Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-491-348-2013;

Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00951-2011-7;

2013 m. spalio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui, nukentėjusiojo S. B. atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl 2013 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. P. priteista: S. B. - 264,02 Lt turtinės žalos, 27389 Lt neturtinės žalos ir 2500 Lt atstovavimo išlaidų, Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223) - 8037,30 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2011-08-20, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė keletą smūgių kietu buku daiktu S. B. į galvą, veidą, krūtinę ir pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. B. galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairįjį smilkinį, kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei dešiniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sąmonės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioatakiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų išemijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, dešine hemipareze, dėl ko nuketėjusysis S. B. neteko 30 procentų darbingumo.

Teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą šalinantį baudžiamąją atsakomybę (BK 28 str.), todėl nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad jis veikė būtinosios ginties situacijoje. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme jis ir jo gynyba prašė taikyti BK 28 str. nuostatas ir pripažinti, kad jis suduodamas smūgius nukentėjusiajam S. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau teismas atmetė šiuos argumentus. Apelianto nuomones, teismo išvados dėl būtinosios ginties yra nepagrįstos, neobjektyvios, neatitinkančios bylos aplinkybių, todėl neteisingos.

Skundo autoriaus teigimu, teismas neobjektyviai ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl neteisingai nustatė, kad jis padarydamas sužalojimus nukentėjusiajam S. B. veikė tiesiogine tyčia ir jo veiksmuose nebuvo būtinosios ginties požymių. Byloje esančių įrodymų visetas pagrįstai leidžia manyti, kad jis veikė gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, kurį atliko S. B., neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

Liudytojo T. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, kad S. B. nuo pat draugijos alkoholio vartojimo pradžios buvo konfliktiškas, t.y. priekabiavo prie kitų kompanijoje buvusių asmenų ir prieš juos vartojo fizinį smurtą. Šie liudytojo parodymai yra svarbūs teismui siekiant nustatyti nukentėjusiojo charakterį, jo požiūrį į įstatymų ginamas vertybes. T. R. parodymai iliustruoja, kad S. B. negerbė kitų asmenų, siekė viršenybės prieš kitus kompanijos narius, bandė parodyti save kaip stipresnį, pranašesnį, būdamas girtas yra agresyvus, provokuoja aplink esančius asmenys, linkęs smurtauti, t.y. be jokios priežasties sumušti žmogų.

Taip pat duoti liudytojo A. B. parodymai labai aiškiai apibūdina S. B. asmenybę, jo charakterį, liguistą polinkį į konfliktus ir smurtą, galima sakyti netgi į susidorojimą su jam prieštaraujančiais asmenimis. Šis liudytojas per visą bylos tyrimo laiką nuosekliai tvirtino, kad S. B. turėjo diržą ir grasino jam sakydamas „Dabar eisim iki galo". Nors liudytojas teisme parodė, kad jis nesuprato tokių žodžių esmės, bet tai negali būti įrodymu, kad tokie žodžiai nebuvo grasinimas. Remiantis šio liudytojo parodymais bei įvertinus situaciją buvusią tuo metu bute, akivaizdu, kad S. B. buvo nusiteikęs priešiškai jo atžvilgiu. Akivaizdu, kad S. B. negalėjo taikstytis su tuo, kad jis jam pareiškė pastabą dėl sumušimo, pasakydamas „Ką tu padarei", nes iš karto pasiėmęs diržą puolė jį grasindamas šiam tokiais žodžiais „Ar nori eiti iki galo", „Aš tave pasmaugsiu", „Dabar eisim iki galo". Įvertinus situaciją, S. B. asmenybę, akivaizdu, kad S. B. išsakyti žodžiai reiškė grasinimą su juo susidoroti fiziškai, jį sužaloti ar net atimti jam gyvybę. Vertinant S. B. pasakytus žodžius lingvistiškai, šie žodžiai reiškia, kad asmenį grasinama nužudyti. Iš to seka logiška išvada, kad jis aiškiai ir akivaizdžiai suvokė jam, jo sveikatai ir gyvybei atsiradusią grėsmę ir gindamasis nuo S. B. sudavė jam. Minėtų liudytojų parodymus patvirtino ir liudytojas T. Š.. Liudytojo parodymai leidžia daryti aiškią išvadą, kad S. B. būdamas stipriai girtas neadekvačiai reagavo į jo pastabas dėl sumušimo ir iš kart po žodžių puolė jį, ketindamas jį sužaloti ar nužudyti, pasakydamas „Aš tave pasmaugsiu", „Ar nori eiti iki galo" ir tam tikslui pasiėmė įrankį skirtą sužaloti - diržą. Įvertinus diržo paskirtį akivaizdu, kad šis daiktas yra labai tinkamas panaudoti jį asmens smaugimui. Taigi šio liudytojo parodymai taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad S. B. kėsinosi į jo sveikatą ir gyvybę ir toks kėsinimasis buvo akivaizdus, todėl jis siekdamas išvengti pavojaus, pagrįstai ginėsi nuo S. B. suduodamas jam smūgį (smūgius).

