sėdėjo E. K., po to R. P. ir jis gulėjo gale, nusnaudė ir paskui išėjo namo. Nebuvo jokių konfliktų ar pykčių, maudėsi, gėrė. Prisigėrė ir išėjo namo ir nieko nežino, kas ten vyko. Kai išėjo, buvo likę daugiau nei pusė butelio. Jokių šūvių negirdėjo. Paskui atvažiavo policija su R. P. ir pasakė, kad G. S. E. K. nušovė. Nežino po kiek laiko jis sužinojo, kad E. K. nušautas, nežino kada parėjo namo. Prie upės jis prabuvo gal valandą laiko, ten jokių apsižodžiavimų nebuvo. E. K. išgėręs nebuvo piktas, jis neieškojo priekabių, jis buvo normalus žmogus, tą dieną E. K. buvo geros nuotaikos. E. K. niekada peilio su savimi nesinešiojo, jis neturėjo nei peilio, nei šautuvo. Žinojo, kad G. S. domėjosi ginklais, pas jį buvo ginklai pakabinti, žinojo, kad jis turi veikiantį ginklą, bet nematė jo. Nieko nežino apie tai, kieno ragai kabojo pas jį ant sienos. G. S. blaivas normalus, o išgėręs agresyvus. Apie juodą sąrašą kalbėjo žmonės, kas tą sąrašą turėjo – nežino. Ar jis buvo tame sąraše – nežino, pats to sąrašo nematė.

Liudytojas T. B. parodė, kad 2015-08-03 buvo prie Nevėžio, prie brastos. Atėjo ir ten matė G. S. su broliu, jie buvo prie baltos spalvos mašinos „MB Vito“, jie ten ieškojo raktelio, norėjo mašiną patraukti. Jis buvo prie jų priėjęs pasisveikinti, ant G. S. kojos matė kraujo, bet neklausė kas atsitiko. Matė, kad stovėjo du automobiliai, tai minėtas „MB Vito“ ir „VW Golf“, žinojo kam jie priklausė. Atvažiavo A. R., jis nuėjo link A. R., kuris buvo su šeima, vaikais ir su R. Š. žmona, vaikais. Priėjo netoli vandens ir pamatė kraujo. Greitai atėjo R. su S., pasakė, kad šlykštu ir išeidinėjo iš tos vietos. Jiems beišeidinėjant, prie jų privažiavo policija, užsirašė jų duomenis, gale sėdėjo R. P.. Policija nuvažiavo prie Nevėžio, o jie išėjo. Iš kur tas kraujas – nežino, nesigilino. Jam atvažiavus, prie autobusiuko „MB Vito“ šurmulio nebuvo, ten dviese buvo, prie Nevėžio irgi nieko nebuvo. Jiems ten būnant E. K. nebuvo. E. K. jis tik žinojo, bet draugais nebuvo. Konfliktų su E. K. nėra buvę. Apie E. K. mirtį sužinojo paskui, kai iš ten išėjo. Jokių E. K. nušovimo aplinkybių nežino.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2015-08-03 su šeima atvažiavo prie Nevėžio brastos. Ten buvo ir T. B.. Atvykęs pamatė du automobilius: „VW Golf“ ir „MB Vito“, kurie, kiek žino, priklausė G. S.. Jam pasidarė keista, kad G. S. bandė su vienu automobiliu ištempti kitą automobilį. G. S. stovėjo kruvinas. Paklausus kas įvyko, jam atsakė, kad pametė raktelius nuo „MB Vito“ ir paprašė ištempti, bet atsisakė, sėdo už „VW Golf“ vairo ir išvairavo mašiną į pievutę. Atvykus nei G., nei jo brolis už vairo nesėdėjo. Prie pat vandens su šeima buvo sustoję ir ten buvo kraujo takas. Ant kranto kraujo matė vienoje vietoje, prie autobusiuko vairuotojo durelių, prie kurių stovėjo G. ir ant tako link stalo matėsi tempta ir matėsi smegenų gabalai. Jam pasakė, kad darinėjo žvėrį. Paėmė „VW Golf“ raktelius ir išvairavo į pievutę, nes buvo maži vaikai, kad neatsitiktų nelaimė. Grįžo pas šeimą, norėjo išeiti į kitą vietą, dar G. paklausė kas ten buvo, jis atsakė, kad išgėrė, tai nekreipė dėmesio ir norėjo eiti, brolis pasakė, kad atvažiuoja policija. G. su broliu nubėgo į vandenį nusiprausti. Paskui pamatė, kaip G. brolis kažką iš vandens už rankos tempia. Kūną vandenyje surado P.. Pagalvojo, kad griuvo G. ant akmenų ir jis nubėgo padėti. Kūnas vandenyje buvo kitame Nevėžio krante, Nevėžis toje vietoje nėra platus kokie 20 m., o kūnas 40 m. buvo paplaukęs žemyn ir už žolių užsikabinęs. Greičiausiai kūnas ten buvo nutemptas. Kūnas buvo veidu žemyn, galva kruvina, nežiūrėjo kas ten, su P. kartu ištempė kūną į krantą, tada apvertė ir suprato, kad tai ne G., o E. ir pamatė šautinę žaizdą galvoje. Suprato, kad G. pabėgo. E. K. pažinojo, nedaug su juo bendravęs. Tuo metu atvyko policija su R. P.. Įvykio vietoje su R. neteko bendrauti, nes pareigūnai juos atskyrė ir po vieną klausinėjo. R. pranešė, kad G. nušovė E.. R. pasakojo, kad jis su E. mašinoje miegojo ir prasivėrė durys, ir G. šovė į E., o R. pabėgo link UAB „E“. R. P. tas aplinkybes pasakojo pareigūnams ir jis tą girdėjo. Kad G. S. ginklus vežiotųsi girdėti neteko, pas jį garaže yra porą kartų buvęs, matė orinį šautuvą ir kelis ragus. Orinuką matęs, nežino ar su optika ar be, iš kur stirnų ragai – nesigyrė, ar tai jo sumedžioti – nesakė. Apie tai, kad G. S. turi rimtą šautuvą neteko girdėti.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2015-08-03 dviese su draugu R. Š. atėjo prie Nevėžio ir sutiko G. S.. G. S. buvo su broliu. Paskui atvažiavo kaimynai. G. S. sėdėjo baltame autobusiuke „MB Vito“, sėdėjo prie vairo ir telefoną minkė. Priėjo, pasisveikino ir nieko keisto nepastebėjo. G. S. buvo keistokas, jis turbūt buvo išgėręs. Kraujo matė priėjęs prie stalo, peilio ten nebuvo, buvo tik maistas, o prie autobusiuko kraujo nesimatė. Neklausė iš kur kraujas, pamatė šiukšlyną, netvarką, apsisuko ir išėjo namo. Būnant prie Nevėžio nebuvo kalbos, kad ten buvo konfliktas, ateidamas šūvių negirdėjo. Kad E. K. nušovė sužinojo vėliau, pasakė R. Š.. Nušauto E. K. prie upės nematė, nežino kur jį rado, sakė, kad upėje. Už ką jį nušovė – neteko nieko girdėti. Kad E. K. su G. S. konfliktuotų nuo ankščiau – nežino nieko. Kad G. S. turėjo ginklą – žinojo iš kalbų. Pats nėra konfliktavęs nei su E. K., nei su G. S..

