Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Ž. atstovo advokato padėjėjo Kęstučio Pužaičio skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimo M. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Valstybinė darbo inspekcija 2011-06-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. Ž. dėl to, kad jis vykdydamas individualią veiklą, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2011-05-16 iki 2011-05-26 automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti L. N., nepasirašius prieš darbo pradžią darbo sutarties, neįteikęs darbuotojai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavęs darbuotojai darbo pažymėjimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 99 str., 98 str. 1 d. 1p. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 lapkričio 18 d. nutarimu pripažino M. Ž. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skyrė 3000 lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą. Teismas pažeidėjo kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, L. N. prašymu, paaiškinimu, jos parodymais, I. V. rašytiniu paaiškinimu, parodymais ir kita bylos medžiaga. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Pareiškėjo M. Ž. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis skundžia šį nutarimą apeliacinės instancijos teismui, prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog nutarimas nepagrįstas, nes neįrodyta M. Ž. kaltė dėl nelegalaus darbo, nenustatyti visi būtini nelegalaus darbo požymiai.

Skunde teigiama, jog M. Ž. nuosekliai kaltę neigė, paaiškino, kodėl L. N. jį galėjo melagingai įskųsti. Teismas nepagrįstai nenuoseklius L. N. parodymus vertino kaip teisingus, nes 2011-10-26 posėdžio metu L. N. teigė, jog dirbo pusantro mėnesio, 2011-11-14 teigė, jog nepamena kiek laiko dirbo, 2011-05-31 prašyme nurodė, kad dirbo tiksliai nuo 2011-05-16 iki 2011-05-29. Skunde taip pat nurodoma, jog iš L. N. prašymo matyti, jog pranešimas apie neva nelegalų darbą buvo gautas dar 2011-05-16, tačiau nesiimta iniciatyvos faktus patikrinti. Taip pat teismas nevertino to, kad I. V. ir L. N. yra geros draugės ir suinteresuotos bylos baigtimi. Be to, teismas nesiėmė iniciatyvos iškviesti kitus liudytojus. Skunde nurodoma, jog teismas neatliko objektyvaus ir visapusiško visų bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

M. Ž. atstovo advokato padėjėjo Kęstučio Pužaičio skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties, neįteikus antrojo sutarties egzemplioriaus darbuotojui, neišdavus darbuotojo pažymėjimo bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui leido L. N. dirbti.

DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkta pakankami duomenų patvirtinančių M. Ž. inkriminuoto pažeidimo sudėties požymius. Pažymėtina, jog Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, jog išvadą apie tam tikrų faktų aplinkybių buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog M. Ž. kaltė dėl nelegalaus darbo įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu, L. N. rašytiniu paaiškinimu, prašymu, jos parodymais bei I. V. paaiškinimu, parodymais. Pažymėtina, jog I. V. ir L. N. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo. Tiek I. V., tiek ir L. N. savo paaiškinimuose nurodė, jog I. N. pas M. Ž. dirbo nuo 2011-05-16 iki 2011-05-29. Nors teismo posėdžio metu L. N. nurodė, jog dirbo pusantro mėnesio, kitą karą teigė neprisimenanti tiksliai kiek laiko dirbo, tačiau šios aplinkybės nėra esminės, nes asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo nėra svarbus išdirbtas laikotarpis. Pažymėtina tai, jog L. N. nurodytomis aplinkybėmis tikėti leidžia tai, kad L. N. kreipdamasi į Darbo inspekciją detaliai ir tiksliai nurodė, kur ji dirbo, ką dirbo, kaip dirbo, kiek laiko per dieną, koks buvo sutartas užmokestis. Nurodė, jog dirbo su siurbliu „KARCHER“, ją apmokino dirbti J. J.. Nurodė, jog dirbo su chemija, per dieną išvalydavo apie 3 automobilius. I. V. 2011-05-31 paaiškinime nurodė, jog matė kaip L. N. dirbo Į NDV „(duomenys neskelbtini)“, plovė automobilis ir valė salonus. Tai, kad I. V. iš tiesų matė dirbančią L. N., patvirtina byloje esanti darbo sutartis, iš kurios matyti, jog I. V. buvo įdarbinta šioje įmonėje oficialiai (b.l. 8) M. Ž. taip pat patvirtino, jog I. V. iš tiesų minimu laikotarpiu dirbo jo įmonėje, taip pat dirbo ir J. J.. Tiek I. V., tiek ir L. N. parodymai teisme iš esmės neprieštarauja jų rašytiniams paaiškinimams, tarpusavyje sutampa dėl tokių detalių kaip darbo laikas, įdarbinimo sąlygos (puse etato), dėl kitų dirbusių darbuotojų ir kt. Be to, jų parodymus, kad tuo metu kartu dirbo J. J. patvirtino ir pats M. Ž.. Todėl tai, kad I. V. su L. N. pažįstamos nesudaro pakankamo pagrindo abejoti jų parodymų tikrumu ar manyti, kad jos gali apkalbėti M. Ž..

Nors skunde M. Ž. teigia, kad nenuosekli buvo L. N., tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog, priešingai, nenuoseklus buvo M. Ž., kuris 2011-10-26 posėdyje teigė, kad L. N. ateidavo pabūti, nes draugavo su vienu iš darbuotojų. Vėliau aiškino, kad L. N. sakė, kad nori dirbti. Paaiškinime darbo inspekcijai M. Ž. nurodė, jog L. N. buvo atėjusi su I. V., tačiau buvo pasakyta, kad darbuotojos L. N. nereikia, kad ji neatitinka reikalavimų, neturi darbo patirties, kitą dieną atėjusi L. N. pati prašė bet kokio darbo, tačiau jai buvo atsakyta.(b.l. 9) Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti M. Ž. parodymų, paaiškinimų nuoseklumu ir išsamumu. Tuo tarpu L. N. bei I. V. parodymų tikslumas, išsamumas, detalumas, tarpusavio sutapimas smulkiose detalėse sudarė teismui pagrindą laikyti juos patikimesniais ir jais remtis nustatant įvykio aplinkybes, o M. Ž. paaiškinimus vertinti kaip pasirinktą gynybos versiją.

Faktinis aplinkybių patikrinimas ir jo metu surašytas aktas nėra būtinas įrodymas nustatant nelegalaus darbo faktus, todėl tai, kad nesiimta iniciatyvos atlikti tokį patikrinimą M. Ž. įmonėje, nepaneigia buvus nelegalaus darbo atvejį nustatytu laiku. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad į valstybinę darbo inspekciją buvo kreiptasi faktiškai baigus dirbti, todėl toks patikrinimas dėl šio konkretaus atvejo nebūtų buvęs efektyvus.

Byloje esančiame I. N. paaiškinime (b.l. 6) nurodyta pildymo data- 2011-05-16, tačiau iš šio paaiškinimo turinio matyti, jog faktiškai paaiškinimas rašytas vėliau, nes pačiame paaiškinime nurodytas konkretus nelegalaus darbo laikas- iki 2011-05-29, L. N. prašyme taip pat nurodytas dirbtas laikas nuo 2011-05-16 iki 2011-05-29 (b.l. 5), todėl paaiškinime nurodytas datos neatitikimas laikytinas formaliu pažeidimus, nepaneigiančiu ir nesumenkinančiu šių dokumentų įrodomosios galios. Be to, kaip jau minėta, šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės sutampa su I. V. paaiškinime nurodytomis aplinkybės bei su jos paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog aptartų duomenų pakanka patvirtinti M. Ž. veikoje esant ATPK 41³ str. 1d. numatyto administracinio teisės pažeidimo visus būtinuosius požymius, t.y. pakanka patvirtinti, jog M. Ž. būdamas atsakingas už tinkamą darbo santykių įforminimą, leido L. N. dirbti nuo 2011-05-16 iki 2011-05-29 nesudarius su ja darbo sutarties, nepranešus apie tai VSDFV, neįteikus kito darbo sutarties egzemplioriaus darbuotojui bei neišdavus darbuotojo pažymėjimo. M. Ž. suvokė savo veiksmų esmę, suvokė, kad elgiasi neteisėtai ir to norėjo.

Administracinė nuobauda M. Ž. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė straipsnio sankcijos minimumą atitinkančią piniginę baudą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. Ž. atstovo advokato padėjėjo Kęstučio Pužaičio apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.