- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1-3026-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22152-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Zbignevas Jankovskis
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2025 m. birželio 24 d., apie 16.33 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.29 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2025 m. birželio 24 d. buvo Joninės, važiavo Geležinio Vilko gatve, automobiliu „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, sustabdė pareigūnai. Gėrė viskį, buvo pas kolegą sodyboje, planavo būti iki 25 d., bet atvažiavo jo (kolegos) gyvenimo draugė su vaikais. Įvyko konfliktas, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Važiavo vienas. Pasielgė labai neatsakingai, dėl to kenčia jo šeima. Labai gailisi ir tikisi, kad tai nepasikartos. Tai vienintelis kartas. Jam tai sunkiai paaiškinama, pats sau negali to paaiškinti. Tai didžiausia jo klaida. Automobilis jo. Vartojo Lazdijų rajone, sodyboje, tada važiavo į Vilnių. Nežino, kas jam užėjo. Alkoholį vartoja retai, vartoja vaistus dėl skrandžio, gal jie suveikė. Vairuodamas nevartojo. Priklausomybių nuo alkoholio neturi. Su žmona apie tai kalbėjo, santykiai geri, yra kaltas prieš žmoną ir vaikus. Padarė neapgalvotą poelgį. Dabar važiuoja autobusu. Taip daugiau nebus, supranta, negalima taip elgtis. Dabar visa atsakomybė teko žmonai vežioti vaikus, kadangi 3 vaikai, vaikus reikia nuvežti į mokyklą, į darželį, iš darželio. Iki to, tai dėliodavo kartu, bet dabar taip išėjo, kad dar ir žmonos tėvai turi neįgalumą, gyvena 50 km. nuo Vilniaus ir dažnai reikia juos atvežti į įvairias įstaigas. Yra kaltas prieš žmoną, prieš vaikus ir tą supranta.
Kadangi kaltinamasis R. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Nuo priklausomybių niekur gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Psichiatrinėse ligoninėse taip pat gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. 2025 m. (ištaisytas rašymo apsirikimas) birželio 24 d. apie pietus nuvažiavo pas savo draugą į Lazdijų rajoną, ten norėjo atšvęsti Jonines. Su draugu sėdėjo, vartojo viskį „Jack Daniels“, išgėrė 350 ml. viskio. Būnant pas draugą, pas jį atvažiavo jo žmona su vaikais. Žmona buvo pikta, kad jie vartojo alkoholį prie vaikų, barė juos. Jis (R. G.), nenorėdamas klausytis konflikto, atsisėdo į savo automobilį „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atvažiavo iki Vilniaus. Važiavo Geležinio Vilko gatve link Baltupių mikrorajono. Sankryžoje Geležinio Vilko – Žalgirio buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams į alkotesterį įpūtė virš dviejų promilių, tačiau kiek tiksliai nepasakys. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus. Prašo grąžinti automobilį su jame esančiais daiktais jo sutuoktinei A. C. – G. Kadangi nusikalto pirmą kartą, prašys teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str. Jo sutuoktinė A. C. – G. sutinka už jį laiduoti. Nesutinka dėl pagreitinto proceso, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų perduotas į teismą bendra tvarka, kadangi nori surinkti būtinus laidavimui dokumentus (b. l. 54-56).
