Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
1A-215-397/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24604-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
K. V., V. B.
Advokatai
Singrida Samoškienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-397/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-24604-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,nuteistojo K. V. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 01.45 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. B., pagrobė svetimą – E. H. priklausantį dviratį „Minerva“ 200 Eur vertės ir Švedijos pilietei E. M. U. priklausantį dviratį „Kreativ“ 125,30 Eur vertės, kurie stovėjo namo kieme prirakinti užraktais prie stulpų, tuo padarydami nukentėjusiajai E. H. 200 Eur turtinę žalą ir E. M. U. 125,30 Eur turtinę žalą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. V. kaltė įvykdžius vagystę įrodyta byloje esančiais įrodymais. Kadangi jis anksčiau ne kartą teistas, skyrė laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. V. prašo pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas arba sumažinti bausmės dydį.Skunde nuteistasis teigia, jog paskirtoji bausmė per griežta. Nurodo, jog jis priklausomas nuo narkotinių medžiagų, norėjo reabilituotis, todėl teismas, atsižvelgęs visas aplinkybes, galėjo paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba skirti trumpesnę bausmę. Apeliantas teigia suprantantis, kad pasielgė blogai, pasižada nenusikalsti. Nurodo, jog turi mažą vaiką, kuriuo reikia rūpintis ir išlaikyti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau prašo teismą taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba sumažinti skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės dydžio

Skunde apeliantas teigia, jog jam paskirta per griežta, t. y. savo trukme per ilga, laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundą bei išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis teiginys deklaratyvus, nepagrįstas jokiais teisiškai reikšmingais argumentais, todėl atmetamas.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas K. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Įvertino veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir stadiją, o būtent tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis.) Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą apeliantas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog anksčiau būtent už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantas teistas ne vieną kartą, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, be to, būdamas baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog vien 2017 metais administracine tvarka apeliantas baustas 24 kartus, dauguma nusižengimų, susiję su pasikėsinimu į svetimą turtą. Vertinant asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirba, įrašytas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitą (diagnozuoti sutrikimai vartojant narkotines medžiagas). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o netinkamai vesto gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, kad K. V. nesistengia keisti savo elgesio ir nedaro reikiamų išvadų, patvirtina ir aplinkybės dėl sistemingo naujų nusikaltimų darymo, nepaisant jam skirtų švelnesnių bausmių, o taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės. Esant tokioms aplinkybėms, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį bei pavojingumą, nuteistojo asmenybę, kolegijos vertinimu, nuteistajam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Pažymėtina, jog skirtoji bausmė, net ir įvertinus asmens pavojingumą, polinkį nusikalsti, daryti kitus teisės pažeidimus, yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirtoji bausmė sumažinta dar vienu trečdaliu ir galutinė bausmė savo dydžiu yra vos mėnesiu didesnė nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, ši bausmė nevertinama kaip aiškiai per griežta. Esant šioms aplinkybėms, Konstatuojama, jog baudžiamojo įstatymo nuostatos skiriant bausmę nebuvo pažeistos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo paskirtąją bausmę švelninti.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Skunde apeliantas taip pat prašo atsižvelgus į jo asmenybę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog tenkinti tokį prašymą byloje nėra teisinio pagrindo.Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas dėl vienos nesunkios nusikalstamos veikos galutine keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl formaliai apeliantas atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).Analizuojamu atveju, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką K. V. padarė nebe pirmą kartą. Nors už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo bausmė, o taip pat ir reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko, tačiau šios bausmės, akivaizdu, nebuvo pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apeliantas išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Analogiškos nusikalstamos veikos padarymas bei ankstesni jo teistumai patvirtina, kad jis yra linkęs nusikalsti. Šią nusikalstamą veiką apeliantas padarė neišnykus teistumui, kas taip pat rodo jo nepataisomą nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, poreikis rūpintis bei išlaikyti vaiką nuo nusikalstamų veikų nesustabdė, nors neabejotinai buvo žinoma, kokios už tai gresia pasekmės.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog K. V. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytas bausmes bei jų neefektyvumą, neleidžia pagrįstai manyti, jog, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš aptartų duomenų, apeliantas iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis jokių išvadų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas