Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-374-384/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-15
Bylos Nr.
1-374-384/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34444-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Mikšys
Civilinis ieškovas
M. P.
Kaltinamasis
K. P.
Baudžiamoji byla Nr.1-374-384/2022proceso Nr.1-01-1-34444-2021-7procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.3.
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022m.kovo 15d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Saulius Mikšys,sekretoriaujant Ernestai Sakalauskienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bartusevičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. P. ir jo atstovei advokato padėjėjai A. L.,kaltinamajam K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) teistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013m.balandžio 17d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistas 2014m.sausio 29d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistas 2015m.sausio 23d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistas 2016m.spalio 28d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant vieniems metams šešiems mėnesiams, 2017m.balandžio 19d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistas 2018m.spalio 23d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, teistumas neišnykęs kaltinamas dėl automobilio vagystės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2021m. gegužės mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) miestelyje, slapta pagrobė I. P. vardu registruotą M. P. paveldėjimo teise priklausantį automobilį „Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dviejų šimtų šešiasdešimties eurų vertės.

Teismo posėdžio metu K. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis buvo I. P. sutuoktinis, su kuria išsiskyrė daugiau kaip prieš dvidešimt metų, tačiau su ja palaikė normalius santykius. Kaltinamasis padėjo Kaune I. P. nusipirkti automobilį „Ford Escort“. Už automobilį P. mokėjo virš tūkstančio litų. Automobilį ji laikė A. A. priklausančiame garaže ir juo važinėdavo. Automobiliu I. P. virš metų nesinaudojo, nes sirgo. Po I. P. mirties kaltinamasis sugalvojo šį automobilį pasiimti, jį parduoti, nes I. P. buvo skolinga kaltinamojo mamai aštuonis šimtus eurų. Ji pinigus iš kaltinamojo mamos pasiskolino tuo metu, kai pirko butą, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolą, byloje nėra. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo nuomone jam taip pat priklausė dalis I. P. turto, nors kaltinamasis žinojo, jog mirusioji jokio turto jam nepaliko. K. P. paprašė D. F., jog šis su tralu nugabentų I. P. automobilį į metalo laužo supirktuvę, ką šis ir padarė. K. P. supirktuvėje už parduotą automobilį gavo apie du šimtus eurų, kuriuos išleido savo reikmėms, o dalį atidavė D. F. už automobilio nugabenimą į metalo supirktuvę.

Nukentėjęs M. P. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, tačiau su juo nukentėjęs jokių santykių nepalaiko. Nukentėjusiojo mama I. P. turėjo automobilį „Ford Escort“. Virš metų ji dėl sveikatos būklės praktiškai automobiliu nesinaudojo, ji buvo laikomas A. A. priklausančiame garaže. 2021m.balandžio 20d. mirė nukentėjusiojo mama. Po jos mirties turtą pagal 2021m.rugsėjo 2d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo nukentėjęs, tačiau automobilis buvo pagrobtas. Iš pradžių nukentėjęs dėl automobilio dingimo kreipėsi į policiją, tačiau policija įvykį atsisakė tirti, nes tuo metu M. P. neturėjo dokumentų, patvirtinančių, jog jis yra automobilio savininkas. Nors K. P. nukentėjusiajam buvo pripažinęs, jog tai jis pasiėmė I. P. automobilį, nukentėjęs kreipėsi pagalbos į privatų detektyvą ir šis išsamiai išsiaiškino automobilio vagystės aplinkybes. Nukentėjusiojo nuomone jam dėl automobilio vagystės padaryta tūkstančio aštuonių šimtų turtinė žala.

Liudytojas D. F. parodė, kad 2021m.pavasarį K. P. paprašė jo nuvežti automobilį „Ford Escort“ į metalo supirktuvę. Liudytojas su kaltinamuoju nuardė kai kurias automobilio dalis (duomenys neskelbtini), o automobilio kėbulą nuvežė į Tauragėje esančią metalo supirktuvę ir pardavė. Už automobilį kaltinamasis gavo apie du šimtus eurų, iš kurių dvidešimt už suteiktas paslaugas davė liudytojui.( 1t.,b.l.63-68)

Liudytojas I. P. parodė, kad ji yra buvusi I. P. kolegė. Kai šioji sirgo, tai jai liudytoja padėdavo. Liudytojai yra žinoma, jog I. P. turėjo automobilį, tačiau juo paskutiniu metu dėl sveikatos būklės nesinaudojo. Po I. P. mirties liudytoja pamatė, kad tralu išvežamas jai priklausęs automobilis. Apie tai liudytoja pranešė I. P. dukrai. Liudytoja taip pat parodė, kad prieš keletą metų I. P. įsigijo butą ir liudytojai pasakojo, jog buto įsigijimui ėmė paskolą iš kredito unijos. Apie tai, kad I. P. būtų ėmusi paskolas iš fizinių asmenų, liudytojai nepasakojo.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis vadovauja bendrovei „Gaurės metalai“, kuri verčiasi metalo laužo supirkimu. 2021 metais D,F. pridavė į bendrovę automobilinę skardą ar kėbulą, tai yra automobilis buvo išardytas. Liudytojas taip pat parodė, kad šį metalo laužą D. F. atvežė parduoti dar su vienu vyru.

Liudytojas A. A. parodė, kad jam priklausančiame garaže I. P. laikė jai priklausantį automobilį „Ford Escort“ ir šiuo automobiliu pati naudojosi. Virš metų iki I. P. mirties automobilis buvo nenaudojamas, nes automobilio savininkė sirgo. Po I. P. mirties automobilį iš garažo ištempė kaltinamasis su kaimynu.