Taip pat jo ir liudytojų parodymai dėl S. B. grasinimų jam ir kėsinimosi į jį panaudojant diržą visiškai sutampa, todėl teismui nėra jokio pagrindo netikėti jo parodymais ir laikyti šių parodymų neobjektyviais. Apeliantas pažymi, kad teismo nurodyta aplinkybė dėl diržo išvėrimo iš jo kelnių šioje situacijoje neturi jokios reikšmės ir niekaip negali įtakoti jo atsakomybės, nes tai nepaneigia nustatyto fakto, kad S. B. turėjo rankose diržą ir juo ketino smaugti.

Byloje yra nustatyta, kad jis taip pat buvo sužalotas ir tai padarė S. B.. Specialisto išvadoje jam konstatuota veido ir dešinio kelio sumušimas, poodinės kraujosruvos ausies kaušelyje, pereinant į speninę sritį, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos penktame piršte, dešiniame šone, pogleivio kraujosruva lūpose. Šie duomenis, nurodyti išvadoje patvirtina jo parodymus, kad S. B. jį smaugė diržu, nes vienas iš padarytų sužalojimų atitinka būtent smaugimo žymes, t.y. poodinės kraujosruvos ausies kaušelyje, pereinant į speninę sritį. Ši aplinkybė paneigia teismo išvadą apie tai, kad neva byloje nėra duomenų, kad S. B. pirmas sudavė jam, kad niekas nematė, kad jis buvo smaugiamas diržu.

Taip pat skunde nurodoma ir tai, kad teismas nuosprendyje nustatė, kad kėsinimasis į jį ir jo sveikatą buvo tik 2011-08-21 apie 00.30 val., kuomet jį sumušė S. B. ir po ko draugams juos išskyrus, pavojingas kėsinamasis buvo pasibaigęs, tačiau tokia teismo išvada akivaizdžiai nepagrįsta, nes neatitinka įvykio aplinkybių, prieštarauja liudytojų parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams, paminėtiems anksčiau, netgi nelogiška ir prieštaringa. Pirmasis konfliktas, įvykęs tarp S. B. ir jo baigėsi tuo, kad S. B. sudavė jam du smūgius kumščiu ir sužalojo (prakirto) lūpą. Po to jis nuėjo miegoti, o S. B. toliau girtavo. Ši aplinkybė nustatyta aiškiai ir objektyviai ir dėl jos vertinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu jokių prieštaravimų nebuvo išreikšta. Šio konflikto reikšmė yra svarbi tuo, kad pirmasis konfliktas ir jo pradžia bei vyksmas iliustruoja nukentėjusiojo S. B. charakterį bei asmenines savybes, požiūrį į kitus asmenis, parodo jo agresiją, ciniškumą bei įžūlumą, siekimą viršenybės prieš jaunesnius, silpnesnius asmenis, jėgos demonstravimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad šio konflikto metu jis jokių atsakomųjų veiksmų prieš S. B. nesiėmė ir neatliko, t.y. S. B. nesudavė nei vieno smūgio ir nesigynė. Šis konfliktas buvo nutrauktas kitų asmenų veiksmų pagalba, t.y. S. B. buvo atitrauktas nuo jo.

Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad jo klausimas S. B. „Ką padarei" rodo, kad konfliktą pirmas pradėjo jis. Toks kaltinamojo klausimas negali būti vertinamas kaip konflikto provokacija, nes po šio klausimo jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų prieš S. B., neišsakė jo atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių, negrasino pastarajam už padarytą sužalojimą „atsilyginti", panaudoti smurtą ir pan. Priešingai, šis jo klausimas sukėlė agresyvią S. B. reakciją, nes pastarasis iš karto pagriebė diržą ir ėmė grasinti. Pavojingas kėsinimasis į prasidėjo 2011-08-21 04.30 val. ir jis buvo realus, akivaizdus, pavojingas, todėl jis gindamasis nuo S. B. ir smūgiuodamas jam buvo būtinosios ginties situacijoje.