Liudytojas R. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, konkrečios dienos neatsimena, apie pietus nutarė su šeimomis susiorganizuoti iškylą prie Nevėžio upės. Atvykus prie Nevėžio pamatė didelę netvarką, kraują. Brolis žmonas, vaikus susodino į mašiną ir išvežė, o jie atėjo prie Nevėžio. Einant šūvio negirdėjo. G. S. prie autobusiuko kažko ieškojo, jie pasisveikino, jis nesureagavo, antrą kartą pasisveikino, tada jis pasisveikino, buvo pasimetęs. „MB Vito“ buvo nuo kraujo 3-4 metrus atitrauktas. Jis praėjo pro autobusiuko dešinę, pro keleivio pusę. Kraujo prie autobusiuko nematė. G. S. prašė užstumti autobusiuką, nes raktelių ieškojo, jis pasakė, kad susirastų raktelius ir nepadėjo, nes G. S. buvo išgėręs. Žmona pasakė, kad didelė netvarka, telefonas vandenyje, kraujas ir jie nutarė išvažiuoti. Nusprendus išeiti, atvažiavo policijos pareigūnai su R. P., kuris pradėjo šaukti klausdamas kur lavonas. Paskui kažkas sušaukė ir G. S. ir jo brolis ištraukė lavoną iš vandens, paskui pamatė, kad ten pagalbos nebereikia, daugiau aplinkybių neatsimena. Matė, kad kraujas buvo, prie E. K. kūno priėjęs nebuvo, iš toli matė, kad galva sužalota buvo. Brolis sakė, kad labai baisiai sužalota galva. Atvažiuojant pareigūnams matė, kad dingo G. S. ir iš pradžių galvojo, kad tai jis prisitrenkė, nes yra akmenų, o paskui pamatė, kad tai E. K.. E. K. pažinojo, visi tą pačią mokyklą lankė. Apie įvykį kalbėjo, kai R. P. atvažiavo su policijos pareigūnais ir R. P. pasakė, kad miegojo, atėjo G. S., susikeikė, šovė ir tada jis bėgo. Dėl ko kilo konfliktas, R. P. neaiškino. R. P. tik šaukė klausdamas kur kūnas, o dėl ko, kas kaip, nežino. Jokių ginklų ar peilių nematė. Yra girdėjęs, kad G. su E. nesutarė, jie buvo ar susimušę, ar susipykę. Paskutinio šio konflikto priežasties nežino. Kad G. S. turi ginklų nežinojo, žino, tik kad eidavo su medžiotojais varovu. G. S. ramaus būdo, su juo jokių konfliktų neturėjo, visą laiką sveikinosi, tarp jų buvo normalūs, kaimyniški santykiai. Su kitais miestelio gyventojais, kaip jis sutarė – nežino. E. K. gali apibūdinti tik iš vaikystės, nes jis gyveno mieste, o paskui buvo įkalinimo įstaigoje, jo apibūdinti negali.

Liudytojas Ž. N. parodė, kad 2015-08-03 buvo atbėgęs pusnuogis, išsigandęs vyras. Buvo apie 15.30 val., darbas ėjo link pabaigos, įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), administraciniame kabinete, įbėgo iš matymo matytas žmogus vienomis trumpikėmis, visas apibraižytas. Tas žmogus rėkė, kad įvyko žmogžudystė, kad buvo nušautas žmogus, ir kad staigiai skambinti į policiją. Vaizdas buvo keistas, tas žmogus atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, nes sklido nuo jo alkoholio kvapas ir pirma mintis buvo, kad jį išvyti. Žmogus tikino, kad jis nejuokauja, tai labai rimta, iš jo telefono paskambino policijai ir su ja kalbėjo. Vyriškis policijai kalbėjo labai nerišliai, matėsi, kad buvo dideliame šoke. Padrikais žodžiais rėkė, kad nušovė, bet kas ką – taip ir neįvardijo. Po kurio laiko atskambino policija iš (duomenys neskelbtini) ir tas žmogus toliau su jais kalbėjo. Jis pasakė policijai, kad tas žmogus kalba įtikinamai. Nusiraminęs vyras pasakė, kad miegojo, pakilo ir jį norėjo nušauti, ir tada sakė nušovė. Už pusvalandžio atvažiavo policija, vyriškis nuėjo pas juos ir išvažiavo, o jis išvažiavo namo.

Liudytojas P. S., vadovaujantis BPK 82 str. 2 d., kad kaltinamasis G. S. yra jo brolis, parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas S. S. parodė, kad yra kaltinamojo G. S. tėvas. Apie įvykusią nelaimę sužinojo grįžęs iš darbo. Bėgo pažiūrėti, bet sūnaus jau ten nebuvo, jis buvo jau išvežtas. Kad sūnus turi ginklą – nežinojo. Žinojo tik ginklus, kurie kabojo garaže ant sienos. Iš kur pas jį tiek ginklų – nežino, žino tik, kad granatas rado dirvoje. Visi ginklai buvo surūdiję. Garažu naudojosi sūnus, viskas, kas buvo rasta – priklausė jam. Kad sūnus turi medžioklinį ginklą – nežinojo, jis buvo slaptas. Kambaryje nieko nelaikė, o kur jis jį laikė – nežino. Sūnus važiuodavo į medžiokles būti varovu, brakonieriauti neidavo. Pas sūnų medžiotojo bilietą mačiau kai darė kratą, tai ne jo, o mirusio tėvuko medžiotojo bilietas. Medžiotojo pažymėjimą matė, kai dar tėvukas buvo gyvas, daugiau jo nematė. G. neklausė kas tą nuotrauką įklijavo, ją pirmą kartą pamatė kai buvo tikrinamas garažas. Sūnus darbštus, save labai prižiūrintis, dirbantis, kartais išgerdavo, o išgėręs būdavo linksmesnis, kartais būdavo impulsyvus. E. K. pažinojo, kodėl sūnus taip pasielgė – negali atsakyti.

