Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-02 · Byla Nr. ATP-425-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
ATP-425-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00743-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-425-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-04-3-00743-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo I. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2011-07-04, apie 15.20 val., S. Batoro-Užtvankos g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) ir viršydamas leistiną 60 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h.

I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-23 nutarimą.

Nurodo, kad jis 2011-11-06 buvo sustabdytas vairuojant S. G. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu. Pristačius į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patalpas, jis buvo papildomai informuotas, kad tuo pačiu automobiliu 2011-07-04 buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. leistino greičio viršijimas daugiau nei 50 km/h. Jam nesutikus su teisės pažeidimu, buvo parodytos greičio matuoklio padarytos nuotraukos. Kadangi nuo teisės pažeidimo buvo praėję daug laiko, jis neprisiminė tokio teisės pažeidimo ir nebuvo įsitikinęs, jog vairavo S. G. priklausantį automobilį, o pagal nuotraukas neįmanoma nustatyti teisės pažeidimą padariusio asmens, jis pasiūlė kreiptis į transporto priemonės savininką, kad pastarasis nurodytų 2011-07-04 automobilį vairavusį asmenį. Jis teisme nurodė, kad retsykiais vairuoja teisės pažeidimo padarymo metu užfiksuotą transporto priemonę, tačiau galimai 2011-07-04 nėra padaręs teisės pažeidimo.

Pasak nubaustojo, jam negalėjo būti paskirta administracinė nuobauda, kadangi buvo praleistas Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d., negalima pagrįsti jam administracinės nuobaudos paskyrimo, nes jis gyvena Lietuvoje ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo išvykęs ir negyveno užsienyje, neturėjo ilgalaikių sveikatos problemų bei nebuvo kitų aplinkybių, pagal kurias būtų galima pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 260² str., 2011-07-04 užfiksavus teisės pažeidimą, padarytą S. G. priklausančia transporto priemone, policijos pareigūnai privalėjo pastarajam surašyti ir išsiųsti administracinio teisės pažeidimo protokolą kartu su administraciniu nurodymu, o S. G., jeigu teisės pažeidimą padarė ne jis, per dešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos privalėjo atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį, kuris teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai nedarė to, taip pažeisdami teisėtumo principą, o teismas toleravo tokius pažeidimus.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog I. P. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

I. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimas padarytas 2011-07-04, t. y., Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatyto šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaiga yra 2012-01-04. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-01-03 nutarime nurodė, kad I. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl inkriminuoto teisės pažeidimo surašytas 2011-11-16, byla gauta teisme 2011-11-30. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad apeliantas neigia savo kaltę ir paaiškino, jog įvykio metu automobilį galėjo vairuoti transporto priemonės savininkas S. G.. Dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimas buvo atidėtas siekiant į teismo posėdį iškviesti S. G.. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad dėl teisės pažeidimo tyrimo negalima spręsti I. P. administracinės atsakomybės klausimo Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 ir 2 d. numatytais terminais, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatyti terminai pratęsti vieneriems metams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (b.l. 14). Taigi, motyvuotas sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priimtas dar nepasibaigus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d. nenumato baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių yra pagrindas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Šiuo atveju apylinkės teismas pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą dėl būtinybės išsamiai išnagrinėti bylą. Tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d. numatytai tvarkai. To nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog I. P. gyvena Lietuvoje ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo išvykęs ir negyveno užsienyje, neturėjo ilgalaikių sveikatos problemų. Todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, o skundžiamas nutarimas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su I. P. inkriminuotu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-990366-11 užfiksuota, kad 2011-07-04, 15.20 val., S. Batoro-Užtvankos g., Vilniuje, S. G. priklausantis automobilis „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h. Iš nuotraukų negalima nustatyti, koks asmuo vairavo transporto priemonę (b.l. 8). I. P. neigia padaręs inkriminuotą teisės pažeidimą (b.l. 5). Vien tai, kad apeliantas kitu laiku vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) savaime nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, jog jis yra vairuotojas, viršijęs leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h. Šiuo atveju apylinkės teismas nesiėmė visų priemonių, kad transporto priemonės savininkas S. G. būtų iškviestas į teismo posėdį, kadangi jam buvo siunčiamas šaukimas tik į darbovietę (b.l. 17), nors yra duomenų apie jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (b.l. 16). Šio asmens parodymai yra svarbūs nustatant nagrinėjamo įvykio metu automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį. Be to, nebuvo svarstyta galimybė kreiptis į policijos pareigūnus siekiant gauti geresnės kokybės nuotrauką panaudojus policijos pareigūnų turimą specialią kompiuterinę įrangą, kas leistų išsklaidyti esamas abejones dėl teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybės.

Tik visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, galima nuspręsti, ar I. P. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatytą teisės pažeidimą, ar ne. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-23 nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Lietuvos Respublikos ATPK nenumato, kad administracinio teisės pažeidimo bylose apeliaciniai skundai dėl nutarimų (nutarčių) yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl apelianto sumokėtas žyminis mokestis dėl apeliacinio skundo padavimo grąžinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

tenkinti I. P. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Grąžinti I. P. 2012 m. vasario 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 50 (penkiasdešimties) litų žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis