- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2-48-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-00764-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- D. D. Z., B. J. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjai D. D. Z., pareiškėjų atstovei -advokatei V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. D. Z. ir B. J. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos D. J. Z. ir B. J. Č. pareiškimu (b.l.2-3) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po motinos D. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 2) mirė D. D. Z. ir A. V. Č. motina D. Č.. A. V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 20). Po jo mirties palikimą priėmė B. J. Č.. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notaro kontorą įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, nes suinteresuotas asmuo A. N. jiems paaiškino, kad pagal mamos parašytą testamentą jiems niekas nepriklauso. Dar būdama gyva D. Č. 1991-11-06 pateikė Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvų turėtą žemę. Mirus motinai, pareiškėja D. J. Z. ir A. V. Č., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė motinos D. Č. palikimą, pateikdami Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui pareiškimus dėl jų įtraukimo į pretendentų, atgauti mirusiai motinai priklausančią žemę, sąrašą, pagal kuriuos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius po motinos mirties įrašė D. D. Z. ir A. V. Č. į pretendentų atgauti motinos žemę sąrašą, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu.
Teismo posėdyje pareiškėja D. J. Z. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir pareiškėjos B. J. Č. vyro (jos brolio) A. V. Č. bei suinteresuoto asmens A. N. motina D. Č.. Palikėja prieš mirtį testamentu gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus paliko pareiškėjos seseriai A. N., kuri gyveno šalia motinos ir ją prižiūrėjo. Pareiškėja tuo metu gyveno Kaune ir sergančią motiną slaugyti atvažiuodavo du kartus per savaitę. Dar būdama gyva jos motina D. Č. 1991-11-06 buvo pateikusi Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvų (pareiškėjos senelių) M. K. ir K. K. turėtą žemę. Mirusiosios palikėjos vardu nuosavybės teisės į senelių žemę buvo atkurtos jau po jos mirties, ši žemė nebuvo aptarta motinos surašytame testamente suinteresuotam asmeniui A. N., todėl, pareiškėjos manymu, ji pagal įstatymą turėtų būti paveldėta visų pretendentų. Ji ir jos miręs brolis A. V. Č. mirusios motinos palikimą, jos vardu atkurtas nuosavybės teises į žemę, priėmė paduodami pareiškimus Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui dėl jų įtraukimo į pretendentų atgauti mirusiai motinai priklausančią žemę sąrašą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l.39-41), kurio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad D. Č. 1991-11-06 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų M. ir K. K. Birštono mieste valdytą žemę. Atsižvelgiant i nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, D. Č. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2139 ha dalį buvusių savininkų M. ir K. K. Birštono mieste iki nacionalizacijos valdytos žemės, tačiau ji mirė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra miręs nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. 1992-08-24 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, registro Nr. 2619, kurį nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai pateikė A. N., patvirtino, kad ji yra D. Č. įpėdinė. Kauno apskrities viršininko 2008-03-04 įsakymu Nr. 02-07-2519 buvo patvirtintas Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąrašas, kuriame pareiškėja D. D. Z. įrašyta 56 numeriu, o A. V. Č. 89 numeriu, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų M. ir K. K. Birštono mieste valdytą žemę yra mirusioji D. Č., o ne jos vaikai - D. D. Z., A. V. Č. ir A. N.. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-20 įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-809 patvirtintame Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Birštono mieste, sąraše įrašyta pretendentė D. Č., o ne jos vaikai. Ta aplinkybė, kad D. D. Z. ir A. V. Č. K. apskrities viršininko įsakymu patvirtintame Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąraše buvo įrašyti kaip pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų M. ir K. K. Birštono mieste valdytą žemę, neįrodo fakto, kad jie po motinos D. Č. mirties priėmė jos palikimą, todėl suinteresuotas asmuo pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra visapusiškai išsiaiškinus bylos aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė advokatė V. L. nurodė, kad pareiškėjos tik 2012 metais sužinojo, jog negali pretenduoti į 0,21 ha žemės sklypą, esantį Birštono mieste, po savo motinos D. Č. mirties. Mirusi D. Č. buvo pretendentė į nurodyto dydžio Birštono mieste