Pakartotinai apklausiamas S. S. parodė, kad sūnus posėdžio metu kalbėjo apie stalinį peilį su metaline rankena, kuris yra pas juos. Policija kai grąžino „MB Vito“, jį parsivarė spalio mėnesį. Prieš parsivarant jo neapžiūrinėjo. Autobusiuku niekas nesinaudoja, kaip parsivarė, taip ir stovi kieme nuo to laiko. Tvarkė autobusiuką prieš nauju metus ir rado peilį. Peilis buvo žemai nukritęs ant grindų. Jis buvo priekyje, vairuotojo pusėje, prie bėgių rankenos nukritęs, netoli pedalų. Nežino, ar peilis buvo ten iki įvykio. Peilis buvo ne jų, jį parsinešė namo. Tai stalinis virtuvinis peilis, neužlenkiamas, metalinės rankenos ir blizgantis.

G. S. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais:

Specialisto išvada Nr. M787/15(02) patvirtina, kad E. K. mirties priežastis – šautinis kiaurinis šratinis galvos dešinės pusės sužalojimas (įėjimo žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, išėjimo žaizda dešinio smilkinio srityje): dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimas, atviri skeveldriniai dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiai; E. K. mirė 12-24 val. iki jo lavono autopsijos (tyrimas pradėtas 2015-08-04 12.45 val.). E. K. konstatuota šautinis kiaurinis šratinis galvos dešinės pusės sužalojimas su dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimais, atvirais skeveldriniais dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiais; odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje nugaros pusėje. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio (šūvio) pasėkoje. Odos nubrozdinimai dešinėje nugaros pusėje galėjo susiformuoti šūvio faktorių poveikyje šūvio metu. Dėl šautinio kiaurinio šratinio dešinės galvos pusės sužalojimo su dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimu, atvirais skeveldriniais dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkauliuo ir dešinio smilkinkaulio lūžiais, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju tapęs mirties priežastimi. Odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje bei dešinėje nugaros pusėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. E. K. lavono kraujyje rasta 2.66 prom. etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumą. Pomirtinių sužalojimų, taip pat sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai nekonstatuota. E. K. sužalojimų jam padarymo metu turėjo būti nugara į jį žalojusį asmenį. Tyrimo metu E. K. lavono galvoje rasti daugybiniai metaliniai svetimkūniai (šratinio užtaiso fragmentai) bei šovinio kamšalo fragmentas. Tirti pateiktas E. K. lavono pakaušio odos sužalojimas yra šautinis, šūvio įėjimo sužalojimas, padarytas šratiniu užtaisu. Sužalojime užsifiksavę metalizacijos švinu pėdsakai. Tyrimui pateiktoje E. K. lavono pakaušio srities odos išpjovoje su žaizda yra metalizacijos švinu pėdsakai. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai šaunamojo ginklo su šratiniu užtaisu šūvio jėga ir šūvio pasėkoje (t. 1, b. l. 81-88).

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis nužudė E. K. (t. 3, b. l. 105-110).

BPC Klaipėdos skyriaus pateikta 2015-08-03 15.16 val. garso įrašo stenograma patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) kviečiama pagalba, kadangi į UAB „E“ atbėgęs vyriškis teigia, kad nušautas žmogus. (t. 1, b. l. 68, 69-72).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2015-08-03 17.10val.–20.10val. laikotarpyje, buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Nevėžio upės krante ir jo prieigose (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastas vyriškos lyties lavonas su galvos šautiniu sužalojimu; poilsiavietėje rastas automobilis „MB Vito“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, o taip pat ir aplinkui konstatuotos kraujo dėmės; automobilyje rastas ir paimtas dvivamzdis šautuvas su užrašu „17869“, automobilio sėdynės smarkiai suteptos krauju; pievoje prie laužavietės rasta šovinio tūtelė (t. 1, b. l. 11-39).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz Vito“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio durelių vidinių apdailos detalių konstatuotos kiaurymės, nuėmus apdailą rasta 3 pilkos spalvos metalo gabaliukai (t. 1, b. l. 48-61).

Specialisto išvada Nr. G2147/15(02) patvirtina, kad G. S. padaryta odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje, nugaroje abipus, abiejose pėdose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaros kairėje. Odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje pagal šašų pobūdį padaryti prieš 2-5 dienas iki apžiūros ir su 2015-08-03 dienos įvykiu nesiejami. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaros kairėje, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje, nugaroje abipus, abiejose pėdose, pagal šašų pobūdį ir poodinių kraujosruvų spalvą padaryti paros bėgyje iki apžiūros ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-08-03. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos kietu buku daiktu. Detalizuoti žalojančio daikto, pagal esamą poodinių kraujosruvų pobūdį, negalima. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje padaryti kietu buku pailgą formą turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje, nugaros dešinėje, abiejose pėdose padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti medžių ar krūmų šakos, ražiena, sausos žolės ar kiti panašaus pobūdžio daiktai. Kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (t. 2, b. l. 33-34).

Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriaus raštas patvirtina, kad G. S., policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduotas (t. 3, b. l. 8).

2015-08-03 20.55 val. – 23.40 val. atliktos kratos (duomenys neskelbtini) bute ir garaže bei pagalbinėse patalpose, priklausančiose S. S., protokolas patvirtina, kad kratos metu paimti pistoletas ,,Gamo P-23“, revolveris ,,Kurier“, revolveris ,,ME38 Compact“, revolveris ,,UMAREX Champion“, šovinių dėtuvė, dvivamzdis šautuvas, medžiotojo pažymėjimas Nr.014608, galimai elektrošokas ,,Police 50000 KV“ (t. 1, b. l. 105-125).

Specialisto išvada Nr. 140-95835)-IS1-193 patvirtina, kad tirti pateiktas šautuvas (paimtas įvykio vietos apžiūros metu) yra pramoninės gamybos 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdis lygiavamzdis medžioklinis šautuvas Nr.25844, skirtas šaudyti 20-to kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamas C kategorijos ginklams. Tirti pateiktas šautuvas užtaisomas ranka įstatant šovinius į atlaužtų vamzdžių šovinio lizdus. Uždarius vamzdžius ir nuspaudžiant nuleistukus atliekami šūviai. Kad iš pateikto ginklo įvyktų šūvis, jo priekinį nuleistuką reikia spausti 1,6-2,0 kg jėga, o galinį nuleistuką - 2,0-2,4 kg jėga. Tiriamojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis iš tirti pateikto ginklo šūvis nenuspaudus nuleistuko neįvyksta (t. 1, b. l. 182-186).

Specialisto išvada Nr.11-2066(15) patvirtina, kad šūvio pėdsakai, aptikti ant G. S. dešinės rankos ir kaktos yra vienodi su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastos tūtelės, aptiktais ant medžioklinio šautuvo ir automobilyje ,,Mercedes Benz Vito“ (t. 1, b. l. 197-199).

Specialisto išvada Nr. 140-(5834)-IS1-298 patvirtina, kad ant pateikto tirti šautuvo, paimto 2015-08-03 apžiūrint automobilį ,,Mercedes Benz Vito“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (mėg. Nr.4) rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Gauto mišraus DNR profilio sudėtyje yra G. S. ir E. K. genotipus sudarantis sudėtinis dalelių rinkinys. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų sudėtinį rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų mėg. Nr. 4, t. y. atsitiktinio sutapimo galimybė ne didesnė nei 0,0000000000000000000003 proc. (t. 1, b. l. 174-178).

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1593 2015-10-22 patvirtina, kad tirti pateikti :

- Ispanijos pramoninės gamybos graižtvinis 4,5 mm (.177-to) kalibro pusiau automatinis pneumatinis pistoletas „GAMO P 23“ Nr. 044C01316006 9Nr. 1), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis rutulio formos „BB“ („Raund“) tipo kulkomis, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklas;

- savadarbiu būdu perdirbtas Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvis dujinis – garsinis revolveris „IWG KURIER“ (jo pagrindinės dalys), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams;

- Vokietijos pramoninės gamybos .380-to kalibro penkiašūvis lygiavamzdis revolveris „ME 38 Compact G“ Nr. 018447 skirtas šaudyti .380-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šio revolverio konstrukcija taip pat leidžia šaudyti ir 380-to (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo dujiniais bei garsiniais šoviniais;

- Italijos pramoninės gamybos 9 mm 9.380-to) kalibro šešiašūvis dujinis – garsinis revolveris „UMAREX CHAMPION“ Nr. 341928, skirtas šaudyti 9 mm (380-to) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Revolveriai šaudymui netinkami (revolveriuose nėra: (Nr. 2) – paleidžiamojo- skeliamojo mechanizmo; (Nr. 3) – parengties spyruoklės su strypu; skiltuvo; būgnelio stūmiklio; būgnelio spaudimo sverto; nuleistuko bei būgnelio užkirstuko spyruoklių; (Nr. 4) – parengties spyruoklės su strypu, būgnelio stūmiklio ir užkirstuko; nuleistuko bei būgnelio stūmiklio ir užkirstuko; nuleistuko bei būgnelio užkirstuko spyruoklių)(t. 2, b. l. 4-6).

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1602 patvirtina, kad tirti pateiktas dvivamzdis šautuvas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tai dvivamzdis lygiavamzdis, su horizontaliu vamzdžių išdėstymu, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas, skirtas šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais. Šautuvas yra Rusijos pramoninės gamybos. Šautuvas šaudymui netinkamas (t.2, b. l. 11).

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1847 patvirtina, kad tirti pateiktame medžiotojo biliete Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 1995-12-05 A. S., a.k(duomenys neskelbtini) vardu, asmens nuotrauka yra pakeista, t. y. pirminė nuotrauka pašalinta mechaniniu būdu, jos vietoje priklijuota esama nuotrauka (t. 2, b. l. 37-39).

Kauno medžiotojų sąjungos raštas patvirtina, kad G. S. medžiotojo bilietas nebuvo išduotas. Bilietas Nr(duomenys neskelbtini)1995-12-05 buvo išduotas A. S. ir galiojo iki 2004-04-01 (t. 3, b. l. 10).

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, tai yra įrodymai vertinami remiantis savo vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kaltinamasis G. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino nužudęs E. K.. Tačiau nurodė, kad jiems begirtaujant prie Nevėžio upės E. K. pradėjo save žaloti G. S. turėtu sulankstomu peiliu, kad dūrė sau į ranką, laižė kraują ir kalbėjo apie tai, kaip ką nors nužudytų, o G. S. bandant išeiti iš ten, jį prirėmė prie autobusiuko „MB Vito“ ir į šoną įrėmė tą patį peilį. Tačiau šios G. S. nurodytos aplinkybės yra visiškai paneigtos bylos duomenimis. Liudytojas R. P., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jiems vartojant alkoholį prie Nevėžio, jokio peilio jie neturėjo, dešrelės buvo laužomos rankomis, kad jokio konflikto tarp E. K. ir G. S. nebuvo. Kad jokio konflikto nebuvo nurodė ir kitas kartu buvęs asmuo – Ž. A.. Apie tai, kad ant stalo, kur vyrai vartojo alkoholį buvo tik maistas, kad jokio peilio nematė, nurodė ir liudytojas S. K.. Liudytojas R. Š. taip pat nurodė, kad peilio įvykio vietoje nematė. Be to, G. S. nurodytą aplinkybę, kad E. K. save peiliu žalojo, o būtent dūrė juo sau į ranką, paneigė ir teisiamajame posėdyje apklausta medicinos ekspertė, apžiūrėjusi nužudytojo E. K. kūną, kuri pažymėjo, kad nužudymo bylose yra labai atidžiai apžiūrimas visas mirusiojo kūnas ir nurodomi visi, net smulkiausi, ant kūno esantys sužalojimai. Kadangi specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad pas E. K. būtų rasta durtinė ar kokia kita žaizda ant rankos dilbių, ar kur kitur – vadinasi kitų žaizdų nebuvo. Kad E. K. dešinės rankos dilbis nebuvo sužalotas, iš dalies įrodo ir į bylą pateiktos lavono (E. K.) nuotraukos, darytos įvykio vietoje (t. 1, b. l. 35-39).

Be to, G. S. duodamas parodymus apie šūvį į E. K. nurodė aplinkybes, nepatvirtintas jokiais kitais bylos duomenimis. Kaltinamasis G. S. tvirtino, kad pasiėmęs šautuvą jį laikė nukreipęs į viršų ir, kad priėjęs prie automobilio „MB Vito“, kurio viduje gulėjo tik E. K., šiam pasakė, kad liptų iš automobilio, o E. K. jį „pasiuntė“ ir vėliau dešine koja spyrė bei užkabino šautuvo diržą, dėl ko G. S. atsitrenkė su šautuvu į automobilio dureles ir pamatęs, kad E. K. siekia peilio, ir nežinodamas, kokie bus jo tolimesni veiksmai, kaip reakcija, iššovė į jį. Tačiau liudytojas R. P. visų apklausų metu nuosekliai teigė, kad tuo metu automobilyje „MB Vito“ buvo ir jis, o kai išgirdo G. S. žodžius „nu pydere“, ir kai pamatė jį stovintį iš kitos automobilio pusės (keleivio pusės) prie durelių su nukreiptu šautuvu, puolė bėgti. Kad tuo metu ir jis buvo automobilyje R. P. buvo nurodęs įvykio dieną ir kitiem liudytojams. A. R. teigė girdėjęs, kaip R. P. pareigūnams sakė, kad įvykio metu jis su E. K. miegojo automobilyje, kad G. S. susikeikus atsivėrė automobilio durys ir buvo šūvis, bet R. P. pabėgo. Liudytojas R. Š. taip pat nurodė, kad apie įvykį kalbėjo, kai R. P. atvažiavo su policijos pareigūnais ir R. P. pasakė, kad miegojo, atėjo G. S., susikeikė, šovė ir tada jis bėgo. R. P. visą laiką tvirtino, kad sėdėjo priekinėje sėdynėje vairuotojo pusėje, tačiau jokio peilio, kuris, kaip tvirtino G. S., gulėjo vairuotojo pusėje ant kilimėlio, jis nematė. Taip pat pažymėtina, kad joks peilis nebuvo rastas ir įvykio vietos apžiūros metu, taip pat per visą laiką iki jis buvo perduotas saugoti G. S. tėvui. Tik pakartotinai apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamojo tėvas nurodė, kad valydamas automobilį „MB Vito“ jame rado metalinį virtuvinį peilį, tačiau kaip minėta, aplinkybė, kad peilis tikrai ten buvo įvykio dieną – nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad G. S. prieš tai kalbėdamas apie E. K. savęs žalojimo atvejį bei grasinimą įremtu į šoną peiliu, buvo nurodęs, kad tai buvo darbinis jo sulankstomas peilis, o kalbant apie peilį, buvusį automobilyje, kurio neva tai E. K. siekė, buvo virtuvinis, visas metalinis. Nei vienas peilis įvykio vietoje rastas nebuvo. Be to, pažymėtina, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog šūvio metu, E. K. turėjo būti nugara į jį žalojusį asmenį, kadangi šūvio įėjimo sritis yra pakaušio pusėje, o išėjimo – smilkinio srityje. G. S. pats patvirtino, kad E. K. įvykio metu buvo nuo jo nusisukęs, tačiau tvirtino, kad jo padėtis buvo dėl to, kad siekė ant vairuotojo pusės kilimėlio esančio peilio. Vis tik liudytojas R. P. nurodė, kad šūvio metu E. K. miegojo, o apibūdinta jo miegojimo poza visiškai atitiko pagal pasekmes šūvio metu E. K. buvusios padėties nurodymą (t. y. miegojimo poza – ant pilvo, nugara į G. S.).

Dėl ginklų laikymo kaltinamasis G. S. prisipažino. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino žinoję, arba buvę ir matę, jog kaltinamasis turi ginklų, juos mėgsta ir kolekcionuoja.

Dėl suklastoto medžiotojo pažymėjimo kaltinamasis G. S. nurodė, kad jis net nežino kur jis buvo rastas, kadangi senai buvo iš dieduko jį pasiėmęs, net nepamena, kada nuotrauka buvo perklijuota ir kas ją įklijavo. Apie G. S. suklastotą medžiotojo bilietą liudytojai taip pat nežinojo, nurodė, kad G. S. brakonieriauja, taip pat dalyvauja medžioklėse, kur būna varovu. Kauno medžiotojų sąjunga į bylą pateiktame rašte nurodė, kad G. S. medžiotojo bilietas niekada nebuvo išduotas, o jo seneliui 1995 m. gruodžio 5 d. išduotas bilietas galiojo iki 2004 m. balandžio 1 d.