Nepagrįsta teismo išvada, kad grėsmės nepavojingumą įrodo liudytojo T. Š. parodymai, nes pastarasis buvo blaivus ir jam situacija, kilusi tarp jo ir nukentėjusiojo neatrodė pavojinga. Teismas savaip interpretavo šio liudytojo parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas parodė, kad buvo grėsmė, nes S. B. buvo išsitraukęs diržą ir sakė aš tave pasmaugsiu, abejoju ar buvo tik žodžiai, atsistojo, pasiėmė priešais diržą. A. sako kaip aš atrodau, o jis (S. B.) „Ar nori, kad iš viso tave pasmaugčiau". Taigi aišku, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus. Kita vertus pavojingo kėsinimosi realumas ir akivaizdumas vertinamas ne tik pagal liudytojų parodymus. Kėsinimosi pavojingumas, jo realumas vertinamas pagal visas bylos aplinkybes ir kruopščiai įvertinant visus byloje surinktus įrodymus. Vertinant būtinosios ginties situaciją šioje byloje laikytina, kad S. B. suduotų smūgių santykis, intensyvumas ir pobūdis neleidžia paneigti būtinosios ginties situacijos ar laikyti, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pagal bylos duomenis S. B. buvo suduota apie 4 smūgius ir jie suduoti kietu buku daiktu. Jeigu ir laikyti, kad visus smūgius S. B. sudavė jis, tai vis tiek nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jis veikė tyčia ir tyčia siekė sužaloti S. B., ir/ar peržengė būtinosios ginties ribas. Pagal bylos duomenis smūgiai S. B. buvo suduoti kietu buku daiktu. Pagal įvykio aplinkybes jis S. B. smūgį ar smūgius sudavė ranka, o ne kokiu nors įrankiu, kitaip sakant, nebuvo pasirinktos neadekvačios gynybos priemonės tokios kaip peilis, šaunamasis ginklas ar kiti įrankiai, skirti asmens tyčiniam žalojimui. Kritiškai vertintina ir tai, kad teismas sužalojimo laipsnį taip pat pripažino aplinkybe paneigiančia būtinosios ginties situaciją. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, kad S. B. padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tik po to, įvykus S. B. sveikatos komplikacijoms, sveikatos sutrikdymo laipsnis pasunkėjo.

Taip pat apeliantas yra įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės taip pat nebuvo nagrinėtos ir pilnai ir visapusiškai ištirtos, nes nebuvo atskleistos visos reikšmingos S. B. sužalojimo aplinkybės, t.y. ar S. B. sužalojimus patyrė konflikto, vykusio 2011-08-21 04.30 val. metu ar kitu laiku. Liudytojai patvirtino, kad išvykstant ryte į darbą butas buvo paliktas tvarkingas, vakare bute buvo sulaužyti daiktai: paveikslas, palaužytos durys, apgadintos sienos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2011-08-21 laike nuo 7.30 iki 14.13 val. bute vyko įvykiai, kuriuose jis nedalyvavo t.y. arba butas buvo niokojamas ir tai darė S. B. ir galėjo susižaloti taip pasidarydamas sau sužalojimus nulėmusius sunkų sveikatos sutrikdymą arba bute vyko konfliktas tarp S. B. ir nenustatytų asmenų, kurio metu S. B. taip pat galėjo būti sužalotas ir būtent tuo metu jam ir buvo padaryti sužalojimai, nulėmę sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinime nurodyta, kad jis sudavė smūgius S. B. kietu buku daiktu, tačiau pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad smūgius jis sudavė ranka - kumščiu. Apelianto teigimu, jis sudavė tik vieną smūgį, o liudytojai parodė, kad girdėjo keturis smūgius, kurių vienas remiantis įvykių seka buvo S. B., bet specialistė atlikusi tyrimą parodė, kad smūgių turėjo būti keturi ir daugiau. Įvertinus liudytojų parodymus ir specialisto išvadą ir joje nurodytus sužalojimus bei jų kiekį akivaizdu, kad S. B. buvo suduota ne keturi smūgiai, bet ženkliai daugiau.

Skunde pažymia, kad S. B. buvo padaryti sužalojimai daugiausia kairėje veido pusėje, t.y. kairio skruostikaulio lūžimas, kairėje veido pusėje hematoma ir pan. Įvertinus tai, kad jis yra kairiarankis, tai pagrįstai abejotina, ar jis galėjo padaryti tokius sužalojimus S. B.. Remiantis šia aplinkybe, jis suduodamas smūgį ar smūgius S. B. galėjo padaryti tik dešiniojo nosikaulio lūžį, kaip nurodyta išvadoje. Taigi visos šios neištirtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. B. galėjo susižaloti pats, nežiūrint į tai, kad specialistė parodė, kad sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui, arba buvo sužalotas nenustatytų asmenų. Tačiau nežiūrint į tai, kad šios aplinkybės ir nebuvo nustatytos, byloje surinkti įrodymai teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad jis padarydamas sužalojimus S. B., nepriklausomai nuo jų reikšmės S. B. padaryto sveikatos sutrikdymo mastui, veikė būtinosios ginties ribose, todėl baudžiamoji bylą jo atžvilgiu nutrauktina. Nutraukus baudžiamąją bylą, naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria patenkinti nukentėjusio S. B. ir civilinio ieškovo VSDV prie S AM Vilniaus skyriui ieškiniai.

