Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-777-826/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2S-777-826/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02915-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
A. K. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-777-826/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02915-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.2.7.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. Č. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės V. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/ 10/02036 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gegužės 4 d. gauta civilinė byla pagal pareiškėjo A. K. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties.

Šalies argumentai

2. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo:

2.1. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-5303-971/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. Č. skundą dėl antstolės V. V. vykdymo veiksmų, ir išspręsti ginčą iš esmės – pripažinti vykdomąjį dokumentą, išduotą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, netinkamu dėl skolos skaičiavimo iš A. K. Č. pagal 2008 m. balandžio 11 d. sudarytą vartojimo sutartį Nr. 031-93416.

2.2. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad ginčija vykdomojo dokumento vykdomojoje byloje Nr. 0162/ 10/02036 tinkamumą antstoliui skaičiuoti skolos sumą ir ją išieškoti. Teismas vykdomajame dokumente nenustatė skolos sumos, o antstolė nepagrįstai apskaičiavo 43 507,20 Eur įsiskolinimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimas būtų vykdomas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Atskirajame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo, iki bus išspręsti atskirajame skunde keliami klausimai ir iki galutinai įsiteisės sprendimas dėl ginčijamo vykdomojo dokumento tinkamumo, sustabdyti antstolės V. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036. Teismo vertinimu, anksčiau paminėtas pareiškėjo prašymas pagal savo esmę ir pobūdį yra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

5. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą.

8. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio (atskirojo skundo) pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Paduotu atskiruoju skundu pareiškėjas siekia panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimta pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, mano, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus atskirasis skundas nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus pareiškėjui teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

9. Kitas būtinas elementas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kokie pagrįstų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šiame civilinio proceso etape, būsimas teismo sprendimas negalėtų būtų vykdomas, ar būtų apsunkintas jo vykdymas. Taip pat nepateikė duomenų apie suvaržymus, kokius galbūt patiria pareiškėjas, ar padarinius, kurie galėtų kilti teismui netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pastebėtina, kad panaikinus įsiteisėjusį įvykdytą teismo sprendimą, taikomas sprendimo vykdymo atgręžimo institutas (CPK 760–762 straipsnis).

10. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė išimtinio pobūdžio aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju reikalautų vadovaujantis teisingumo principu stabdyti antstolės V. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Marius Dobrovolskis