Dėl BK 129 str., 2 d. 2, 7 p.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Teismo medicinos išvados patvirtina, kad nužudytasis iki įvykio buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, E. K. kraujyje rasta 2.66 prom. etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumą (t. 1, b. l. 85). Pagal teismų suformuotą praktiką ne bet koks nukentėjusiojo girtumas, ar apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, lemia bejėgišką nukentėjusiojo būseną, o tik stiprus apsvaigimas, kuris gali būti prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Be to, įvykio vietoje buvęs liudytojas R. P. nurodė, kad E. K. miegojo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad šūvis įvyko E. K. būnant nugara į G. S., kas įrodo, kad G. S. suvokė, kad E. K. negalėjo tokioje būklėje ir pozoje gintis, pasipriešinti ar išvengti šūvio. Esant šiems objektyviems įrodymams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, girtumas atitiko sunkų girtumo laipsnį, be to jis miegojo, buvo gulimoje pozoje nugara į kaltininką, todėl pripažįsta, kad įvykio metu jis buvo bejėgiškos būklės ir nebuvo pajėgus gintis.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą kai nusikalstamos veikos metu kyla realus pavojus kito žmogaus gyvybei, t.y. kad kaltininkas, siekdamas atimti gyvybę vienam žmogui arba veikdamas neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, naudoja tokias priemones ar būdus, atlieka tokius veiksmus, dėl kurių gali žūti ne vienas žmogus. Tai, kad veikiant tokiu būdu nužudomas vienas žmogus, neatsiranda padarinių, pavojingų kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta liudytojo R. P. versija, kad įvykio vietoje, ant priekinės sėdynės su E. K. buvo ir jis. Tik pamatęs G. S. stovinti su nukreiptu ginklu, jis bėgo iš automobilio ir šūvio metu dar buvo ties automobiliu. G. S. į E. K. šovė su pramoninės gamybos 20-o kalibro dvivamzdžiu lygiavamzdžiu medžiokliniu šautuvu, kulka padarė kiauryminę galvos žaizdą nuo pakaušio iki smilkinio. Šūvio metu, išsiskiria šovinio apvalkalo skeveldros, kurios pasiskirsto atitinkamame plote, todėl specialisto išvadoje konstatuota, kad E. K. sužalojimai galvos ir nugaros srityse padarytos vieno to paties trauminio poveikio metu (šūvio). Pažymėtina, kad ir automobilio viduje ant apdailų buvo rastos kiaurymės, su metalo gabaliukais, galimai šūvio metu atsiskyrę skeveldros. Akivaizdu, kad įvykio metu šalia buvusiam R. P. buvo kilęs realus pavojus ir tik atsitiktinumo dėka, jam spėjus iš automobilio išlipti, buvo išvengta pasekmių.

Dėl BK 253 str. 2 d.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurios iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Ši nusikalstama veika G. S. kvalifikuota atsižvelgiant į tai, kad jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame garaže atliktos kratos metu rasti G. S. neteisėtai įgyti Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdis lygiavamzdis 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; taip pat savadarbiu būdu perdirbtas Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvis dujinis-garsinis revolveris „IWG Kurier“, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; Vokietijos pramoninės gamybos 380-to kalibro penkiašūvis lygiavamzdis revolveris „ME 38 Compact G“ Nr.018447, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro šešiašūvis dujinis-garsinis revolveris „UMAREX CHAMPION“ Nr. 341928, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Be to G. S. neteisėtai įgijo, įvairiose vietose laikė ir gabeno savo automobiliu „MB Vito“ 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. 25844.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 50 dalį, šaunamasis ginklas – tai ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Nors specialisto išvadoje nurodyta bei teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad dauguma tėvui priklausančiame garaže G. S. laikomų rastų ginklų yra išardyti ir jų panaudojimo galimybės ribotos, tačiau vis tik jie nėra pagal įstatymą perdaryti į nešaunamuosius, todėl rasti ginklai ar jų dalys, pripažįstami šaunamaisiais ginklais, o kadangi jų kiekis didesnis nei 3 – veika teisingai kvalifikuota pagal 253 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 300 str. 1 d.

Atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad kratos metu, atliktos G. S. tėvui priklausančiame garaže, kuriuo naudojosi G. S., buvo rastas 1995 m. gruodžio 5 d. A. S. vardu išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pakeista nuotrauka, t. y. Vietoj A. S. įklijuota kaltinamojo G. S. nuotrauka, kas patvirtina, kad G. S. suklastojo tikrą dokumentą, suteikiantį teisę (leidimą) medžioti, ir šį suklastotą dokumentą laikė jo tėvui priklausančiame garaže.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos G. S. atliktos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai.

Kaltinamasis G. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai lengvinančiai aplinkybei konstatuoti būtina nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi; 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pripažintina, kad G. S. nuo pirmos apklausos išsamiai dėstė esmines įvykio aplinkybes, neneigė kad jo rankose laikytu šautuvu buvo nušautas E. K., tačiau visgi sekančiose apklausose ir bylą nagrinėjant teisme parodymus keitė, nurodė aplinkybes, kurios paneigtos bylos duomenimis. Be to duodamas paaiškinimus teisme stengėsi plėstis į gyvenimo detales, nevengdamas pateikti neigiamos informacijos apie nužudytą E. K. (kad save žalojo, kad ruošėsi nužudyti ūkininkus, vėliau dar ką nors ir pats pasikarti), tvirtino, kad E. K. jam grasino peiliu, o šūvis įvyko tok dėl to, kad E. K. griebė peilį. Pažymėtina, kad kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie byloje esantys duomenys, todėl kolegija nepripažįsta jo gailėjimosi padarius labai sunkų nusikaltimą nuoširdžiu, o tuo pačiu nepripažįsta ir lengvinančios atsakomybę aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad vieną iš nusikalstamų veikų (E. K. nužudymą) jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po įvykio jam nustatytas 2,26 prom. girtumas (t. 2, b. l. 167).

Skiriant bausmę G. S. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 str. 2 d. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes.

Už nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje įstatymas kaltininkui numato labai griežtas bausmes: terminuotą laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų, arba - įkalinimą iki gyvos galvos. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų.

G. S. viena iš padarytų nusikalstamų veikų (BK 129 str. 2 d. 2, 7 p.) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Nustatytos dvi nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės (veika padaryta prieš bejėgiškoje būklėje buvusį asmenį ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė labai sunkias, negrįžtamas pasekmes, veika tyčinė. Turtinė žala nukentėjusiems neatlyginta. Kita nusikalstama veika (BK 253 str. 2 d.) priskiriama sunkų nusikaltimų kategorija (BK 11 str. 5 d.), už kurį įstatymas taip pat nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d. priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). G. S. nuo 2015 m. birželio 19 d. (nepilnus 2 mėnesius iki suėmimo) dirbo pas R. M., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą (t. 2, b. l. 179), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 12), priklausomybių ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 198), psichiatrijos klinikoje neužregistruotas, priklausomybių ligų gydytojo įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 2, 6), vedęs, praeityje buvo baustas administracine tvarka, baustumai išnykę (t. 3, b. l. 18-30), teistas du kartus, bet teistumai išnykę (t.2, b. l. 177-180).