Nukentėjusiojo S. B. atstovas advokatas G. Z. atsikirtime į nuteistojo A. P. apeliacinį nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą LR BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d. ir 305 str. 1 d., 2 d. nuostatų nepažeidė, todėl prašo nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvai.

Prokurorė ir nukentėjusiojo S. B. atstovas advokatas G. Zavtrakovas prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką pagal LR BK 135 str. 1 d., tačiau nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis A. P. tyčia sudavė keletą smūgių kietu buku daiktu S. B. į galvą, veidą, krūtinę ir pilvą, tuo nukentėjusiajam pardarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgus į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju aptartinos būtinąjį gintį reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, susiklosčiusi teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kartu įvertinant ar šios nuostatos pagal pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus taikytas tinkamai.

Pagal LR BK 28 str. 1 d. nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo Įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Todėl itin kruopščiai turi būti tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo vertinimas. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi, tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis.

Visgi, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas LR BK 28 str. 3 d. Būtinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Kolegija, įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog nuteistasis A. P. nukentėjusiajam S. B. suduodamas smūgius padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija, ar A. P. turėjo teisę į būtinąją gintį ir ar neperžengė būtinosios ginties ribų, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir neteisingai taikė BK 28 str. nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad po darbo darbų vadovas S. ir pagalbininkas T., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyveno T. ir kiti bendradarbiai. Belaukdami krepšinio, nusipirko alkoholio ir gėrė. Vėliau bendradarbis a. T. pasiskambino, atvažiavo L. G., po ko S. B. su kitais kažkur išvažiavo. Po kurio laiko paskambino S. B., pakvietė atvažiuoti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jis su kolegomis: T., T. A. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. T. liko namuose. Bare gėrė alų. S. B. pradėjo konfliktuoti su T. A., išėjo į lauką ir jie susimušė. Siekdami išvengti tolesnio konflikto taksi automobiliu išvežė T.. Po to visi grįžo į Jotvingių g. ir balius tęsėsi toliau. Apie 24 val. su S. B. išėjo parūkyti, kur tarp jų dėl nežinomų priežasčių kilo konfliktas. S. B. jį pastūmė ir jis nukrito ant lovos. S. B. jam sudavė keletą smūgių, įspyrė, bandė kibti į atlapus, atbėgęs T. juos išskyrė. Po ko jis nuėjo miegoti. Apie 4 val. prabudo, atsikėlė ir nuėjęs prie veidrodžio pamatė, kad ausis ištinus, mėlyna, ištinus lūpa, koją skaudėjo. S. B. pasakė: „pažiūrėk, ką padarei“. Po ko S. B. ištraukė diržą iš jo kelnių ir jį pradėjo smaugti. Jis atsisukęs, S. B. trenkė smūgį kaire ranka į veidą, jis kabinosi, abu nugriuvo. Jis buvo užgriuvęs ant S., gal galėjo sužaloti, gal sudavė. Kada nustojo mušti, S. nieko nebedarė, buvo ramus. Kai S. krito ir po pirmo smūgio nurimo, negali pasakyti, į kokias kūno vietas sudavė paskui. Jam buvo šokas, jį Alius atitempė, pakėlė, išskyrė, sako: „eik į vonią, nusiprausk“, nes buvo kruvinas, į lūpą pataikė. Nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 7 val., nes reikėjo važiuoti į darbą. S. kaip buvo likęs koridoriuje, taip ir tebebuvo, girdėjosi jog knarkia. Tuomet jis su draugais, jį nunešė į lovą ir paguldė. Palikę S. gulėti, visi išvažiavo į darbą. Nuvažiavęs į darbą, pasakė nedirbs, nes šlubavo, negalėjo vaikščioti, nuėjo į C. polikliniką, davė siuntimą pirmadienį nueiti į polikliniką. Grįžo namo į P. gatvę, pirmiausia kreipėsi į polikliniką dėl nedarbingumo pažymėjimo. Policijoje parašė pareiškimą. Viešai atsiprašė nukentėjusiojo, teigė jog gailisi dėl savo veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiojo S. B. parodymais nustatyta, kad 2011-08-20 po darbo jis, T. R., A. P., A. T. ir kiti darbuotojai nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ pasilinksminti. Jis su A. buvo sukonfliktavęs, susistumdė, A. sudavė smūgius. Po to Arminas išvažiavo taksi. Po 24 val. nuvyko į įmonės nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) g., ten toliau vaišinosi, linksminosi. Vyko jis, T. ir A.. Susiginčijo su A., bet nuėję į kitą kambarį susitaikė ir toliau linksminosi. Kaip jam buvo padaryti sužalojimai, neprisimena. Neatsimena, kas jį sumušė. Kas sumušė A. P. nematė. Kiek jis atsimena, smūgių nei iš vienos pusės nebuvo. Po įvykio sutriko sveikata, koordinacija, mėto į šonus, sutriko kalba, atmintis, dažni galvos skausmai. Šiuo metu yra invalidas, 50 proc. yra darbingas.

