- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- I-7163-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01059-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienės, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos I. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydama:
1) Atnaujinti terminą skundui paduoti;
2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-01-29 sprendimą Nr. 1D-1189(11);
3) Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.;
4) Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. nuostatos, kuriomis valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo numatytas pratęsti iki 2013-12-31 neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikį skundo argumentus.
Nustatyta, jog pareiškėja ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas, priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.
Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 19) argumentais nesutiko su pareiškėjos reikalavimais.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina dalyje, kitoje dalyje skundas atmestinas.
Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjai Ministerijos 1998-01-19 Išvada Nr. 14219 nuo 1998-01-01 iki neterminuotai buvo paskirta 876,11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 15).
Pareiškėja su 2015-01-14 prašymu dėl pensijos nepriemokos kompensavimo tvarkos ir terminų kreipėsi į Ministeriją (b. l. 15).
Ministerija atsakydama į pareiškėjos prašymą 2015-01-29 sprendimu Nr. 1D-1189(11) nurodė, jog neturi teisinio pagrindo pareiškėjai išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 16). Pareiškėja nesutikdama su gautu atsakymu, su skundu kreipėsi į teismą.
Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareiškėjai priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (administracinė byla Nr. A-444-2232/2013) taip pat konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.
Nustatyta, kad sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas buvo mokama nuo 2010 metų sausio mėnesio. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams valstybinės pensijos yra išmokamos sekantį mėnesį. Vadinasi, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 2010 metų sausio mėnesį pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2015-02-11, t. y. praleidusi procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.
Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą trejų metų skundo padavimo teismui terminą, tačiau nemano, kad šį terminą yra praleidusi, nes, pareiškėjos teigimu, terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, o ne nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Taip pat pažymėjo, kad gavusi pirmąją sumažintą pensiją suprato, kad tai daroma dėl susiklosčiusios krizinės situacijos ir tokia padėtis bus laikinai. Be to, buvo įsitikinusi, kad įstatymai, kuriais sumažintos pensijos, atitinka Konstituciją. Minėtais argumentais prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Kitų nuo pareiškėjos valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, pareiškėja nepateikė.
Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS 822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA 858-62/2011).
Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, darytina išvada, kad svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jai laiku kreiptis į teismą, nenustatyta. Pažymėtina, kad nuo 2013-11-07 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad savo teises valstybinių pensijų gavėjai turėjo ginti per trejus metus nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas pareiškėjai išmokėta dar 2010 m. vasario mėnesį, todėl į teismą ji turėjo kreiptis iki 2013 metų vasario mėnesio. Skundą teismui pareiškėja pateikė tik 2015-02-11, t. y. praleidusi nustatytą trejų metų terminą. Argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik po to, kai buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, prieštarauja nuosekliai administracinių teismų praktikai, todėl atmestini. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinus tai, kad į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2015-02-11, prašydama atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjos reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. susidariusios nepriemokos pareikšti. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 7 p.).
Pažymėtina, kad nuo 2012-01-01 pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį yra ribojama, esant skirtingam teisiniam pagrindui.
Pagal 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas 2012 metams. Pareiškėja apie jos teises galbūt pažeidžiančius veiksmus laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavusi pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Taigi, pareiškėja, į teismą dėl 2012-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipdamasi 2015-02-11 trejų metų termino minėtam reikalavimui pareikšti nepraleido.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Taigi Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, o pareiškėjos valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (2012-2013 metais) buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2015-01-29 sprendimą Nr. 1D-1189(11).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Ministerija, ginčijamame sprendime atsakė į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinė pensija ginčo laikotarpiu buvo mokama pagal galiojančius įstatymus. Tuo tarpu neišmokėta pensijos dalis pareiškėjai negali būti išmokėta, nes to nenumatė nei Laikinasis, nei kiti įstatymai. Pažymėtina, kad Ministerija, apskaičiuodama pareiškėjos valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi Ministerija šiuo atveju veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjos valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Ministerijos 2015-01-29 sprendimas Nr. 1D-1189(11) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Taip pat nėra tikslinga tenkinti pareiškėjos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų, kuriomis valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo numatytas pratęsti iki 2013-12-31, atitikimas Konstitucijai išnagrinėtas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Netenkinti pareiškėjos I. B. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo.
Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos I. B. skundo reikalavimo priteisti sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 gruodžio mėn. nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.