Teisėjų kolegija, skirdama kaltinamajam bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2, 7 p., atsižvelgė į tai, kad G. S. veikoje nustatyti du kvalifikuojantys požymiai, kurie veiką daro pavojingesnę, panaudojant šaunamąjį ginklą nužudytas jaunas asmuo E. K., kuris nužudymo metu buvo bejėgiškoje būklėje, be to, šūvio metu netoliese buvo ir R. P., kuriam taip pat buvo kilęs realus pavojus. Parinkdama bausmės dydį kaltinamajam, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į BK 61 str. 2 d. nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, kad asmenį nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į tai, kad yra dvi jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, G. S. skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos nuomone tokia bausmės rūšis ir jos dydis yra adekvatūs padarytai veikai, jos pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui, bei kaltininko asmenybei. Nukentėjusieji siekė G. S. įkalinimo iki gyvos galvos. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė numatyta kaip alternatyva terminuotam laisvės atėmimui. Sprendžiant bausmės sąlyginumo problemą, t. y. vertinant sankcijoje numatytos bausmės ir nusikaltimo sunkumo santykį, būtina atsižvelgti į tai, kad visiškas padariusio nusikaltimą asmens eliminavimas iš visuomenės yra ypač didelis įsikišimas į baudžiamo asmens laisvę. Taip ne tik apribojama ši prigimtinė teisė, bet kartu ribojamos kitos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Laivės atėmimo iki gyvos galvos prasmė yra apsaugoti visuomenę nuo nusikaltėlio, o laisvės atėmimą galima pateisinti tol, kol egzistuoja pavojus. Nors šiuo konkrečiu atveju padarytas nusikaltimas yra pats savaime labai sunkus, bet laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skiriama, kai ypatingai neigiamai charakterizuojami nusikaltimą padarę asmenys ar nusikaltimas padarytas išskirtinai žiauriu būdu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-02 nuosprendis byloje Nr.1A-178/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-02 nutartis byloje Nr. 1A-323-398/2015). Nors G. S. praeityje kelis kartus teistas, tačiau šiuo metu teistumai yra išnykę, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, jis iki suėmimo turėjo darbą, būdamas suimtas vedė. Objektyvūs nusikalstamos veikos požymiai taip pat nerodo, kad nusikaltimas buvo padarytas išskirtinai žiauriu būdu. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes mano, kad bausmės tikslams ir paskirčiai įgyvendinti šiuo konkrečiu atveju skirtinas laisvės atėmimas savo dydžiu artimas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Skirdama bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d., teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad G. S. neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir gabeno pramoninės gamybos 20-o kalibro medžioklinį šautuvą Nr. 25844, kurį panaudojęs įvykdė labai sunkų nusikaltimą. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama kitų šaunamųjų ginklų laikymą, atsižvelgia į tai, kad ginklai buvo išardyti ir laikomi daugiau kaip trofėjai, jie nebuvo naudojami. Ekspertas nors ir pripažino, kad ginklai yra priskiriami šaunamiesiems ginklams, tačiau vis tik nurodė, kad rasti revolveriai šaudymui nėra tinkami (t. 2, b. l. 6), todėl teisėjų kolegijos manymu, vadovaujantis BK 54 str. 3 str., G. S. už šią nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė nei įstatyme numatyta minimali bausmė.

Atsižvelgdama į G. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. pavojingumą, į tai, kad medžiotojo bilietas akivaizdžiai buvo suklastotas, kad jame nurodyta G. S. senelio asmens kodas, pažymėjimas galiojo tik iki 2004 m. balandžio 1 d. ir jo panaudojimo galimybės nebuvo realios, teisėjų kolegijos vertinimu, už šį nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

G. S. laikinai sulaikytas 2015-08-03 (t. 3, b. l. 31-32). Kauno apylinkės teismo 2015-08-05 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015-08-03 (t. 3, b. l. 44-45). Vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę.

Byloje pateiktas 2015 m. lapkričio 25 d. VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 272, 14 Eur atlyginimo (t. 1, b. l. 93).

Nukentėjusioji R. K. 2016 m. sausio 19 d. pateikė civilinį ieškinį 80 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 78-80). Taip pat R. K., kaip įstatyminė atstovė, savo mažametės dukters E. K. vardu pateikė civilinį ieškinį dėl 80 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 75-77).

2016 m. gegužės 17 d. teismui pateikti nukentėjusiųjų A. K. civilinis ieškinys dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 14) ir P. K. civilinis ieškinys dėl 20 000 eurų neturtinės žalos ir 595,02 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 17). 2016-06-03 teisiamojo posėdžio metu P. K. prašė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo padidinti 280 eurų suma, pateikė sąskaitą (t. 4, b. l. 56).

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad VSDFV Kauno skyrius pareiškė ieškinį dėl to, kad nužudytojo dukrai paskirta našlaitės pašalpa, prašo atlyginti po nusikalstamos įvykdymo iki ieškinio pateikimo dienos išmokėtos pašalpos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Kauno skyrius pareiškė regresinį ieškinį, kuris nėra BPK 109 str. dalykas, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. P. K. prašo atlyginti patirtą turtinę žalą – 595,02 eurų. Į bylą ji pateikė dokumentus, pagrindžiančius prašomos sumos dydį, t.y. 44,02 Eur už teismo medicinos ekspertų suteiktas skrodimo paslaugas (t. 4, b. l. 19), 486 Eur už laidojimo paslaugas bei reikmenis (t. 4, b. l. 20), 65 Eur už maistą šarvojimo salėje bei ieškinį papildė 280 eurų sumai už gedulingus pietus (t. 4, b. l. 56). Viso prašoma priteisti 875,02 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios P. K. pareikštas 875,02 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgus į jo dydžio pagrįstumą pateiktais rašytiniais įrodymais, bei sumažinus jį išlaidomis pirktam alkoholiui, t. y. 44.50 Eur, tenkintinas, priteisiant jai iš kalto šio nusikaltimo padarymu asmens – kaltinamojo G. S. – 830,52 Eur.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis G. S. iki suėmimo tik nepilnus 2 mėnesius dirbo ūkininko Ū. M. individualioje įmonėje pagalbiniu darbininku. Bylos duomenimis jis jokio nekilnojamojo turto neturi (t. 3, b. l. 13), tačiau nežiūrint į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Dėl E. K. netekties jo artimieji, t.y. mažametė dukra E. K. (per įstatyminę atstovę – motiną) prašė priteisti 80 000 eurų, R. K. (sugyventinė) prašė priteisti taip pat 80 000 eurų, A. K. (brolis) prašė priteisti 15 000 eurų ir P. K. (močiutė) prašė priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Su nužudytu asmeniu artimai susijusiems asmenims paprastai padaroma žymi neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Tai – vaikai, tėvai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą nustatė, kad R. K. su E. K. kartu gyveno apie 4 metus, tačiau P. K. nurodė, kad jis gyveno pas R. K., bet daugiausiai pas juos namuose. A. K. nurodė, kad E. K. su R. K. negyveno kartu iki įvykio savaitę laiko. Vis tik, E. K. su R. K. 2015 m. balandžio 2 d. susilaukė dukters E. K.. Pažymėtina, kad įvykio metu, E. K. dukrai buvo vos 4 mėnesiai, įvertinus ir tą aplinkybę, kad E. K. kartu su dukra ir R. K. negyveno pastoviai, teismo manymu, tai R. K. teiginiai, kad tarp dukros ir tėvo buvo labai stiprus ryšys, yra hiperbolizuoti. Sutiktina, kad R. K. patyrė stiprų emocinį išgyvenimą, o E. K. reikės augti ir bręsti be tėčio. Nors pagal įstatymą neturtinė žala atlyginama tėvams, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, pripažįsta, kad netekus tėvų, E. K. motiną atstojo jo močiutė P. K., kuri jį užaugino nuo mažumės. Sutiktina, kad tiek močiutė, tiek brolis patyrė stiprius emocinius išgyvenimus dėl E. K. žūties, tačiau priteistinos žalos dydžiui turi įtakos tai, kad broliai kartu negyveno, be to, nors A. K. ir tvirtino, kad su broliu buvo labai artimi, tačiau vis tik nurodė, kad apie savo bėdas jie nesipasakodavo.

Sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis turto neturi. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusieji, nėra. Atsižvelgiant į visą tai, nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nustatytinas: E. K. – 12 000 Eur, R. K. – 18 000 Eur, P. K. – 15 000 Eur, A. K. – 10 000 Eur.

2015-11-30 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo BPS prokurorės nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 6 mėnesiams - laikinai apribotos G. S. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o saugotoju paskirtas S. S. (t. 2, b. l. 46, 52-53, 54). Minėtas nuosavybių teisės apribojimas galiojo iki 2016 m. gegužės 30 d. Teismas minėto nuosavybės teisės apribojimo, atsižvelgdamas į nedidelę turto vertę, nepratęsė, todėl jis grąžintinas teisėtam savininkui.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje buvo pateikta Kauno valstybinės teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 21 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriose nustatyta, kad už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) valstybės naudai priteistina suma yra 118,70 Eur, už A. K. suteiktą teisinę pagalbą –124,49 Eur, už R. K. suteiktą teisinę pagalbą – 124,49 Eur, už P. K. suteiktą teisinę pagalbą – 104,22 Eur (t. 4, b. l. 81-92). Šios sumos (viso 472,35 Eur) priteistina valstybei iš G. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kartu su byla į teismą perduoti keturi CD su garso įrašu iš BPC, įrašu prie įvykio vietos apžiūros, įrašu prie papildomos apžiūros, įrašu prie kratos protokolų, 2 DVD su liudytojo R. P. ir kaltinamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliekami saugoti prie bylos.

Kartu su byla į teismą perduoti mobilaus ryšio telefonai LG-P350, Samsung GTe 1200M, Nokia 225, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini teisėtiems savininkams.

Kauno AVPK VTV saugomi ginklai - pistoletas ,,Gamo P-23“, revolveris ,,Kurier“, revolveris ,,ME38 Compact“, revolveris ,,UMAREX Champion“, dvivamzdis lygiavamzdis šautuvas Nr.25844, dvivamzdis šautuvas ,,IŽ-49“, šovinių dėtuvė, elektrošokas ,,Police 50000 KV“ , vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini LR Ginklų fondui prie LRV.

S. S. saugoti perduotas automobilis „MB Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno AVPK saugomos automobilio „MB Vito“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių apdailos detalės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini teisėtam savininkui.

Kauno AVPK saugomi švarkas, plaktukas, automobilio sėdynių užvalkalai, kombinezonas, sportinės kelnės, sportiniai bateliai, pora kojinių, 4 alaus skardinės, plastikinis butelis, 3 tamponai su raudonos spalvos dėmių pavyzdžiais, grunto pavyzdys, kartu su byla į teismą perduoti: medžiotojo bilietas, vokas su kaltinamojo G. S. ir žuvusiojo E. K. kraujo mėginiais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip beverčiai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 307 str., 308 str., 310 str. teismas

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7 punktuose, 253 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7 punktus – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir skirti G. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d.

Iš G. S. priteisti P. K. 830,52 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų 52 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš G. S. priteisti neturtinę žalą:

nukentėjusiajai E. K. 12 000 (dvylika tūkstančių) eurų;

nukentėjusiajai R. K. 18 000 (aštuoniolika tūkstančių) eurų;

nukentėjusiajai P. K. 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų;

nukentėjusiajam A. K. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų.

Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus turinčius reikšmės bylai: 4 CD su garso įrašu iš BPC, įrašu prie įvykio vietos apžiūros, įrašu prie papildomos apžiūros, įrašu prie kratos protokolų, 2 DVD su liudytojo R. P. ir kaltinamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie bylos.

Mobilaus ryšio telefonus ,,LG-P350“, ,,Samsung GTe 1200M“, ,,Nokia 225“, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams.

Pistoletą ,,Gamo P-23“, revolverį ,,Kurier“, revolverį ,,ME38 Compact“, revolverį ,,UMAREX Champion“, dvivamzdį lygiavamzdį šautuvą Nr.25844, dvivamzdį šautuvą ,,IŽ-49“, šovinių dėtuvę, elektrošoką ,,Police 50000 KV“, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti LR Ginklų fondui prie LRV.

S. S. saugoti perduotą automobilį „MB Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno AVPK saugomas automobilio „MB Vito“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių apdailos detales, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui.

Kauno AVPK saugomus: švarką, plaktuką, automobilio sėdynių užvalkalus, kombinezoną, sportinės kelnes, sportinius batelius, porą kojinių, 4 alaus skardines, plastikinį butelį, 3 tamponus su raudonos spalvos dėmių pavyzdžiais, grunto pavyzdį, kartu su byla į teismą perduotus: medžiotojo bilietą, voką su kaltinamojo G. S. ir žuvusiojo E. K. kraujo mėginiais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.