- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- TS-104-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25810-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nuteistasis
- G. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 95-383 netaikyti nuteistajam G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. L. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 metų 1 mėnesio 3 dienų terminuoto laisvės atėmimo pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 5 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimas.
Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 10 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 95-383 netaikyti nuteistajam G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, iš ankstesnių teistumų išvadų jis nepadarė, be to nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nedirba. Iš 2022 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 94-379 matyti, jog Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas vienbalsiai, t. y. visiems penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą
Šalies argumentai
Nuteistasis teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad per bausmės atlikimo laiką už vidaus tvarkos taisyklių ir nustatyto rėžimo pažeidimą baustas nebuvo, mokosi pataisos namų mokslo įstaigoje, lankėsi pas psichologus, priklausomybių prevencijos konsultacijose, baigė tėvystės įgalinimo programą, turi mažametį sūnų, planuoja gyventi su vaiko motina. Yra pateikęs du prašymus dėl galimybės būti įdarbintam pataisos įstaigoje, tačiau darbas iki šiol jam nesuteiktas. Taigi, plane numatytas priemones įvykdė, todėl yra visi pagrindai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Prokuroro atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis G. L. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo G. L. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vis dar yra vertinama kaip aukšta, nors su mažėjimo tendencija, tačiau nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei nuostatų keitimu galėtų ir kartu privalėtų ją kur kas labiau sumažinti.
Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis G. L. iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistais, psichologu, Saugumo valdymo skyriaus specialistu; laikėsi tvarkos ir rėžimo reikalavimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas; dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose; baigė tėvystės įgalinimo programą; dalyvavo konsultacijoje apie agresijos ir konfliktų valdymą; lankėsi priklausomybių prevencijos konsultacijose, tačiau kurso nebaigė dėl perkėlimo į kitą sektorių; dalyvavo emocijų valdymo grupėje; užsiregistravo į teisinio-socialinio švietimo programų grupę. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau nurodytų motyvų.
Pažymėtina, jog dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – šiuo metu jis nedirba. Nors nuteistasis ir nurodė, kad jis kreipėsi dėl įdarbinimo galimybės net du kartus, bet jam darbas nebuvo suteiktas, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis darbo valgykloje atsisakė, nes darbas jam nepatiko. Nuteistasis turi įgijęs pakankamai žemą išsilavinimą, neturi profesinės kvalifikacijos ir nors pataisos namuose kreipėsi dėl galimybės mokytis 10-oje klasėje, tačiau atsisakymas jam pasiūlyto darbo vien dėl to, kad darbas jam nepatinka, rodo nepakankamas nuteistojo pastangas bei motyvaciją dirbti. Be to, profesinės kvalifikacijos bei oficialios darbinės patirties neturėjimas, taip pat gali apsunkinti nuteistojo integraciją į darbo rinką laisvėje.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis tebeturi dar neįvykdytų finansinių įsipareigojimų – priteistų ieškinių, išieškomų baudų už administracinius nusižengimus. Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi išmokėti 1 759,02 Eur, išmokėta – 138,84 Eur. Santaupų jis neturi, laisvėje pragyvendavo tik iš nelegalių darbų bei gaunamos pašalpos. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad nuteistasis anksčiau taip pat vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistajam turint neįvykdytų finansinių prievolių bei esant apsunkintai integracijai į darbo rinką, tokių aplinkybių egzistavimas laisvėje vėl gali paskatinti šį nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, tuo pačiu apsunkinant finansinių įsipareigojimų vykdymą (išieškojimą) bei gali veikti kaip veiksnys didinantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas įvertina ir tai, kad G. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas ir už apysunkių nusikaltimų padarymą, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau panaikintas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, kalbėdamas apie padarytas nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo kaltės nelinkęs prisiimti ir ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nors pataisos įstaigoje nėra užfiksuota alkoholio vartojimo atvejų ir nuteistasis dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmimuose, tačiau nusikaltimus, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nors nuteistasis ir nurodo, kad jo nusikalstamų veikų padarymą lėmė būtent alkoholio vartojimas, tačiau būdamas laisvėje jis į specialistus dėl problemos susijusios su alkoholio vartojimu nesikreipė. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis turi mažametį sūnų, išsako norą susituokti su vaiko motina ir apsigyventi kartu, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis sulaukia tam tikro palaikymo iš savo šeimos narių – senelių, su kuriais užaugo netekęs tėvų, bei draugės su kuria turi mažametį sūnų. Tačiau tuo pačiu būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis praeityje yra nuteistas ir už smurto panaudojimą viešoje vietoje būtent prieš savo draugę, kuri dabar augina jų sūnų, o pats nuteistasis atsakomybės dėl įvykio vengia, tvirtina, kad prieš jokią merginą niekada nėra pakėlęs rankos, dėl nusikaltimo kaltina kitą asmenį.
Visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo G. L. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturėjimas profesinės kvalifikacijos ir darbo patirties; turimi finansiniai įsiskolinimai ir menkos jų apmokėjimo galimybės; problemiški santykiai su partnere; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, asocialios grupės įtaka; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis G. L., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, nėra maža – 11 mėnesių ir 1 diena (Komisijos nutarimo priėmimo dienai). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo G. L. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, nuteistojo G. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 95-383 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 95-383 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo G. L. asmens bylą Nr. 4711 grąžinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajam sektoriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.