Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-07 · Byla Nr. ATP-598-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
ATP-598-238/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02119-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
K. L.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-598-238/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02119-2015-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. kovo 9 d., apie 2 val., Kaune, Chemijos gatvėje ties namu Nr. 9A, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,56 promilių girtumo laipsnis). Vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas keisti važiavimo kryptį, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai apie eismo įvykį nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais savo veiksmais K. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 101; 124; 219.1; 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimu K. L. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtos nuobaudos, o vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) K. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį dėl LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ir administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Skunde nurodo, kad priimant nutarimą buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutarimą. Teismas neįvertino, jog liudytojų parodymuose yra esminių neatitikimų, kad byloje nebuvo atliktas išsamus tyrimas, kad byloje kilo pagrįstų abejonių ne tik dėl viso eismo įvykio aplinkybių, bet ir dėl automobilių tarpusavio kontakto. Liudytojas R. N. iš arti eismo įvykio nematė, jį matė naktį iš penkto aukšto pro langą, pro medžio šakas, išgirdęs keistą garsą. Liudytojai R. K., D. J., D. B. apskritai įvykio nematė, jie visas aplinkybes apie eismo įvykio mechanizmą savo tarnybiniuose pranešimuose bei teismo posėdžio metu pasakojo pagal tai, ką jiems buvo nurodęs liudytojas R. N.. Teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė, iš ko pareigūnai sprendė, jog abiejų automobilių apgadinimai buvo „švieži”, atitinka jų pobūdis ir aukštis, ar jie turi specialių žinių, leidžiančių jiems daryti kategoriškas ir neginčytinas išvadas, jog abiejų automobilių apgadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu pagal liudytojo nurodytą eismo įvykio mechanizmą. Visi liudytojai paaiškino, kad apžiūrinėjant automobilius buvo tamsu, apšvietimas nebuvo geras, teko pasišveisti prožektoriumi, o kad apšvietimas buvo ribotas, matėsi ir iš byloje esančių fotolentelių, todėl lieka neaišku, kodėl teismas nevertino šių aplinkybių, bet iškart konstatavo, kad automobilių apgadinimai visiškai atitinka liudytojo R. N. nurodytą eismo įvykio kilimo mechanizmą. Be to, byloje nebuvo išsamiai aiškintasi, kokie liudytojų R. N. ir A. B. santykiai, ar nebuvo R. N. suinteresuotumo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Visų iškilusių prieštaravimų, tai pat eismo įvykio mechanizmo neatitikimų, pašalinimui šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo prašoma paskirti teismo trasologinę-kompleksinę ekspertizę. Teismas visiškai nemotyvuodamas atmetė šį prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kas įvertinus visas kitas aplinkybes bei priimto nutarimo turinį, rodo teismo galimą išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties bei kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo.

Atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas nutarimą, taip pat nurodė, kad iš liudytojų R. K., D. J., D. B. parodymų matyti, kad D. J. priėjus prie automobilyje „VW Golf“ sėdinčio K. L. bei paprašius pateikti dokumentus, kartu su dokumentais K. L. davė D. J. 50 Eur kyšį, pinigus įkišdamas į jo tarnybinę liemenę, kas patvirtino, jog K. L. nuo jo pažeidimo fiksavimo pradžios bandė išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau kaip nurodė pats K. L., jis kyšio pareigūnui nedavė, pinigai buvo kartu su neįgaliojo pažymėjimu, neturėjo dėl ko siūlyti kyšio, kadangi tik sėdėjo automobilyje, niekur nevažiavo. Be to, nors dėl šių K. L. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei priimant 2015-04-28 nutarimą, nei šiuo metu sprendimo, pripažįstančio K. L. kaltu dėl kyšio pareigūnams davimo, nebuvo ir nėra. Todėl akivaizdu, kad teismas nutarime kategoriškai teigdamas, jog K. L. kartu su dokumentais davė D. J. 50 Eur kyšį, pinigus įkišo į jo tarnybinę liemenę ir taip patvirtino, jog nuo jo pažeidimo fiksavimo pradžios bandė išvengti administracinės atsakomybės, darė jokiais objektyviais ir nešališkais įrodymais nepagrįstas išvadas.