Teisiamojo posėdžio metu pateikusi prašymą būti laiduotoja apklausta A. C.–G. nurodė, kad jos pareiga būtų daryti gerą įtaką, tiesiog kaip teisingai gyventi ir ko reikėtų išvengti šitam gyvenime. Jis pats supranta kaip turi elgtis. Jiedu turi kartu toliau gyventi, toliau auginti savo vaikus. Turi vykdyti savo pareigas, prieš vaikus, prieš savo tėvus ir prieš visuomenę. Turi daryti įtaką savo pavyzdžiu. Mano, kad vyras klausys jos patarimų ir nevairuos transporto priemonės, jei iš jo bus atimta teisė vairuoti. Tikina, kad vyras veda gerą gyvenimo būdą. Nežino, kas čia atsitiko, nes jai asmeniškai čia buvo didžiulis stresas, nes jis visiškai alkoholio nevartojo. Jis 8 metus vartojo nealkoholinius gėrimus, ir čia kažkas atsitiko. Nežino, kas čia buvo tokio, kad jis pavartojo, sunku nusakyti. Visą savaitę po to įvykio, negalėjo dirbti, negalėjo išeiti, jam buvo gėda prieš ją ar prieš vaikus. Jis buvo tiesiog kambaryje. Ir ji sakė, kad ji palaikys šitoj sunkioj situacijoj, nes tai yra iš tikrųjų tokia šeimos drama. Jis tikrai pergyvena. Be to, jis nenori vartoti alkoholio. Jis dabar naudojasi viešuoju transportu, bet viešojo transporto sustojimo stotelė nėra taip arti namų. Būtų sudėtinga su užstatu dėl šeimos finansinės padėties. Šeimoje yra vienas automobilis, kurį atsiėmė ir jis yra prie namų. Nėra bausta administracine tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. nurodė, kad 2025 m. birželio 24 d., apie 16 val., važiavo savo automobiliu „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su juo važiavo jo šeimos nariai. Apie 16.10 val., Savanorių prospekte, Vilniuje, pastebėjo įtartiną automobilį „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris blaškėsi po kelią. Dėl tokio vairuotojo elgesio jam kilo įtarimų, kad jis gali būti neblaivus, kadangi buvo baisu jį aplenkti. Važiuodamas paskui minėtą automobilį, pranešė apie situaciją Bendrojo pagalbos centro numeriu. Visą laiką sekė paskui tą automobilį, ir tuo metu, prie pedagoginio žiedo, Geležinio Vilko gatvėje, pastebėjo, kaip policijos pareigūnai sustabdė minėtą automobilį. Tuomet jis nuvažiavo toliau. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti.
Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. K. 2025 m. birželio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 24 d., apie 16.33 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija.
2025 m. birželio 25 d. apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi pirmoje eismo juostoje, visi keturi ratai ant asfalto dangos, šalia kelkraščio. Automobilis stovi Geležinio Vilko g. Po pedagoginio žiedo viaduku. Iš išorės automobilis tvarkingas, pilkos spalvos. Automobilio viduje matomos šviesiai rudos spalvos sėdynės. Daiktadėžėje matomi dokumentai. Porankyje matomi Ibumetin vaistai, Eurų kupiūros, pusiau nugertas „Starkos“ butelis bei kiti daiktai. Priekyje daugiau nei ant keleivio, nei ant vairuotojo sėdynių reikšmingų daiktų nepastebėta. Ant galinės automobilio sėdynės už priekinės keleivio sėdynės matoma vaikiška, tamsios spalvos kėdutė, šalia po kojomis gulėjo dar viena vaikiška kėdutė. Kitoje pusėje gulėjo striukė bei tamsios spalvos kuprinė. Asmuo kuprinę pasiėmė su savimi. Bagažinėje buitiniai rakandai ir maišas su maistu (b. l. 12-17).
2025 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad R. G. nustatyti neblaivumo požymiai – neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmu tikrinimu 16.33 val. nustatytas 2.29 promilių girtumas, o antru tikrinimu 16.53 val. nustatytas 2.34 promilių girtumas (b. l. 21).
Alkotesterio ,,Alcotest 6810“ rodmenys, iš kurių matyti, kad R. G. pirmu tikrinimu 16.33 val. nustatytas 2.29 promilių girtumas, o antru tikrinimu 16.53 val. nustatytas 2.34 promilių girtumas (b .l. 22-23)
AB ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio ,,NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/savininkas – R. G. (b. l. 27).
VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 - 2025 m. gamybos periodo automobilio ,,NISSAN“ kaina su PVM – 31 000 Eur (b. l. 28).