Liudytojo T. R. parodymais nustatyta, kad 2011-08-20 jis, S. B. ir A. P. sugalvojo nuvažiuoti į įmonės butą (duomenys neskelbtini), pasėdėti. Vartojo alkoholinius gėrimus. S. B. išsikvietė L. G., kad jis jį pavežiotų, jie kažkur išvažiavo. Vakare S. B. juos pakvietė nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“. Jis, A. P. ir A. T. nuvažiavo, o namuose liko A. B., K. B. ir T. Š.. Tadas tą vakarą nevartojo alkoholinių gėrimų. Apie 24 val. tarp S. ir A. įvyko konfliktas. Lauke jie susistumdė. S. B. A. sudavė kelis smūgius, jie juos išskyrė. Arminas taksi išvažiavo namo. Jie sugalvojo grįžti į butą. Grįžus į butą, Arminas miegojo. Bute visi gėrė alų. Apie 1 val. jis išgirdo koridoriuje triukšmą, S. B. stumdėsi su A. P.. Jo kambario gale A. P. užkliuvo už lovos, suklupo, S. B. iš šono keletą kartų jam trenkė. Jis jį atskyrė. Jo kambaryje buvo kruvinos užuolaidos ir ant grindų buvo keli kraujo lašai, nes A. P. prakirto lūpą. Jis A. P. nuvedė į kitą kambarį, paguldė į lovą, šis užmigo. Nuėjo į virtuvę, ten sėdėjo S. B., kuriam liepė eiti miegoti, jis sakė, jam viskas gerai. Ryte rado S. gulintį koridoriuje šonu ant dešinio peties, jis knarkė, viena akis buvo patinusi, atrodė kaip miegantis neišsiblaivęs žmogus, bandė pažadinti, jis nesikėlė. Su kitais bendradarbiais parnešė jį ant čiužinio ir palikę S., išvažiavo į darbą. Bute liko tik S. B.. Grįžę iš darbo bute rado betvarkę, butas buvo suniokotas, sulaužytas paveikslas, sudaužyti stiklainiai. S. B. buvo palikęs savo daiktus, o jo paties bute nebuvo. Kitą dieną sužinojo, kad jis klinikose.

Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad 2011 m. vasarą, kažkurį šeštadienį vakare grįžo iš darbo, atvažiavo S. B., A. P., T., atsivežė alkoholio, picų. Visi vaišinosi. Po to vieni iš kolegų važiavo į „(duomenys neskelbtini)“, o kiti likę bute, gėrė alkoholį. Po kiek laiko parvažiavo A. T. apdaužytu veidu. Jis pasakė, kad jį sumušė S. B.. Apie 24.00 val. namo grįžo S., T., A.. Apie 00.30 val. A. su Sauliumi vėl dėl kažko susiginčijo, jų konfliktas perėjo iš virtuvės į kitą kambarį, kas ten vyko, nematė. Į virtuvę grižo S., buvo konfliktiškas, kažką pasakojo apie Afganistaną. Jis nuėjo miegoti ir apie 4.00 val. prabudo, nuėjo parūkyti, S. sėdėjo virtuvėje, tada jie abu išgėrė. Apie 4.30 val. nubudo A., priėjo prie veidrodžio, kuris yra koridoriuje, pasižiūrėjo į veidą, ir pasakė Sauliui - ką tu padarei. Andriaus lūpa buvo sutinus. T. S. atsistojo, pasiėmė diržą, nuėjo iki koridoriaus, kur buvo A., o jis prie lango užsidegė cigaretę ir pradėjo rūkyti. S. ir Andriaus jis nebematė, išgirdo, kaip S. pradėjo rėkti „aš tave pasmaugsiu“, po to išgirdo vieno smūgio garsą ir A. sakantį: „Tu vėl pradedi?“, jis nekreipė dėmesio į juos, rūkė toliau, po to išgirdo keturių smūgių garsus. Numetęs cigaretę į peleninę, nubėgo iki jų, pamatė, kad S. sėdi atsukęs nugarą į buto duris, o A. klūpi ant kelių užgulęs S. savo krūtine. A. jis atitraukė, ar S. buvo be sąmonės, jis nepastebėjo. Netrukus atbėgo T., klausė, kas čia buvo, A. pasakė, kad S. trenkė pirmas į veidą, apie 5 val. visi nuėjo miegoti, apie 06.00 val. jis nubudo, pradėjo žadinti T., nuėjo į virtuvę pavalgyti, ar S. gulėjo ant koridoriaus grindų. Apie 7.40 val. visi išvažiavo į darbą, o S. liko. Grįžo į butą apie 16.30 val., S. neberado, bute buvo didelė netvarka, S. daiktai palikti bute.