Šalies argumentai

Skunde taip pat nurodo, kad nutarime motyvuojant, jog K. L. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, buvo vadovaujamasi vien tuo faktu, kad K. L. apskritai neigė, jog dalyvavo eismo įvykyje, o R. N. „aiškiai” matė, kad K. L. užvažiavo ant šaligatvio ir grįždamas kliudė A. B. priklausantį automobilį. Tačiau net ir nustačius, kad K. L. dalyvavo eismo įvykyje, siekiant pripažinti jį kaltu pagal LR 130 straipsnio l dalį, turi būti nustatyta, jog jis apskritai suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Teismas, priimdamas nutarimą ir vertindamas subjektyvų į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymį – tyčią, šališkai rėmėsi vienintelio liudytojo parodymais, kurie neleido daryti neabejotinų išvadų dėl K. L. tyčios, o K. L. paaiškinimus nepagrįstai vertino tik kaip gynybinę poziciją. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. L. yra 58 metų amžiaus, yra neįgalus, nuo 1976 m. dirba vairuotoju, jokių nuobaudų iki šiol nėra turėjęs, charakterizuojamas kaip itin sąžiningas, pareigingas asmuo, kuriam transporto priemonė yra būtinai reikalinga darbui, o jo gaunamas uždarbis yra vienintelės jo šeimos pajamos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba su K. L. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

K. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino K. L. padariusį LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia administracinę atsakomybę.