Šalies argumentai
R. G. 2025 m. liepos 28 d. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad jis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius ir teisingus parodymus ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Tiek iki, tiek po šio inkriminuojamo jam nusikaltimo padarymo, jokių nusikalstamų veikų nepadarė, stengiasi laikytis įstatymų ir neketina daryti naujų nusikalstamų veikų. Prašo leisti jo žmonai A. C. – G. būti jo laiduotoja. Mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo. Žmona jam visada buvo, yra ir bus jam autoritetu, artimesnio žmogaus neturi, su ja palaiko glaudžius ir labai gerus santykius. Ji pasižymi išskirtinai teigiamomis savybėmis, dirba valstybės tarnyboje – (duomenys neskelbtini). Jis ją labai gerbia, ji visuomet jam darė, daro ir mano, kad ateityje darys teigiamą įtaką. Nenoras nuvilti žmonos kaip laiduotojos paskatins jį tinkamai elgtis ir ateityje nedaryti jokių kitų teisės pažeidimų. Taip pat, nurodo, kad nepaisant to, kad pagal AB „Regitra“ duomenis, jis yra formalus šio automobilio savininkas, dalį automobilio vertės, t. y. 14 000 Eur, žmona perkant automobilį padengė iš savo asmeninių lėšų. Automobilis buvo naudojamas ne tik jo poreikiams tenkinti, tačiau juo žmona vežiojo vaikus į mokyklą, būrelius, juo vežiodavo į įvairias gydymo įstaigas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad automobilio konfiskavimas ir jo nepalikimas žmonos dispozicijoje šioje byloje nėra kategoriškai būtinas. Prašo nekonfiskuoti automobilio „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba priteisti ekspertizės išvadoje nurodytą automobilio vertę ir kaip galima mažesniam laikui atimti teisę vairuoti transporto priemonę.
A. C. – G. 2025 m. liepos 28 d. pateikė prašymą dėl leidimo būti laiduotoja.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. birželio 24 d., apie 16:33 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitų objektų apžiūros protokolais, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. birželio 24 d., apie pietus nuvažiavo pas savo draugą, norėjo atšvęsti Jonines, su draugu vartojo viskį „Jack Daniels“. Išgėrė 350 ml. viskio. Įvertinus suvartoto alkoholinio gėrimo kiekį (apie 350 ml.), jo vartojimo laiką (nusikalstamos veikos padarymo dieną), R. G. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
2025 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės gautas asmens, siekiančio tapti laiduotoju, A. C. – G. 2025 m. liepos 28 d. prašymas atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant jį sutuoktinės A. C. – G. atsakomybėn.
Prašyme nurodyta, kad R. G. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, labai gailisi, yra anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Su žmona gyvena kartu, augina vaikus, nuolat bendrauja, ji jam daro teigiamą įtaką. R. G. turi aukštąjį išsilavinimą, ilgametę darbo patirtį, 18 metų vadovauja pelningai veikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė dėl konkurencijos privalo turėti nepriekaištingą reputaciją, todėl vyro teistumas smarkiai pakenktų jo autoritetui, galimybei dirbti bei užtikrinti šeimos gerovę. A. C.-G. pabrėžia, kad vyras supranta savo veikos pavojingumą, smerkia savo poelgį, iš ikiteisminio tyrimo ir teismo gavo rimtą pamoką, todėl ateityje elgsis atsakingai. Ji laiduoja už vyrą, nes yra nepriekaištingos reputacijos, turi aukštąjį išsilavinimą, apie 20 metų darbo patirtį valstybės tarnyboje, nėra teista, nevartoja alkoholio, teigiamai vertinama darbe ir bendruomenėje. Mano, kad savo pavyzdžiu ir bendravimu gali užtikrinti, jog vyras daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.