Liudytojo T. Š. parodymais nustatyta, kad po darbo grįžo namo. Bute buvo S. B., A. P., A. B., K. B., T. R., A. T.. Namuose vyko baliukas. S. ir Arminas išvažiavo į kavinę, o pasiliko: K., A. ir jis. Po kiek laiko grįžo A., jo veidas buvo nubrozdintas. Sakė kavinėje su S. susimušė. Vakare virtuvėje vyko balius. Jis sėdėjo prie kompiuterio savo kambaryje, jis buvo atsigulęs į lovą, į kambarį įėjo S. ir Algirdas, kažko susiginčijo. S. trenkė Algirdui į veidą, spyrė į pilvą, vertė ant lovos, dar kartą trenkė į veidą, A. nuėjo miegoti. Toliau vyko balius. Gavosi kažkoks triukšmas, susiėmė S. ir A., po ko A. nuėjo miegoti. Jis taip pat atsigulė. Apie 4.30 val. jis nubudo, išėjęs iš kambario pamatė, kad S. dar nemiega, o A. stovi prieš veidrodį ir žiūri į savo sutinusią lūpą, sakydamas Sauliui ką jis padarė. Algirdas irgi buvo nubudęs. S. pasiėmė diržą, jie atsistojo vienas prieš kitą, S. pradėjo mosikuoti diržu, sakydamas aš tave pasmaugsiu, jis grįžo į kambarį miegoti, o už kelių sekundžių išgirdo garsą panašų į smūgius. Išbėgo pažiūrėti, kas ten darosi ir pamatė S. sėdintį koridoriuje ant grindų prie buto durų, jis buvo be sąmonės, matė, kad jam praskelta lūpa ir bėga kraujas, daugiau sužalojimų nematė. Ryte 6 val. jį prikėlė A., S. buvo atsigulęs, kažkas jį nutempė į lovą. Jis buvo nesąmoningas, miegojo, galva buvo pasukta, lūpa prakirsta, pagalvojo gavo vieną smūgį į veidą ir gal galvą susitrenkė, negalvojo nieko rimto. Kai jį matė prie durų sėdintį, jis buvo be sąmonės, miegojo. Jie visi išvažiavo į darbą. Grįžę rado bute betvarkę, šaldytuvas nustumtas, viskas išvartyta, o S. B. nebuvo. A. P. niekada nebūna girtas agresyvus, bet jį išvedė iš kantrybės. Jis apsvaigęs visada būna ramus, nieko blogo nėra padaręs. Liudytojo teigimu, Andriui buvo grėsmė, nes S. išsitraukęs diržą atsistojo prie jo sakydamas „aš tave pasmaugsiu“. Jis veiksmų nematė, nes nuėjo, o kai atėjo S. B. sėdėjo prie durų. S. B. išgėręs būna agresyvus, kaip išprotėjęs, vis „aš tave primušiu“, be priežasties sudavė Babeliui, bare A. T..

Teismo medicinos specialisto išvadoje G2752/11 (02) konstatuota, kad S. B. padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje, pilvo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžimas, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 83, 84).