Apeliaciniame skunde ginčijamas pats faktas, jog K. L. vairavo transporto priemonę, jis šią aplinkybę neigia nurodydamas, jog tik sėdėjo automobilyje, niekur nevažiavo ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadino, todėl nepadarė nei pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nei 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad K. L. 2015 m. kovo 9 d., apie 2 val., Kaune, Chemijos gatvėje ties namu Nr. 9A, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir pradėdamas keisti važiavimo kryptį kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Liudytojas R. N. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai nurodė, kad pro langą jis pastebėjo keistai važinėjantį automobilį „VW Golf“, kuris užvažiavo ant šaligatvio, apsisuko ir grįždamas kliudė automobilį „Audi A4“. Užkliudęs automobilis šiek tiek pastovėjo ir per keliuką nuvažiavo link garažų, kur sustojo. Liudytojas nurodė matęs, jog tai buvo šviesios spalvos „VW Golf“ automobilis, įsidėmėjo jo valstybinius numerius. Apie įvykį pranešė policijai, kuri į vietą atvažiavo labai greitai, t. y. po keleto minučių. Liudytojas D. J. parodė, kad gavo pranešimą, jog prie Chemijos g. 9A namo galimai girtas vairuotojas kliudė automobilį ir pasišalino iš įvykio. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko liudytojas, kuris matė įvykį ir paaiškino jo aplinkybes bei nurodė, kur nuvažiavo kaltininko automobilis. Privažiavus prie garažų, pamatė stovintį automobilį „VW Golf“. Priėjus prie jo, pamatė, jog už jo vairo sėdintis vyras yra akivaizdžiai neblaivus. Automobilio užvedimo spynelėje buvo įkišti užvedimo rakteliai. Duodamas dokumentus vyriškis į tarnybinės liemenės kišenę įkišo 50 Eur kupiūrą, prašydamas neforminti pažeidimo, sutikdamas, kad yra kaltas. Pradėjus pildyti dokumentus, vairuotojas pradėjo neigti vairavęs automobilį. Po to buvo apžiūrėti automobilio „VW Golf“ bei automobilio „Audi A4“ apgadinimai. Liudytojas D. B. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, buvo susisiekta su įvykį mačiusiu asmeniu, kuris paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. Teismas neturėjo pagrindo netikėti įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo bei policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys, taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai siektų melagingai apkalbėti K. L. nebūto pažeidimo padarymu, priešingai – K. L. nurodomų aplinkybių nepatvirtinta jokia kita bylos medžiaga. Apeliantas teigia, kad jis eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau liudytojas R. N. nurodė aiškiai matęs, jog tarp jo nurodomų automobilių buvo kontaktas, o K. L. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad vos per kelias minutes, kol atvažiavo pareigūnai, jis būtų perėmęs automobilį iš kito asmens, kuris būtų galėjęs sukelti eismo įvykį, taip pat K. L. iškart po eismo įvykio jokių parodymų apskritai nedavė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančių duomenų visiškai pakanka išvadai, kad būtent K. L. vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2015 m. kovo 9 d., apie 2 val., Kaune, Chemijos gatvėje ties namu Nr. 9A, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliantas skunde nurodo, kad nors dėl to, kad jis neva pareigūnams siūlė 50 Eur kyšį siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei priimant 2015-04-28 nutarimą, nei šiuo metu sprendimo, pripažįstančio jį kaltu dėl kyšio pareigūnams davimo, nebuvo ir nėra, todėl teismas negalėjo vadovautis šia aplinkybe grįsdamas jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios liudytojo nurodomos aplinkybės vertinamos ne baudžiamosios atsakomybės už pareigūno papirkimą, o įrodymų šioje administracinio teisės pažeidimo byloje aspektu, taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojų policijos pareigūnų parodymais apie tai, kad K. L. siekė išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės siūlydamas kyšį, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Skunde taip pat nurodoma, kad visų iškilusių prieštaravimų, taip pat eismo įvykio mechanizmo neatitikimų pašalinimui šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo prašoma paskirti teismo trasologinę-kompleksinę ekspertizę, tačiau teismas nemotyvuotai šį prašymą atmetė. Konstatuojama, kad įrodymų rinkimas byloje negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad būtų galima padaryti neabejotinas išvadas. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai, kurie buvo patvirtinti kita bylos medžiaga, nekelia jokių pagrįstų abejonių dėl minėto eismo įvykio kilimo, todėl atlikti automobilių autotechninės ekspertizės nebuvo pakankamo pagrindo.

Byloje neginčytinai nustačius, kad K. L., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,56 promilių girtumo laipsnis) pradėdamas keisti važiavimo kryptį kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, jo veika pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

K. L. kaltė padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės įrodyta liudytojo R. N. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas automobilį „Audi A4“ kliudė tuomet, kai apsisukęs išvažinėjo į pagrindinį kelią, kliudęs automobilį pavažiavo atgal ir išvažiavo pro tarpelį. Vairuotojas po įvykio pastovėjo prie automobilio, nuvažiavo apie 20 metrų ir sustojo. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad nors automobilio „VW Golf“ apgadinimai nėra žymūs, tačiau apgadinimai ant automobilio „Audi A4“ yra akivaizdūs – pastebimai nubrauktos priekinės kairės pusės durelės ir slenkstis. Tai, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas po kontakto su kitu automobiliu stabtelėjo, pavažiavo atgal ir tik tuomet išvažiavo į pagrindinį kelią, patvirtina, jog atsitrenkęs į kliūtį jis tai jautė, pastebėjo, matė, jog atsitrenkė į automobilį. Įvertinęs šių byloje pateiktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. L. padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą automobilį, tačiau, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį policijai nepranešęs, kadangi siekė išvengti administracinės atsakomybės tiek už vairavimą esant neblaiviam, tiek už sukeltą eismo įvykį. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad K. L. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus K. L. paskyrė nuobaudas minėtų pažeidimų sankcijos ribose, kurios šiuo atveju yra teisingos. Paskirtoji nuobauda – 1300 Eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 3 mėnesiams yra laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

K. L. apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė