- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-125-133-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-133/2009
2009 m. vasario 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteista 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2008-12-23 suimant teismo salėje. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2008-10-07 iki 2008-10-08.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 21 d. 178 str. 2 d., už tai, kad 2008 m. spalio 07 d. apie 12.20 val., prekybos centro „IKI“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos salėje, pasikėsino iš S. A. priklausančios rankinės pagrobti svetimą, nukentėjusiajai S. A. priklausantį turtą, piniginę – 50 Lt vertės su joje buvusiais pinigais 120,30 Lt, neturinčiais materialinės vertės mediniu kryželiu, pensijos gavėjo pažymėjimu, telefono apskaitos pildymo kortele. Viso pasikėsino pagrobti svetimo turto už 170,30 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. L. apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pilnai pripažino, piniginė nukentėjusiajai gražinti, viena augina dukrą iš pirmosios santuokos, kuri dabar gyvena su jos senyva motina, kuriai taip pat reikia pagalbos. Daromi nusikaltimai, nuteistosios nuomone, yra smulkūs ir nepavojingi. Buvo pradėjusi dirbti pagalbine darbininke.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. L. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistoji A. L. neginčija kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teismo nustatyta, kad A. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teismas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apeliantė buvo teisiama devintą kartą už analogiškas nusikalstamas veikas - nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumams, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.
Teisėjų kolegija taip pat mano, kad nuteistosios A. L. atžvilgiu tinkamai paskirtas bausmės vidurkis, numatytas sankcijoje už nurodyto nusikaltimo padarymą.
Kaip matyti iš A. L. charakterizuojančių duomenų, ji anksčiau buvo aštuonis kartus teista už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalsta pakartotinai, vykdama smulkias vagystes, nuolat daro administracinės teisės pažeidimus. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmos instancijos teismo paskirta 3 metų bausmė, t.y. straipsnio sankcijos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra per griežta.
Aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų galima švelninti bausmę, nenustatyta.
Nuteistosios apeliacinio skundo motyvai dėl nepilnametės dukters turėjimo, motinos senyvo amžiaus, pagalbinės darbininkės darbo, yra atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi byloje tai patvirtinančių duomenų nėra ir šiais argumentais skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios A. L. atžvilgiu bausmė paskirta tinkama ir šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti A. L. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios A. L. apeliacinį skundą atmesti.