Ekspertizės akte Nr. EKG 39(168)/13 (01) S. B. nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairį smilkinį, kairio skruostakaulio ir kairio viršutinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei dešiniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (kliniškai tai įvardinta vidutinio sunkumo traumine galvos smegenų liga). Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sąmonės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioataksiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų išemijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, dešine hemipareze, dėl ko S. B. neteko 30 procentų darbingumo. Toks galvos sužalojimas galėjo būti padarytas tiek vienu, tiek keliais kieto buko daikto (-ų) trauminiais poveikiais į galvos - veido kairę pusę. Todėl šis galvos sužalojimas vertinamas visumoje. Ir atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sukėlė 30 ir daugiau procentų darbingumo netekimą Sumušimai ir nubrozdinimai krūtinės ląstoje ir pilvo srityje, šie sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. S. B. nustatyti (aukščiau įvardinti) sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, iki nukentėjusiojo stacionarizavimo į LSMUL VšĮ Kauno klinikas (2011-08-21 14.41 val.). Tiksliau pasisakyti apie šiame punkte nurodytų sužalojimų padarymo laiką bei sužalojimų padarymo seką nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose sužalojimų morfologiniai ypatumai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti sužalojimų padarymo laiką - neaprašyti. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis po jam padarytų (aukščiau įvardintų kūno sužalojimų) kažkurį laiką, kurio esamais medicininiais duomenimis nustatyti negalima, galėjo būti sąmoningas ir aktyvus. S. B. diagnozuotos centrinės nervų sistemos sužalojimo priežastis, kaip nurodyta išvados buvo trauminiai poveikiai kietu buku daiktu (-ais) į kairę galvos - veido pusę. Galvos smegenų sužalojimas, pasireiškęs galvos smegenų sukrėtimu ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvo padarytas trauminiais poveikiais kietu buku daiktu (-ais) paveikiant kairę galvos - veido pusę, padarant šios galvos - veido dalies minkštųjų audinių ir kaulų sužalojimus. S. B. kūno sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), tačiau kokiais konkrečiai (pagal esamus medicininius duomenis) nustatyti negalima

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patikimus, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl įvykio metu susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo. Iš bylos duomenų, tiek įvykio vakarą, tiek ir anksčiau nukentėjusysis S. B. yra linkės konfliktuoti asmuo. Įvykio vakarą tiek kavinėje „Bernelių užeiga“, tiek ir bute Jotvingių gatvėje konfliktavo su kartu buvusiais - A. T. (prie „Bernelių užeiga“), be jokios priežasties vartojo smurtą A. B. atžvilgiu, po to įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu pastarasis vartojo smurtą A. P. atžvilgiu. Kad kaltinamajam A. P. buvo padaryti sužalojimai patvirtina ne tik teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada, kuria nėra pagrindo abejoti. Pirmo konflikto mete tarp nukentėjusiojo S. B. ir kaltinamojo A. P., nors S. B. aktyviai naudojo A. P. atžvilgiu smurtą, pastarasis jokių veiksmų neatliko. Priešingai, po suduotų smūgių nėjo miegoti, nukentėjusysis toliau girtavo. A. P. pabudus apie 4.30 val. išgertuvės vyko toliau. A. P. veidrodyje apžiūrėjęs jam padarytus sužalojimus S. B. pasakė „ką padarei“. Šis A. P. klausimas sukėlė agresyvią S. B. reakciją. Pastarasis iš karto pagriebė diržą ir ėmė grasinti A. P. „Tai nori eiti iki galo", „Aš tave pasmaugsiu". Nors kaltinamasis A. P. tvirtina, kad S. B. diržą ištraukė iš jo kelių, tačiau objektyvių duomenų ir kur S. B. paėmė diržą nėra, tačiau neginčijamai nustatyta, tiek kaltinamojo tiek ir liudytojų parodymais, kad S. B. turėjo diržą ir mosuodamas juo grasino pasmaugti A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. prie kelias valandas jau buvo sužalojęs A. P. (ir ne tik jį bet ir dar du bendradarbius) tuo metu kilus realiai grėsmei nuteistojo A. P. sveikatai ir gyvybei, pastarasis besigindamas sudavė keletą smūgių, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairįjį smilkinį, kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei dešiniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sąmonės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioatakiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų išemijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, dešine hemipareze. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog nuteistasis A. P. suduodamas smūgius S. B., veikė būtinosios ginties sąlygomis, gindamasis nuo jo sveikatai ir gyvybei gresiančio realaus pavojingo kėsinimosi. Kolegijos manymu, įvertinus nukentėjusiojo S. B. ankstesnį, nevienkartinį smurtavimą A. P. ir kitų kolegų atžvilgiu bei įvykio metu susiklosčiusią situaciją, sudarė pagrindą nuteistajam manyti, kad jam kilo reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, nuo kurio jis turi teisę gintis. Esant šioms aplinkybėms, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vertinti šią situaciją, kaip tarpusavio konfliktą, nėra teisinio pagrindo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įvykio metu būtinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi.