esantį žemės sklypą. Pagal 1991 metais galiojusį įstatymą pretenduoti į žemę galėjo tiek mirusiojo vaikai, tiek anūkai, todėl mirusiosios D. Č. vaikai - pareiškėja ir jos brolis kartu su motina buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į senelių žemę. Jie buvo įtraukti į pretendentų sąrašus. Už dalį žemės, esančios Birštono vienkiemyje, pareiškėjams buvo išmokėta kompensacija, o Birštono mieste atkurta nuosavybės teisė į senelių žemę (1,2799 ha) buvo paskirstyta tarp 6 pretendentų. Mirusiajai D. Č. tenkanti žemės dalis sudarė 0,21394 ha. Į ją pretendavo jos vaikai A. V. Č., D. D. Z. ir A. N.. Visi jie buvo įtraukti kaip pretendentai į sąrašus žemei atgauti. Ši faktą patvirtina rašytiniai įrodymai byloje. Mirus motinai D. Č. visi trys jos vaikai prisidėjo prie laidotuvių, palaidojo motiną. Jie priėmė palikimą rašydami bei pretenduodami su motina į tą patį žemės sklypą, po mamos mirties ją bendrai palaidodami, vėliau prižiūrėdami kapus. 2012 metais įstatyminiai įpėdiniai buvo išbraukti iš pretendentų, galinčių pretenduoti į mirusiosios D. Č. turtą, sąrašų. Pažymėjo, kad testamentas A. N. buvo parašytas 1991-11-05, o D. Č. kreipėsi dėl jos tėvų žemės dalies grąžinimo 1991-11-06. Iš to seka, kad, surašant testamentą, D. Č. buvo žinoma, kad ji turį teisę įgyti daugiau turto, kadangi jo turi ir, kad toks klausimas bus sprendžiamas ateityje. D. Č., surašydama testamentą, nenurodė, jog jos mirties dienai visą savo likusį turtą ji palieka suinteresuotam asmeniui A. N., ji jai paliko tik aiškiai testamente nurodytą turtą. Pareiškėja D. D. Z. ir A. V. Č. iki savo mirties, žinodami, kad yra daugiau turto, aktyviai dalyvavo turto grąžinimo reikaluose, dokumentų tvarkyme. Jie kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, buvo įtraukti į pretendentų sąrašus, o vėliau, asmenų sąrašus, kurie gaus žemės sklypus, formuojant D. Č. grąžinamą žemės sklypą. Tokiu būdu, įgyvendino teisę gauti palikimą. Dėl šio yra rašytiniai įrodymai ir jokiais kitais įrodymais to nereikėtų įrodinėti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė kokiu pagrindu išbraukė pareiškėjas iš pretendentų atgauti mirusiosios palikėjos žemę sąrašų. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad kitai pretendentei - suinteresuotam asmeniui A. N. yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų M. ir K. K. žemės dalį, nors žemė konkrečiu atveju turėjo būti atkuriama ne pagal testamentą, o pagal įstatymą. Pareiškėjos neparašė pareiškimo notarui priimti palikimą vien dėl to, kad juos suklaidino žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, kadangi A. V. Č. ir D. D. Z. buvo įtraukti kaip pretendentai į atkurtiną žemės sklypą, t.y. buvo įtraukti lygiagrečiai su palikėja ir turėjo teisę gauti žemės dalį. Šios aplinkybės akivaizdžiai ir objektyviai patvirtina, kad jie pretendavo į palikimą, išreiškė norą gauti palikimą ir tokiu būdu įgyvendino savo reikalavimo teisę gauti palikimą po motinos mirties, todėl pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D. Z. ir A. V. Č. teisių perėmėja B. J. Č. po D. Č. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamos faktiškai tvarkyti palikimo dalį, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškėja B. J. Č. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai teismo šaukimu, yra atstovaujama atstovės, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. N. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai teismo šaukimais, todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui A. N. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos teisme tada, jeigu yra visos Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Tos sąlygas yra tokios: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumento, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, kad byla būtų nagrinėjama teisme. Pagal CPK 447 straipsnį teismas turi patikrinti, ar pareiškime nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 straipsnio 1 punktas). Vykdant šią nuostatą patikrinama, ar egzistuoja sąlyga, kad nuo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus D. Č. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai įpėdinis priima palikimą, nuosavybės teisė į paveldimą turtą jam, priėmusiam palikimą, pereina nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo jo priėmimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Č., iki mirties gyvenusi ir buvusi registruota (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 2) (b.l.4). Jos sutuoktinis A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 13) (b.l.5). Pareiškėja D. D. Z. yra palikėjos D. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b.l. 9, 10, 11, 12). A. V. Č., miręs (duomenys neskelbtini), palikėjos sūnus (b.l. 6, 7) ir pareiškėjos B. J. Č. sutuoktinis (b.l.8). Paveldėjimo bylos Nr. 129/92 duomenys patvirtina, kad po D. Č. mirties (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo A. N. (mirusiosios dukra) (duomenys neskelbtini) kreipėsi pareiškimu į notarą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentą, surašytą palikėjos 1991-11-05, kurio pagrindu 1992-08-24 suinteresuotam asmeniui buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas į konkretų turtą (b.l. 16-25). Kad M. R., P. J., V. K., O. T., V. K. bei D. Č. (b.l.13-14, 72) 1991-11-06 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų M. ir K. K. Birštono mieste valdytą žemę, bendraturčiams tenkančią po 1/6 dalį turėtos žemės patvirtina 2011-07-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys, kuriuose nurodyta, kad M. ir K. K. turėtos 1,2799 ha žemės D. Č., kuri mirė (duomenys neskelbtini), tenkanti dalis yra 0,21394 ha. Kauno apskrities viršininko 2008-03-04 įsakymu Nr. 02-07-2519 patvirtintas Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, sąrašas, kuriame pareiškėja D. D. Z. įrašyta 56 numeriu, o A. V. Č. 89 numeriu. Į naujai parengtą sąrašą nurodyti asmenys neįrašyti, nes pagal skyriaus vedėjo 2011-07- 20 įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2)-809, jame 25 numeriu įrašyta D. Č. (b.l. 26). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-02-28 raštu nurodė, kad A. N. 1992-08-24 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0712 ha buvusių savininkų M. ir K. K. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0712 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-09-27 sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-168 mirusiajai D. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1427 ha buvusių savininkų M. ir K. K. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0541 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o už 0,0886 ha žemės kompensuojant pinigais (b.l. 70-75).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. Bylos duomenimis nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas į D. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1427 ha žemės, valdytos M. ir K. K., niekam neišduotas. 2000-11-10 Kauno apskrities viršininko sprendimu A. N. atkurtos nuosavybės teisės į M. ir K. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,0712 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 74). Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad palikėjos mirties momentu paveldimo turto, be to, kuris nurodytas testamente, nebuvo, liko tik mirusios D. Č. turtinė reikalavimo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Po motinos mirties žemėtvarkos skyrius D. D. Z. ir A. V. Č. įrašė į pretendentų, siekiančių atgauti motinos žemę, sąrašą. Visos šios aplinkybės sutrukdė nustatytais terminais įstatyminiams įpėdiniams kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą bei laiku įgyvendinti subjektines teises paveldėjimo tikslu. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Palikimą, kuris paveldėjimo teise pereina įpėdiniams, sudaro palikėjo turtinės teisės ir pareigos, ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės. Mirties momentu D. Č. turėjo turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Po motinos mirties įstatyminiai įpėdiniai dalyvavo nuosavybės teisų atkūrimo procese, domėjosi jo eiga, D. D. Z. ir A. V. Č. buvo įrašyti į pretendentų, siekiančių atgauti motinos žemę, sąrašą. Nuosavybės teisės į 0,1427 ha žemės mirusiosios vardu atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-09-27 sprendimu (b.l. 75). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr. VIII-359) 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, priėmė konkrečiu atveju asmuo palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą ar ne, susijęs su nagrinėjamos individualios situacijos aplinkybėmis. Taigi, teismas išklausęs pareiškėją, pareiškėjų atstovę, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, įvertinęs visų surinktų byloje įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnis), daro išvadą, kad, esant aukščiau aptartų duomenų visumai - buvo išreikšta valia palikimui priimti, rūpinamasi motinos vardu atkuriamomis nuosavybės teisėmis, kitų įpėdinių nėra, dėl turto, paveldėto suinteresuoto asmens A. N., ginčo byloje nėra, yra pagrindas pareiškimą tenkinti (Kauno apygardos teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1306-259/2008). Nuosavybės teisės, atkurtos mirusiojo vardu, perduodamos įpėdiniui, priėmusiam palikimą. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.), valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjų D. D. Z. ir B. J. Č. pareiškimą.
Nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą, kad D. D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po motinos D. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą.
Priteisti iš D. D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 29,00 Lt išlaidų iš kiekvienos jų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.