Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jono Furmanavičiaus , sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl G. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. M., gim. ( duomenys neskeltini) Kaune, nuteistas Kauno apygardos teismo 2003-09-23 nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 104 str., padarymą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia 2001-10-29. Bausmės pabaiga 2011-10-29.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo G. M. skundas turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso/toliau- LR BVK/ 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Nuteistasis G. M. bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2003-10-24. Marijampolės pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, bausmės atlikimo metu 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas 2 kartus. /b.l.1, 3/.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, pabrėžtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo G. M. elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su bausmės atlikimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. M. anksčiau teistas, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą /LR BK 104 str./. Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės taisyti asmenį neizoliuotą, visumą: į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, atliktos bausmės dalį, ir į nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo asmenybę. Pataisos namų pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad yra maža tikimybė, kad nuteistasis lygtinai paleistas gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, gerbs įstatymus, visuomenės saugumą ir žmogiškąsias vertybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. M. anksčiau teistas, jo padarytos veikos ir jo paties pavojingumą apibūdina tai, kad padarytas vienas sunkiausių ir pavojingiausių nusikaltimų. Taip pat įvertintina ir tai, kad likusi atlikti bausmės dalis gana didelė. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir reikšmingos sprendžiant dėl galimybės toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Net įvertinus psichologinės tarnybos išvadą, tai, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, neturi nuobaudų ilgą laiko tarpą, aukščiau aptartos nuteistojo asmenybę neigimai charakterizuojančios aplinkybės, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėja skundus dėl žemesnės instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skunde nurodytas argumentas, kad atsižvelgiant į tai, kad nuobaudų neturi keturis metus, turi du paskatinimus, turėtų būti lengvojoje grupėje, paliekamas nenagrinėtu.

Atmetamas nuteistojo G. M. argumentas, kad jis serga sunkia ūmine liga-hepatitu c. Duomenų apie nuteistojo ligą byloje nėra, taip pat nėra pateikta duomenų, kad dėl ligos jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kad reikiama medicininė pagalba negali būti suteikta laisvės atėmimo vietoje.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, be to, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, pagrįsta.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo G. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo G. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutartis teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-08-07 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.