Tačiau, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas būtinajai ginčiai nustato ribas. LR BK 28 str. 3 d. reglamentuoja, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju nuteistojo A. P. panaudotos gynybos priemonės S. B. atžvilgiu neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kaip jau minėta, kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik tos aplinkybės, jog nukentėjusysis, būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, išsakydamas grasinimus „aš tave pasmaugsiu“, „tai nori eiti iki galo" A. P. atžvilgiu, turėdamas rankoje diržą ir juo mosuodamas priešais A. P., pastarasis gindamasis sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam. Taigi, šioje situacijoje nuteistojo nusikalstami veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, šiuo konkrečiu atveju nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti būtų galima tik pirmiau aptartais veiksmais, t.y. suduodant smūgius nukentėjusiajam, padarant jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors A. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neperžengė būtinosios ginties ribų, tačiau kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis S. B. galėjo būti sužalotas kitų asmenų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. 2011-08-20, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo S. B., kuris grasindamas pavartoti fizinį smurtą, išsakant žodinius grasinimus susidoroti – „aš tave pasmaugsiu“, „tai nori eiti iki galo" bei agresyviai elgiantis, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, rankose laikydamas diržą, ir kilus realiai grėsmei A. P. sveikatai ir gyvybei, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia sudavė keletą smūgių kietu buku daiktu S. B. į galvą, veidą, krūtinę ir pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. B. galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, apimančia akių vokus, kairįjį smilkinį, kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio visų ančio sienelių skeveldriniais bei dešiniojo nosikaulio lūžiais ir galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu su sąmonės pritemimu, atminties ir orientacijos sutrikimais, judėjimo bei koordinacijos sutrikimais, vestibulioatakiniu sindromu, praeinančiais galvos smegenų išemijos priepuoliais vertebrobaziliariniame baseine, lėtiniu cefalginiu sindromu, dešine hemipareze, dėl ko nukentėjusysis S. B. neteko 30 procentų darbingumo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 28 str. 3 d. ir LR BK 135 str. 1 d.

Perkvalifikavus nuteistojo A. P. nusikalstamus veiksmus iš LR BK 135 str. 1 d. į LR BK 28 str. 3 d. ir LR BK 135 str. 1 d. skirtina nauja bausmė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti LR BK 54 str. 3 d. ir LR BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis LR BK 62 str. nuostatomis.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas A. P. atžvilgiu nepripažino jo atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galisi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Aukščiau aptarti A. P. parodymai patvirtina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę iš esmės pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Tai, kad kaltinamasis A. P. nesutiko su jo veikos teisiniu įvertinimu, negali būti vertinamas tik kaip jo kaltės pripažinimas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo A. P. parodymų nuoseklumą, jų atitikimą kitiems bylos duomenims, sprendžia, kad A. P. atžvilgiu nustatoma jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nustatė A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kolegija įvertinus tai, kad A. P. atžvilgiu yra nustatytos dvi, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir, kad jo veika padaryta peržengus būtinosios ginties ribas, sprendžia, kad nuteistojo A. P. atžvilgiu, skiriant bausmę, taikytinos LR BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. nuostatos, kurios šiuo konkrečiu atveju neprieštarautų LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintai bausmės paskirčiai.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis A. P. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau teismus išnykęs, dirba, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principams, paskiriant nuteistajam A. P. laisvės apribojimo bausmę.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis S. B. patyrė neturtinę žalą, tačiau kolegija įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad A. P. nukentėjusįjį sužalojo peržengęs būtinosios ginties ribas, daro išvadą, kad nukentėjusiajam S. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista neturtinė žala yra per didelė. Todėl atsižvelgus į paties nukentėjusiojo S. B. agresyvų ir pavojingą elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei teismų praktiką dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo S. B. prašoma priteisti neturtinė žala mažinama iki 10 000 Lt.

Nukentėjusiojo S. B. atstovas advokatas G. Zavtrakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti iš A. P. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis S. B. gavęs nuteistojo A. P. apeliacinį skundą kreipėsi į advokatą dėl atsikirtimo surašymo ir jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Už šias paslaugas advokatui sumokėjo 1500 Lt, ką pavirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. P. skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo S. B. prašomos išlaidos už advokato mažinamos perpus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti.

A. P. nusikalstamus veiksmus iš LR BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 28 str. 3 d. ir LR BK 135 str. 1 d., taikant LR BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p., A. P. paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 2 p., 5 p., nuteistąjį A. P. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam S. B. priteistą neturtinę žalą – 27389 Lt sumažinti iki 10 000 (dešimties tūkstančių) litų.

Iš nuteistojo A. P. priteisti nukentėjusiajam S. B. 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) litų turėtų išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.