- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- ATP-4-360/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00733-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. 20 parų administracinio arešto bausme su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu keturiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2012 m. rugsėjo 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 18.05 val., Šilutės r., Žemaičių Naumiestyje, Pergalės a., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu nedavė kelio važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, bei vengė neblaivumo patikrinimo. Tuo R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 18, 119, 231, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutarimu R. G. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. ir paskyrė jam pagal ATPK 126 str. 4 d. – 20 parų administracinio arešto bausmę su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 10 mėnesių, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 25 parų administracinio arešto bausmę su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. R. G. paskirta galutinė subendrinta 20 parų administracinio arešto bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Šalies argumentai
R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. Apeliantas neigia vairavęs automobilį ir nurodo, jog tą dieną automobilį vairavo ne jis, o jo pažįstamas D. J. Anot apelianto, teismas vadovavosi prielaidomis bei abejonėmis apie galimai jo padarytus pažeidimus, o ne byloje esančiais įrodymais. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, visiškai nepagrįstai jo kaltę grindė policijos pareigūnų parodymais, kurie į įvykio vietą atvyko praėjus 45 min. ir jį sulaikė kitoje vietoje bei miegantį automobilyje. Teismas nesiaiškino ar iš viso patruliai pranešė PK apie jo sulaikymo priežastis, pagrindus bei pažeidimo esmę, ar jiems buvo suteikta teisė tikrinti pažeidėją alkotesteriu bei surašyti KET pažeidimo protokolą, ar šie asmenys iš viso turėjo tokią matavimo priemonę, bei ar buvo iš viso objektyvios galimybės jo neblaivumą nustatyti alkotesterio pagalba, nes jis buvo labai girtas ir tuo metu nesiorientavo aplinkoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu R. G. neigia padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus, nurodydamas, kad ne jis, o D. J. vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, bei iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Taigi iš esmės ginčas šioje byloje kyla dėl subjekto, įvykdžiusio administracinį teisės pažeidimą, nustatymo.
Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. numato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnarinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas normas ir išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. G. kaltė, padarius ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus įrodyta ištirtų įrodymų visetu, o veikos kvalifikuotos tinkamai. Aukštesnysis teismas negali sutikti su apeliacinį skundą pateikusio asmens argumentais, kuriais jis iš esmės tvirtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo, teismas pripažindamas jį kaltu iš esmės vadovavosi prielaidomis ir abejonėmis, bei daro išvadą, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pripažindamas R. G. kaltu teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas analizavo visus liudytojų parodymus, juos gretino tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais ir nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, pakankamai argumentuotos, priimtos išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje esančių įrodymų visuma. Kaip nepagrįsti atmetami R. G. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nukentėjusiosios V. M. ir liudytojo S. B. parodymus turėjo vertinti kritiškai, o ne kaip pakankamą ir tinkamą įrodymą jo kaltei pagrįsti. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nukentėjusiosios V. M. ir liudytojo S. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs, be to šių asmenų parodymai atitiko ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti šių asmenų parodymų teisingumu, objektyvumu ir pagrįstai juos laikė apelianto kaltės įrodymu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, policijos pareigūnų L. J., E. V. tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose iškart po įvykio, užfiksuota informacija, nukentėjusiosios V. M., liudytojų S. B. teismo posėdyje duotais parodymais ir remdamasis šių byloje esančių duomenų visuma motyvuotai atmetė R. G. iškeltą versiją, kad automobilį vairavo, eismo įvykį sukėlė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino ne jis, o D. J.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad apelianto iškeltą versiją paneigia nukentėjusiosios V. M. ir liudytojo S. B. parodymai, kurie, kaip jau minėta, viso bylos proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs. Liudytojas S. B. parodė, kad matė autoįvykį ir įsidėmėjo, jog automobilį, kuris pasišalino iš įvykio vietos vairavo jaunuolis, kurio rūbas buvo su ryškia apykakle ir patvirtino, kad tas pats jaunuolis neilgai trukus, kai atvyko policijos pareigūnai, buvo pristatytas į įvykio vietą. Nukentėjusioji V. M. parodė, jog į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kuris nesustojęs, pasišalino iš įvykio vietos. Kas tiksliai automobilį vairavo įvykio metu, ji pasakyti negalėjo, tačiau nukentėjusioji parodė, jog po įvykio tas pats automobilis pravažiavo pro šalį ir jį vairavo pažeidėjas, kuris neužilgo buvo pristatytas į įvykio vietą. Policijos pareigūnai L. J. ir E. V. parodė, kad atvykę į įvykio vietą rado iš autoįvykio pasišalinusį automobilį ir jame R. G., kuris bandė iš vairuotojo sėdynės peršokti į keleivio sėdynę. Pristačius jį į įvykio vietą, liudytojų jis buvo atpažintas kaip asmuo, vairavęs automobilį ir sukėlęs autoįvykį. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų parodymai tarpusavyje taip pat neprieštarauja ir atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą informaciją. Jokių duomenų, galinčių sukelti abejones liudytojų L. J. ir E. V. duotų parodymų objektyvumu teismas nenustatė. Byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Pats pažeidėjas nei teigdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde, nenurodė jokių konkrečių faktų ar duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojas, nukentėjusioji ar tarnybinius pranešimus surašę policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai prieš jį susimokę, todėl jį apkalba.
Tuo tarpu apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesirėmė liudytųjų D. J. ir E. G. parodymais apie tai, kad įvykio metu R. G. automobilį vairavo D. J., nes tokie liudytojų parodymai prieštarauja jau minėtiems nuosekliems liudytojų ir policijos pareigūnų parodymams. Be to, liudytojai patvirtino, jog yra R. G. draugai, todėl pastarųjų parodymai vertintini kaip siekis padėti R. G. išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka padaryti patikimą išvadą, kad R. G. padarė ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir skundžiamą nutarimą teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Išdėstytų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad R. G. 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 18.05 val., Šilutės r., Žemaičių Naumiestyje, Pergalės a., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu nedavė kelio važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, apgadino abi transporto priemones ir būdamas eismo įvykio kaltininkas, pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino iš įvykio vietos, bei po eismo įvykio atsisakė pasitikrinti girtumą, t. y. atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. patrauktas pagrįstai. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.