Iš byloje esančių Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matosi, kad automobilis „Ford Escort“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) buvo registruotas I. P. vardu.(1t.,b.l.147)

Iš byloje esančio 2021m.rugsėjo 2d. paveldėjimo teisės liudijimo matosi, kad po I. P. mirties 2021m.balandžio 20d. automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) paveldėjo M. P..(1t.,b.l.24-30)

Iš byloje esančios 2021m.gegužės 11d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad D. F. pridavė juodųjų metalų, kurių svoris 766kg ir už tai gavo 209Eur58ct.(1t.,b.l.89)

Iš byloje esančios Viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos matosi, kad 1992 metų automobilio „Ford Escort“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra du šimtai šešiasdešimt eurų.(1t.,b.l.86)

Kaltinamojo K. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį- slapta svetimo automobilio vagystė. Šiuo atveju pagrobtojo turto vertė-du šimtai šešiasdešimt eurų-padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi, nes pagrobtas važiuoti galintis automobilis. Tiesa, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis K. P. nors ir neneigė paėmęs šį automobilį, suprasdamas, jog tai yra svetimas turtas, tačiau aiškino, jog šį automobilį pasiėmė dėl I. P. turėtos aštuonių šimtų eurų turėtos skolos kaltinamojo motinai. Tokį kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes šio kaltinamojo aiškinimo nepatvirtino nei vienas liudytojas, byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių K. P. nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad kaltinamasis su I. P. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) 1t.,b.l.38-39), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (1t.,b.l.94), tai yra K. P. su I. P. buvo išsituokę daugiau nei dvidešimt metų, I. P. neturėjo kaltinamajam jokių turtinių įsipareigojimų. Teismas daro išvadą, kad K. P. pasiimdamas po I. P. mirties likusį automobilį, suprato, jog pagrobia svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę ( anksčiau teistas, baustas už padarytus administracinius nusižengimus, nedirba), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pagrobtojo automobilio vertę ir mano, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, realizavęs nusikalstamu būdu įgytą turtą, gavo dviejų šimtų devynių eurų 58ct turtinę naudą, ši pinigų suma iš jo konfiskuojama į valstybės pajamas.

Civilinis ieškovas M. P. byloje pareiškė 4800 eurų civilinį ieškinį, iš kurių 1800 eurų sudaro pavogto ir sunaikinto automobilio vertė, 1000 eurų neturtinė žala ir 2000 eurų nuostolių atlyginimas už privataus detektyvo paslaugas. Be to M. P. prašo priteisti iš kaltinamojo 400 eurų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad kaltinamasis K. P. pavogė M. P. priklausantį automobilį „Ford Escort“ 1992 metų laidos. Kaltinamasis K. P. sutinka atlyginti civiliniam ieškovui padarytą dviejų šimtų šešiasdešimties eurų turtinę žalą. Civilinis ieškovas nurodė, kad jo nuomone automobilio vertė yra 1800 eurų, tačiau byloje esanti pažyma pateikta Viešosios įstaigos „Emprekis“, kad tokio automobilio rinkos vertė Lietuvoje 260 eurų. Teismas mano, jog šie duomenys yra objektyvūs ir jais tiki, nes byloje esantys kiti duomenys patvirtina nurodytą automobilio vertę, tai yra iš metalo supirktuvės už automobilio kėbulą buvo gauta du šimtai devyni eurai 58ct. Nustatyti tikslią automobilio vertę dabartiniu metu nėra galimybės, nes automobilis išardytas ir sunaikintas, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies-iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisiama 260 eurų turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimų galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju K. P. pagrobdamas automobilį, priklausantį M. P., padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Akivaizdu, jog šia nusikalstama veika kaltinamasis civiliniam ieškovui padarė ir neturtinę žalą dėl nepatirtų nepatogumų, kurią teismas šiuo atveju įvertina 300 eurų ir todėl ši pinigų suma iš K. P. priteisiama M. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Civilinis ieškovas į civilinį ieškinį įtraukė ir išlaidas, patirtas privataus detektyvo suteiktoms paslaugoms atlyginti-2000 eurų. Teismas šias M. P. patirtas išlaidas vertina kaip bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos patvirtintos byloje esančiais dokumentais (1t.,b.l.53-54) ir jas M. P. patyrė dėl kaltinamojo K. P. padarytos nusikalstamos veikos, kurią tirti po įvykio buvo atsisakę policijos pareigūnai, nes civilinis ieškovas tuo metu dar neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinančio, jog būtent M. P. po I. P. mirties paveldėjo automobilį, todėl iš K. P. M. P. priteisiama 2000 eurų, kuriuos jis sumokėjo už privataus detektyvo suteiktas paslaugas bei 400 eurų, kuriuos nukentėjęs sumokėjo advokato padėjėjai už suteiktas teisines paslaugas, tai yra viso 2400 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,-

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl automobilio vagystės, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę-(1) vienerius metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį per (6) šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalis, konfiskuoti iš K. P. į valstybės pajamas (209) du šimtus devynis eurus 58ct.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. P. M. P. (260) du šimtus šešiasdešimt eurų padarytai turtinei žalai ir (300) tris šimtus eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti, viso (560) penkis šimtus šešiasdešimt eurų. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš K. P. M. P. (2400) du tūkstančius keturis šimtus eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjas Saulius Mikšys