Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-926/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
1A-428-926/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
L. B.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-926/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00217-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; (S) 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Santai Golovkaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistojo L. B. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. (toliau – L. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. B. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant jam sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, skiriant L. B. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės teismo nuosprendis nuspręsta palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą ir baigti taikyti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, 2021 m. balandžio 27 d., apie 15.40 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos atgabeno į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos apsauginės sienos paketą su milteliais, kuriuose yra difenhidramino ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurių masė yra 0,4954 g, ir permetė šį paketą per apsauginę tvorą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

2.1. Pasak nuteistojo, jis laikėsi probacijos sąlygų, taikytų jam lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl jam galima skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, kadangi tokiu atveju jam būtų lengviau prisitaikyti darbo rinkoje nei tai galima padaryti išėjus iš laisvės atėmimo vietos.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistojo L. B. gynėjas advokatas R. Bučma pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti.

5. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus L. B. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad L. B. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenims, L. B., veikdamas tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą. Šis nusikaltimas jam nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamą veikų padarymą, jis buvo teistas ne kartą, jo neteisėtas elgesys nenutrūkstamai tęsiasi jau 15 metų, t. y. nuo 2007 metų. Nors vien tik buvę L. B. teistumai negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas.

8. Ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei itin ciniškos L. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paleistas iš pataisos įstaigos ankščiau laiko jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo institutą, tokiu būdu neabejotinai žinodamas galimas savo neteisėto elgesio pasekmes, jis sutiko padėti savo draugui, tuo metu buvusiam pataisos įstaigoje, ir permesti jam reikalingas narkotines medžiagas į pataisos įstaigos teritoriją, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines L. B. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais L. B. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (piniginės bausmės) ar jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos L. B. elgesiui neturėjo. 2020 m. spalio 5 d. paleistas iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo institutą, nepraėjus nei vieneriems metams, jis padarė naują skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (teistumui neišnykus), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį L. B. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai atmesti nuteistojo apeliacinio skundo motyvą, jog probacijos sąlygų jis laikėsi.

9. Šios išvados kontekste svarbu ir tai, kad būdamas pakankamai jauno amžiaus, neturintis jokių sveikatos problemų, trukdančių užsiimti prasminga veikla, L. B. būdamas laisvėje niekur nedirbo ir įsitvirtinti darbo rinkoje nesiekė. Negana to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, paskutinį kartą oficialų darbą asmuo turėjo dar 2010 metais. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, pasitikėti nuteistojo teiginiais, jog su realios laisvės atėmimo bausmės jam skyrimu jis nesutinka tik dėl siekio įsidarbinti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad per 12 pastarųjų metų asmuo niekur nedirbo, akivaizdu, jog jo darbinė motyvacija yra itin menka. Šį faktą patvirtina ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, pagal kuriuos, nuo 2020 m. lapkričio 18 d. L. B. net 4 kartus buvo siūloma darbo vieta, tačiau jam pateiktų pasiūlymų visais atvejais nuteistasis atsisakė (2 t., b. l. 77).

10. Pagrindo švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nesudaro ir L. B. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailestis dėl padaryto. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant L. B. mažesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, ją BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo. Juo labiau, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir viena sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjamu atveju nuteistajam galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo neteisėto elgesio, nesiekia pasitaisyti, toliau daro nusikalstamas veikas, teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals teisėjų kolegija neįžvelgia.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

13. 2022 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam L. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

14. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Ir vis tik, bylos duomenimis, L. B. niekur nedirba, darbo neturėjo jau ilgą laiką, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri šia nutartimi nekeičiama, jokių duomenų apie nuteistojo turimą turtą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. B. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Judita SungailaitėAušra VingilėValdas Vitunskas