Galima laiduotoja A. C.-G. teisme nurodė, kad jos pareiga – daryti vyrui teigiamą įtaką, mokyti teisingai gyventi ir vengti klaidų. Ji pabrėžė, kad įvykis jai buvo didžiulis stresas, nes vyras nevartoja alkoholio, jau 8 metus geria tik nealkoholinius gėrimus. Pažymėjo, kad šeimos finansinė padėtis nėra stipri, todėl užstatą sumokėti būtų sudėtinga.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad R. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje R. G. administracine tvarka baustas vieną kartą (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje), bauda sumokėta (b. l. 45). Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Pažymėtina, jog R. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę A. C.–G. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. G. su sutuoktine A. C.–G sieja artimi ryšiai, ši jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad A. C.–G dirba valstybės tarnyboje, teigiamai charakterizuojama, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista, trijų metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. G. padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. C.–G atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vairuodamas automobilį, kuomet jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kaltinamasis R. G. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 27 d.
BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam R. G., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui duomenis, kad automobiliui įsigyti buvo panaudotos ir jo sutuoktinės lėšos – pateikė sutuoktinės piniginių lėšų pervedimo kaltinamajam dokumentą, kurio data artima automobilio įsigijimo datai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas R. G., vedybų sutartyje, sudarytoje tarp R. G. ir A. C. – G. numatyta, kad kilnojamieji daiktai, kuriuos po šios sutarties sudarymo įgis kuri nors viena iš šalių, bus laikomi šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe. Vedybų sutartyje taip pat nurodyta, kad šalys sutartimi nustačiusios savo būsimam turtui asmeninės nuosavybės teisinį režimą, pagal asmenines prievoles atsako tik tokiu būsimu turtu, kuris laikomas atsakingos pagal prievolę šalies asmenine nuosavybe. Pagal bendras prievoles šeimos interesais šalys atsako solidariai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis įsigijo automobilį savo vardu, tačiau teigia, kad ir sutuoktinė suteikė lėšų automobilio įsigijimui. Iš kaltinamojo ir jo sutuoktinės parodymų automobilis galėtų būti laikomas bendrąja daline ar jungtine nuosavybe. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008).
Tačiau visgi šiuo atveju teismas vertina, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis ir jo sutuoktinė, 2021-02-12 sudarę Vedybų (povedybinę) sutartį (b.l.72-75), po trijų metų 2024-03-04 automobilį siekė įsigyti jau dalinės arba jungtinės nuosavybės teise. 2024-03-01 SEB banko patvirtinime apie lėšų įskaitymą, grafoje mokėjimo paskirtis nurodyta „išlaidoms“, bet ne automobilio pirkimui. Taigi, kaltinamasis ir jo sutuoktinė, būdami 2021-02-12 sudarę Vedybų (povedybinę) sutartį turėjo suvokti, kad jie šia sutartimi, įregistruota Vedybų sutarčių registre, pasirinko sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl turėjo aiškiai ir neabejotinai išreikšti savo valią dėl įsigyjamo turto teisinio režimo, jei ketino įsigyti automobilį dalinės ar jungtinės nuosavybės teise, ko, akivaizdu, nepadarė.
Atsižvelgiant į išdėstytą, kliūčių konfiskuoti automobilį nėra. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Pažymėtina, kad vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Teismų praktikoje sprendžiama, kad nei asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, nei jo šeimos narių interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų, jie patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę.
Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui.
BK 72⁵ straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 72⁵ straipsnis). Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai (BK 72⁵ straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad R. G. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,29 promilių neblaivumas), jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.
Prokuroro 2025 m. birželio 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. G. turimam turtui – automobiliui „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o tada panaikintinas. Nuosprendis dalyje dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vykdytinas skubiai.
Vokas su kompaktine laikmena, esantis prie bylos tomo galinio viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
R. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos A. C.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 27 d. Apie tai informuoti AB ,,Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti R. G. asmenine nuosavybės teise priklausantį automobilį „NISSAN”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Paskirti R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose per 9 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam R. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena, esantį prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie bylos tomo galinio viršelio, perduoti saugoti AB ,,Regitra“.
Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.